Vegetarizmas: pliusai ir minusai
Prieš nuspręsdami pereiti prie naujos dietos, tikriausiai daugelis pagalvojo, kokią naudą tai atneš jiems ir kaip tai paveiks jų sveikatą. Pasvėrę visus vegetarizmo privalumus ir trūkumus, pradedame suprasti, kad galų gale objektyviai yra tik pliusai, o viskas prieš – tai ne kas kita, kaip gamintojų prasimanymai ir provokacijos, švelniai tariant, ne visai sveiki produktai. Rinkodaros specialistai ar pseudo „sveikos“ mitybos propaguotojai būtent jie gundo abejojančius žmones, kurie dar nėra padarę galutinio pasirinkimo arba ką tik pradėjo šį kelią.
Ar įmanoma pakeisti karmą, o kartu ir maisto pirkimo įpročius?
Sunku pakeisti gyvenimo būdą mūsų laikais, kai žiniasklaida tapo verslo ruporu, kur kiekvienas nori perimti žmogaus mintis, nukreipti jį pardavėjui tinkama linkme, jam ką nors parduoti.
Marketingo specialistų tikslas – pakelti žmogų jo paties akyse, jei jis daro taip, kaip moko reklama. Savigarba augs priklausomai nuo to, kiek ir kur jis perka tą ar aną ir ką apie jį galvoja kiti, taip pat kaip tai paveiks jo statusą visuomenėje.
Būtent tai tapo svarbu ir yra lemiamas daugelio žmonių sprendimų priėmimo veiksnys. Daugelis apie tai net nesusimąsto. Viskas vyksta taip impulsyviai ir emocijų lygmenyje, kad sunku atsekti, iš kur atsirado šis sprendimas. To reikia prekių ir produktų gamintojams, kurių „tinkamos mitybos“ ar „sveikos gyvensenos“ sąvokos tikslai jokiu būdu neįtraukti. Žmogus turėtų mažiau galvoti, bet daugiau reaguoti. Taip ir gyvena užburtame rate: provokuojamas reklamos ir visuomenės, įsigyja ir vartoja tuos produktus, kurie dar labiau skatina jo elgesio nesąmoningumą.
Ir vis dėlto, giliai viduje kiekvienas iš mūsų žino, kad egzistuoja objektyvūs veiksniai, kurie egzistuoja nepriklausomai nuo viešųjų ryšių įmonių ir daugumos nuomonės. Šie veiksniai yra pagrįsti logika, pagrįsta tyrimais, faktais ir įrodymais.
Būtent į juos turėtumėte atkreipti dėmesį ir vėliau juos išsamiau išnagrinėti.
Prieš pradėdamas apžvalgą, norėčiau atsakyti į klausimą: „O kaip su eskimais ar, tarkime, neliečiama kasta Indijoje? Dėl savo veiksmų praeityje, kurie suformavo jų karmą dabartyje, vieni turi išgyventi šaltyje, kur gyvūninės kilmės produktai yra pagrindinis maisto šaltinis, o kitus apskritai pamiršta visuomenė, kurioje jie gyvena. Taip išorinėje plotmėje pasireiškia karmos dėsnis, nors jis nėra nelankstus, o situaciją galima keisti.
Reikia paminėti, kad pereinant prie vegetariškos mitybos, vien pakeitus mitybą pagerės sveikata ir pasikeis gyvenimas apskritai. Jei tinkamą mitybą papildysite fizine veikla ir proto išgryninimu, disciplinavimu, imlumu, toks integruotas požiūris laikui bėgant atneš puikių rezultatų. Vienas iš kompleksinės praktikos variantų gali būti jogos turai, kur kiekvienam komponentui (mitybai, fiziniam aktyvumui, proto koncentracijai) skiriamas vienodas dėmesys.
