Brahmanai – tai dvasiniai mokytojai, šventieji, asketai, mistikai, jogai. Tai šiek tiek ne tie jogai, kurie šiandieną vaikšto į fitnesą ir daro asanas sveikam stuburui. Brahmanų kategorijai priskiriami labai aukšto lygio dvasiniai mokytojai. Jų gyvenime vyrauja gerovės guna: dažniausiai jie būdavo laisvi nuo pasaulietiškų prisirišimų, netapatindavo savęs su materialiu kūnu ir jų veikla būdavo nukreipta dalintis žiniomis. Tai buvo jų Dharma. Pas kiekvieną varną yra savo Dharma, tai yra sava paskirtis.

Brahmanų kategoriją atitinka tokios savybės: „Vidinė ramybė, savęs įvaldymas, asketizmas, švara, kantrybė, sąžiningumas, žinios, išmintis ir religingumas – tokios yra brahmanų savybės, per kurias jie veikia“.

Brahmanams jau nebeįdomūs tokie „vaikiški žaidimai“, kaip valdžia, šlovė, garbė, prestižas. Įprastai prie brahmanų pasaulėžiūros prieina žmonės, kurie savo praėjusiuose gyvenimuose jau yra praėję daugybę pamokų ir suvokė, kad mažai vertinga tai, kuo labiausiai domisi kšatrijai, vaišu ir šudros.… skaityti daugiau

Įprastai kšatrijus yra vadinamas karys, tačiau tai nevisai taip. Kšatrijų domina valdymas, valdžia, politika, gebėjimas valdyti žmones. Karalius – valdovas būtų puikus kšatrijaus pavyzdys. Kšatrijus ima ant savęs atsakomybę už visuomenę ir supranta, kad jo atstovus reikia saugoti ir ginti, įskaitant ir nuo pačių savęs. Nei vaišu (amatininkas), nei šudros (juodadarbis) negali organizuoti savęs, jiems reikalingas tas, kuris yra viršuje, nustatinėja tvarką ir discipliną.

Į kšatrijaus kelią žmogus ateina su suvokimu, kad tai turi padaryti būtent jis, remiantis pagrindiniu kšatrijaus suvokimu – teisingumu. Tokiu būdu jis sukuria ir kontroliuoja tą tvarką, pagal kurią turi gyventi visuomenė.

Jeigu vaišu ima atsakomybę tik už savo šeimą, tai kšatrijus ima atsakomybę jau už visą visuomenę ar net planetą.… skaityti daugiau

Kita varna – vaišu. Čia priskiriami verslininkai, amatininkai, žemdirbiai. Tie, kurie uždirbinėja pragyvenimui naudodami tam tikrus instrumentus arba kažkokius intelektinius gebėjimus.

Vaišu yra pririšti prie kaupimo idėjos. Beje, jų turtai nebūtinai turi būti išreikšti pinigine forma, tai gali būti didelė giminė, jaučiamas giminaičių, protėvių palaikymas, patikima ateitis, kurią aprūpina palikuonys. Į sveikatą žiūrima, kaip į tam tikrą potencialą ir savotišką turtą. Įprastai vaišu teikia prioritetą šioms sritims: šeima, vaikai (čia dažnai naudojama frazė giminės pratęsimas), sveikata, darbas. Pagrinde dėl to jie ir gyvena.

Vaišu turi pakankamai išvystytą intelektą. Ir buhalteris iš prigimties, gerai sudedinėjantis skaičius, ir matematikas, su džiaugsmu išskaičiuojantis integralus, naudoja vaišu lygio galimybes.

Vaišu domina tik tai, prieš ką jis gali pastatyti žodį „mano“.… skaityti daugiau

Senovės vedinėje visuomenėje suvokimas „varna“ nustatydavo žmogaus evoliucijos ir išsivystymo lygį, kuris atitinka jo asmeninį išsivystymo lygį. Pagal tai visa visuomenė būdavo skirstoma į keturias varnas.

Savo varnos žinojimas padeda nustatyti dabartinį išsivystymo lygį ir naudojant konkrečius metodus pakelti jį į aukštesnį evoliucijos lygį.

Žemiausiame socialiniame laiptelyje yra žmonės, atliekantys patį paprasčiausią juodą darbą. Juos vadina šudromis. Kita kategorija – tai vaišu, amatininkai, verslininkai, savo darbu uždirbantys pragyvenimui. Būtent jų būdavo daugiausiai. Toliau – kšatrijai arba kariai, gebantys valdyti ginklus ir saugantys tą visuomenę, kurioje gyvendavo. Jie būdavo atsakingi už tai, kad pasaulyje karaliautų teisingumas, būtų laikomasi tam tikrų įstatymų. Ir ketvirta kategorija yra brahmanai – žinių saugotojai.

Žmogaus varna priklauso nuo sielos sukauptos patirties ir kokią evoliucijos atkarpą siela praėjo praėjusiuose gyvenimuose.… skaityti daugiau