15 gerų priežasčių atsisakyti mėsos
Vegetarizmas – tai sveikas ir sąmoningas gyvenimo būdas
1. Mėsoje yra tik 35% maistinių medžiagų. Augaluose – 90 proc. Palyginti su augaliniu maistu, jame yra mažai vitaminų, angliavandenių ir mineralų (ir net jie daugiausia sunaikinami gaminant maistą, virsdami nevirškinama forma). Mėsai virškinti žmogaus organizmui reikia daug laiko, taigi ir energijos. Taigi mėsinio maisto efektyvumas (energijos, gaunamos pasisavinant mėsą, ir jos virškinimui sunaudojamos energijos santykis) yra labai mažas.
2. Nuomonė, kad mėsoje yra kitiems produktams būtinų aminorūgščių, yra klaidinga. Visas organizmui reikalingas šios grupės aminorūgštis sintezuoja storojoje žarnoje esanti naudinga mikroflora (nebent, žinoma, šiai mikroflorai pamaitinti suvartojamas pakankamas kiekis maisto – žaliavinės skaidulos – ir jos nesunaikina mielinė duona – disbakteriozė).
3. Pateisinant mėsos vartojimą remiamasi tuo, kad mėsoje yra vitamino B12, kurio augalai neturi. Bet jei į racioną įtraukiate daigintus kviečius, kuriuose šio vitamino yra dideliais kiekiais, tai mėsos ir dėl šios priežasties nereikia (vitaminą B12 gali gaminti ir sveika mikroflora).
4. Mėsoje yra mūsų organizmui svetimų baltymų, kurie slopina naudingą mikroflorą, sukelia disbakteriozę, sukelia disharmoniją organizmo sistemų darbe, jos gebėjimus savarankiškai reguliuotis ir gydyti save, todėl adaptyvūs rezervai yra pernelyg įtempti ir išeikvoti, prisidedantys prie vėžio vystymosi.
5. Mėsa per daug rūgština vidinę organizmo aplinką, todėl kvėpavimo takuose slopina azotą fiksuojančias bakterijas, iš oro pasisavinama mažiau azoto, todėl didėja maisto poreikis („zhor“).
6. Per didelis mėsoje esančių baltymų ir purino bazių [purino bazės yra nukleorūgščių, daugelio kitų biologiškai aktyvių junginių (nukleozidų, antibiotikų, alkaloidų, vitaminų, citokininų) sudėtinė dalis] kiekis žmogaus organizme sudaro daug rūgščių likučių – šlapimo rūgšties, sukeliančių šlakus ir organizmo apsinuodijimus. Rūgščios mėsos (taip pat cukraus, gaminių iš baltų miltų, pyragaičių) atliekos sujungiamos, neutralizuojamos su organinėmis kalkėmis iš kaulų, didėja jų trapumas (osteoporozė), atsiranda sąnarių (reumatas, artritas) ir dantų ligos.
7. Mėsa stipriai užteršta puvimo bakterijomis (jos atsiranda iškart po gyvulio paskerdimo, nemaža dalis atsparios terminiam apdorojimui), lavoniniais nuodais – juk nuo skerdimo iki vartojimo dažnai praeina savaitės (ar net mėnesiai), ir kirmėlių kiaušinėliai. Mėsoje esantys nekrobiozės produktai savo veikimu yra susiję su hemlocku [vert. pastaba: Tai augalas, mokslinis pavadinimas yra Conium maculatum, turintis įvairių alkaloidų, gaunamų iš piperidino, tokių kaip cicutinas, konhidrinas ar koninas. Pastarasis yra toksiškiausias iš visų, nes mažomis ar vidutinėmis dozėmis jis neigiamai veikia centrinę nervų sistemą, o kai dozė yra pakankamai didelė, ji gali sukelti mirtį paralyžiuojant kvėpavimo raumenis, tiek žmonėms, tiek gyvūnams, tokiems kaip gyvuliai] ir strichninu [vert. pastaba: cheminė medžiaga optiškai aktyvus indolo alkaloidas, labai kartus, gyvūnams nuodingas, sukelia traukulius. Jis blokuoja postsinapsinius membranų glicino receptorius (GlyR). Pirmiausia strichninas pažeidžia stuburo smegenis, paskui centrinę nervų sistemą, paveikia regėjimą, klausą, uoslę, sukelia visų raumenų spazmus, galiausiai gyvūnas uždūsta. Suaugusiajam mirtį gali sukelti 30–100 mg strichnino dozė, o vaikui – 5 mg. Nuo senų laikų Indijos ir šiaurinės Australijos vietiniai gyventojai strichnino preparatais užnuodydavo strėlių antgalius].