Vegetarizmas sveikatos atžvilgiu
Suteikia ilgaamžiškumą ir fizinę ištvermę šimtamečių bendruomenių, tokių kaip Okinavos japonai, kurių dauguma laikosi vegetariškos dietos. Čarlzas Darvinas viename iš savo laiškų iš kelionės aplink pasaulį 1834 m. rašė apie ištvermę: „Neįprasčiausi darbininkai, kuriuos aš kada nors mačiau, yra Čilės kalnakasiai, kurie gyvena tik iš augalinio maisto, įskaitant ankštinius augalus. Įprasta, kad 50–90 kg sveriančius krovinius iš kasyklos į paviršių jie neša mažiausiai 12 kartų per dieną. Jų pusryčius sudaro figos ir nedideli duonos kepaliukai, pietūs – virtos pupelės, o vakarienė – kepti kviečiai.
O kiek vegetarų ir veganų tarp skirtingų sporto šakų ir aukščiausio lygio sportininkų!
– Sumažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.
– Maistas, kuriame gausu antioksidantų ir kuriame gausu įvairių vitaminų bei mineralų, lėtina ląstelių senėjimo procesą organizme.
– Lengvam maistui suvirškinti reikia mažiau resursų ir laiko, todėl jo prasiskverbimo pro virškinamąjį traktą procesas yra minimalus, o tai yra didelis pliusas virškinimo organams, nes maistas nustoja užsistovėti, o tai, savo ruožtu, lemia daugelio problemų, susijusių su virškinimo traktu, išnykimą.
– Normalizuoja kraujospūdį. Augalinėje dietoje yra labai daug kalio, o šis elementas yra atsakingas už kraujospūdžio mažinimą ir vandens balanso reguliavimą organizme. Druskos ir natrio perteklius organizme sukelia hipertenziją, todėl, norint subalansuoti šio elemento kiekį, į racioną reikia įtraukti maisto produktus, kuriuose yra daug kalio: bananus, bulves, pupeles, avokadus, džiovintus vaisius, melioną, moliūgas, špinatai. Sąrašas ilgas, jį galima tęsti, nes beveik visuose vaisiuose ir daržovėse yra kalio perteklius.
– Stiprina imunitetą dėl didelio vitaminų ir mineralų kiekio natūralioje formoje.
Vegetarizmas grožiui
– Išsivalo oda. Dėl greitesnio maisto prasiskverbimo per virškinamąjį traktą ir didelio skaidulų kiekio vegetariškoje mityboje organizme nebesikaupia toksinai, virškinimo metu greitai pasišalina irimo produktai, o tai padeda organizmui apsivalyti visais lygmenimis.
– Figūra tampa liekna ir tonuse. Didelis augalinio maisto kiekis prisideda prie svorio kritimo, o žalumynų valgymas kovoja su riebalų sankaupomis nereikalingose vietose. Būtent todėl norintiems „sulieknėti“ patariama gerti žaliuosius kokteilius – tai labai efektyviai padeda kovoti su antsvoriu.
– Spindinčios akys. Į racioną įtraukdamas didelį kiekį natūralaus augalinio maisto, žmogus padeda savo organizmui intensyviai apsivalyti, o tai gali turėti įtakos ir visai išvaizdai, ir akių būklei.
Vegetarizmas – energijos užtaisas
– Energijos padidėjimas fizinėje plotmėje. Žmonės, perėję prie žaliavalgystės, pastebi gyvybingumo ir pakilios nuotaikos antplūdį. Taip yra dėl organizmo pertvarkymo ir perėjimo į aukštesnį visų organizmų funkcionavimo lygį.
– Sąmoningumo lygio didinimas. Žmogus nustoja gyventi tarsi autopilotu, jis įgyja galimybę savarankiškai tvarkyti savo gyvenimą. Jis pradeda mąstyti kitaip. Vipasanos meditacijoje tam skiriamas ypatingas dėmesys, o daugelio valandų praktikos pagalba sąmoningumo lygis pasiekia aukštesnį lygį.
– Emocinis kūnas yra išvalytas nuo neigiamų sluoksnių, o tai, savo ruožtu, turi įtakos jausmų stabilizavimui ir pusiausvyrai. Žmogus supranta, kad emocijas galima valdyti. Jos neatsiranda iš niekur, jas galima ištirti, suprasti jų atsiradimo priežastis ir nukreipti tinkama linkme.
– Spartėja vidinių ketinimų realizavimas ir jų įkūnijimas fiziniame pasaulyje. Tai yra, sutrumpėja laikas, kurio reikia kai kuriems planams įgyvendinti. Tikslus pasiekti įmanoma per trumpesnį laiką.
Kitų tautų maisto kultūra
Šiuolaikinėje visuomenėje žmonės linkę manyti, kad mūsų gyvenimo būdas yra vienintelis įmanomas, tačiau ilgą laiką egzistuoja bendruomenės žmonių, kurių mitybą daugiausia sudaro augalinis maistas.
Okinavos sala ir vietinių gyventojų dieta
Atrodytų, vietinių Okinavos (didžiausios iš Ryukyu salų) gyventojų negalima priskirti prie vegetarų, nes būna, kad jie vaišinasi ir kiauliena, bet šio gyvūno mėsą vartoja tik per kai kurias šventes ir gana retai, o likusį laiką jų racioną daugiausia sudaro augalinės kilmės maistas.
Jūros gėrybės, nors ir įtrauktos į racioną, bet taip pat nedažnai. Jų dietos pagrindas – saldžiosios bulvės. Tai pagrindinis Okinavos maistas. Palyginus kitus Japonijos regionus, galime daryti išvadą, kad ryžiai anaiptol nėra tokie populiarūs kaip kitur, todėl čia jų suvartojama daug mažesniais kiekiais.
Labai populiari vadinamoji karčioji cukinija (melionas). Jis žinomas dėl savo gebėjimo reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, panašiai kaip saldžiosios bulvės. Beje, saldžiosios bulvės skiriasi ir veislėmis, o tik desertinės gali būti tikrai saldžios, likusios saldumo mažai arba visai nėra. Okinavoje gyventojai daugiausia valgo satsuma imo, saldžiąsias bulves (Satsuma sweet popato) geltonos ir violetinės spalvos – murasaki imo.
Taip pat jų racione yra jūros dumblių rūšis, tokia kaip kombu ir, žinoma, ciberžolė, kurios gydomosios savybės yra legendinės. Rytuose, ypač pietryčių regiono šalyse, šis produktas įtraukiamas į kasdienę mitybą. Ir tai nenuostabu, nes tiek daug naudingų medžiagų, „supakuotų“ į mažą aukso-oranžinę šaknį, retai randama bet kuriame produkte.
Šimtamečiai nepamiršo ir žalumos. Jų racione – špinatai, petražolės, bazilikas, įvairių rūšių salotos, pekininiai kopūstai, baklažanai ir laukiniai augalai, kuriuos vietiniai skina patys. Apskritai jų racione gausu angliavandenių, iš jų gaunama beveik 80% visų suvartojamų kalorijų. Joje gausu antioksidantų, tai yra maisto produktų, lėtinančių senėjimą.
Hunza Pakistane
Taip jau susiklostė, kad Pakistano šiaurėje hunzų gentys tradiciškai valgo daug abrikosų ir žalumynų, tačiau jų racione gyvūninės kilmės produktų yra labai, labai mažai, galima sakyti, jų praktiškai nėra. Daugelį amžių hunzai gyvulius traktavo tik kaip darbo jėgą – priemonę, padedančią palengvinti žmonių darbą. Šios musulmonų genties mitybą sudaro daugiau nei 90% augalinio maisto, vartojamo mažais kiekiais.
Graikai prieš Antrąjį pasaulinį karą
Graikai buvo tokie pat ilgaamžiai kaip ir Okinavos žmonės. Jie valgė mažai, daugiausia tai, ką užsiaugino patys, o jų mityba daugiausia buvo vegetariška. Žiediniai kopūstai, žinomi dėl savo priešvėžinių savybių, daug įvairių žalumynų, vaisių sudarė dietos pagrindą. Jokių smulkmenų ir saikingai.
Tai, ką dabar matome šiuolaikinių graikų mityboje – kasdienis kavos ir saldumynų vartojimas, rafinuotas maistas, mėsos ir žuvies gausa – yra tipiška šiuolaikinė tendencija, neturinti nieko bendra su tradicine „iki amerikanizuotų žmonių visuomenės“ maisto sistema.
Bendrieji sveikos mitybos principai, kuriuos galima nustatyti iš šių trijų pavyzdžių:
1. Valgykite saikingai, nepersivalgykite.
2. Dietą turėtų sudaryti daugiausia augaliniai produktai (gyvūniniai produktai yra taisyklės išimtis).
3. Vartoti daug žalumynų, ypač šviežių.
4. Rafinuotų maisto produktų (baltų miltų, baltojo cukraus, rafinuotų aliejų, gaiviųjų gėrimų ir kt.) apribojimas.
5. Jokio greito maisto – viskas ką tik paruošta.
Taip pat reikėtų pažymėti, kad tinkamą mitybą taip pat papildo didelis fizinis aktyvumas. Anksčiau žmonės galbūt negalvodavo, kas sveika, o kas ne, ir neklausdavo apie mitybos pasirinkimą, ar pakankamai laiko skiria fiziniam aktyvumui, tačiau intuityviai vedė sveiką gyvenimo būdą, derindami tinkamą mitybą su fiziniu aktyvumu ir buvimu gryname ore, gamtoje, o tai jiems suteikė džiaugsmo ir pasitenkinimą gyvenimu apskritai ir suteikė jiems gerą sveikatą.
Vegetarizmas: už
Pramoninės gyvulininkystės pramonės kenksmingas poveikis planetos ekologijai
– Galvijus reikia šerti. Šiems tikslams naudojami javai, daugiausia kukurūzai. Didėjant auginimui reikia vis daugiau žemės. Būtent tam kasmet iškertamos naujos teritorijos, iškertami ir deginami kilometrai atogrąžų miškų.
– Gyvūnų atliekos nuteka į vandens telkinius ir ten kaupiasi, nuodija aplinką.
Jei visa tai būtų nekenksminga ir “normalu”, kaip teigia mėsos valgymo apologetai, tikriausiai didmiesčių valdžios institucijos nepateiktų nurodymų dėl tų pačių paukštininkystės ūkių perkėlimo į provincijas, siekiant apsaugoti miestų ekologinę būklę ir sustabdyti epidemijų vystymąsi, šiuos nuolatinius gyvulininkystės gamyklų kompanionus.
Vien faktų nutylėjimas nereiškia, kad problemos nėra. Įsivaizduokite, kad mūsų 100% politizuota žiniasklaida šiek tiek pakeitė naujienų kryptį – naujienas apie problemas skerdyklose ir kiaulių fermose girdėtume taip pat dažnai, kaip ir dabar, ką pasakė tas ar kitas politinis veikėjas.
Sanitarinės normos
Turbūt nereikia kalbėti apie tai, kokios antisanitarinės sąlygos tvyro gardeliuose ir inkubatoriuose, o tie, kurie guodžiasi mintimi, kad situacija po truputį gerėja, apgaudinėja save. Koks tyrumas gali būti vietose, kur kraujas teka kaip upė, o mirties konvejeris dirba septynias dienas per savaitę.
Šiuolaikinių technologijų dėka gamyba iš esmės tapo nenutrūkstama (24/7), o žmonija didžiuojasi savo pasiekimais ir išradingumu. Kaip toli mes nuėjome nuo viduramžių gyventojų! Skirtingai nei jie, mūsų šiuolaikinėje visuomenėje visi procesai yra automatizuoti – nuotekų upės išsilieja kiekvieną minutę, o vietose, kur veisiasi gyvūnai, tiesiog negalite kvėpuoti!
Jei prieštaraujate ir kaip argumentą pateikiate chemikalų, kaip kovos su žiurkėmis skerdyklose, naudojimo pavyzdį, tai pagalvokite, ar šie nuodų nepakenks pačių gyvūnų skerdenai – juk jie krenta ant grindų. Jūs, žinoma, galite juos dezinfekuoti, pašalinti odą, bet tai, ką mes gauname kaip rezultatas, yra visiškai “chemiškai” negyvoji mėsa ne tik iš vidaus, bet ir iš išorės.
Natūrinis ūkininkavimas kaip alternatyva antibiotikams
Kalbant apie tai, kad visa mėsa yra įdaryta antibiotikais, tai žinoma visiems, tačiau žmonėms lengviau “pamiršti” apie tai, nors ne paslaptis, kad dauguma gyvūnų serga ir tik tam, kad būtų išvengta jų mirties iki artėjančios skerdimo datos, gamintojas bet kokia kaina turi remti jų gyvenimą, kitaip jis turės įtakos pelnui.
Kaip alternatyvą masinei pramonei galima pasiūlyti privačią ekonomiką, kur visą reikalingą produkciją žmogus užsiaugina pats. Tokiu atveju rizikos suvalgyti chemiškai įkrautą kotletą laipsnis sumažėja iki nulio, tačiau kiek yra pasiruošusių keltis į kaimą ir visiškai pereiti prie natūrinio ūkininkavimo?
Net jei nuspręsite tai padaryti, ar jūs pats, būtent jūs, galėsite paskersti gyvūną, kuris ilgą laiką buvo šeriamas ir prižiūrimas? Ne. Jie sakys, kad tam yra profesionalų. Teisingai, tai yra klausimas, nes, jei žmogus turėtų nužudyti pats ir pažvelgtų į jo iškelto gyvūno akis, tada daugelis žmonių jau seniai būtų perėję į vegetarizmą.
Žmogus turi likti žmogumi
Žmogus nėra mašina, ir mes negimę siųsti savo mažesniuosius brolius į kitą pasaulį. O gal žmonės taip savotiškai apibrėžia savo, kaip gamtos karaliaus, poziciją – pasiteisindami ir tyliai sutikdami žudyti kūno ir kraujo būtybes, turinčias šiek tiek žemesnį nei jų sąmonės lygį?
Jau seniai nedėvime mamutų kailių. Žmonijos istorijoje fiziologinio išlikimo laikotarpis jau seniai baigėsi, nes tik tai galėtų pateisinti mėsos vartojimą maistui. Laimei, dabar parduotuvėse gausu produktų, o vegetarų valgiaraštis kaip niekad įvairus: dešimtys rūšių riešutų, grūdų ir ankštinių daržovių, šimtai šviežių daržovių ir vaisių.
O kokia mėsavalgių maisto įvairovė? Tik tuo, kad kelių rūšių mėsa periodiškai kepama įvairiais variantais ir pridedant tam tikrų prieskonių, kad patiekalas būtų virškinamas ir malonus pojūčiams? Bet kuris virėjas jums pasakys, kad mėsos gaminiai neturi skonio. Norimą kokybę, kvapą ir skonį suteikia ingredientai, su kuriais mėsa kepama ar patiekiama, o prieskoniai čia vaidina svarbų vaidmenį. Be jų naudojimo nebūtų mėsos produktų, kaip mes juos žinome. Esame pripratę ne prie mėsos skonio, o prie prieskonių skonio, kurie pridedami ją ruošiant, taip sustiprinant asociacijas ir formuojant skonio atmintį.
Taigi, jei pasirinksite meniu, teisingai susidėsite vegetariškų patiekalų racioną, įtraukdami tuos maisto produktus, kuriuos mėgstate labiausiai, išmoksite skaniai gaminti, tuomet vegetarišką maistą pamėgsite labai greitai, o jūsų maistą sudarys tik sveiki produktai.
Dokumentinis filmas. Augalinė nacija
Straipsnio autorė Elena Borodina
Straipsnį išvertė Rasa Vilkauskaitė