Be to, paskersto gyvūno mėsa yra užteršta daugiau nei dviem šimtais kenksmingų hormonų, kuriuos gyvūno organizmas su siaubu išskiria, kai jį veda į skerdimą.
Dažnai, norint pagreitinti gyvūnų augimą ar juos gydyti, jiems suleidžiami vaistai, turintys kancerogeninių savybių.
O kiek nitratų, herbicidų ir insekticidų kartu su maistu patenka į gyvūnų organizmą, o paskui į mūsų organizmą?
8. Mėsoje yra daug ekstrageniškų medžiagų, be reikalo žadinančių apetitą, todėl persivalgoma.
9. Mėsa suvirškinama per 6-8 valandas (daržovės ~ 4, vaisiai ~ 1), todėl iki kito valgio ši mėsa nespės visiškai suvirškinti ir iš dalies pradės pūti, o kadangi negalima valgyti vieno baltyminio maisto visą dieną, tada kitas suvartojimas organizme bus greta nesuderinamų produktų, kurie dar labiau padidins irimą. Pūdama nesuvirškinta mėsa (taip pat kiaušiniai, pienas) išskiria metaną, kuris naikina vitaminą B3, dėl to (be šio vitamino) insulino fermentas praranda savo veiklą ir cukrus kraujyje nevirsta gyvuliniu cukrumi – glikogenu. Taip atsiranda diabetas.Metanas taip pat naikina vitaminą B6, kuris kontroliuoja ląstelių augimo procesą, ir, tapdamas kancerogenu, nusėda lipomų, papilomų, polipų (būsimų vėžinių navikų) poodiniame audinyje. Šio kancerogeno, kuris ateityje išprovokuoja vėžio atsiradimą, buvimo požymis yra šlapimo dažymas raudonai po burokėlių vartojimo.
10. Metanas taip pat naikina vitaminą B6, kuris kontroliuoja ląstelių augimo procesą, ir, tapdamas kancerogenu, nusėda lipomų, papilomų, polipų (būsimų vėžinių navikų) poodiniame audinyje. Šio kancerogeno, kuris ateityje išprovokuoja vėžio atsiradimą, buvimo požymis yra šlapimo dažymas raudonai po burokėlių vartojimo.
11. Žuvies mėsa yra ne mažiau kenksminga (tas pats lavoninis nuodas, be to, upės žuvys yra užkrėstos kirminų kiaušinėliais). Žuvies mėsa iš aplinkos gauna daug organinių chloro junginių, kurie sutrikdo testosterono gamybą vyrų organizme. Gausiai vartodami žuvį, vyrai praranda dauginimosi funkcijas, tampa moteriški. Žuvies naudojimas dažnai pateisinamas fosforo poreikiu organizme. Tačiau virtos žuvies fosforas patenka į nevirškinamą formą. Organinio fosforo pakankamas kiekis yra graikiniuose riešutuose (optimaliai derinyje su reikalingu kalciu), grikiuose (jei jie nėra ilgai termiškai apdorojami), sorose, kiaušinio trynyje, žirniuose, jogurte. Tačiau šie „gyvi“ produktai neturi visų minėtų kenksmingų veiksnių, būdingų mėsai.
12. Ypač kenksmingas mėsos sultinys. „Stiprinamasis“ mėsos sultinys iš tikrųjų susideda iš gyvulio gyvybinės veiklos atliekų. Tai taip pat labai koncentruotos ekstraktinės medžiagos, kurios sukelia persivalgymą (ir prisideda prie širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo). Sultinio virškinimui reikia 30 kartų daugiau energijos nei mėsos virškinimui, todėl labai nualina organizmą (ypač sergant).
13. Visa tai, kas išdėstyta pirmiau, visiškai tinka mėsos produktams. Be to, dešrelėse, kumpiuose, dešrelėse yra kenksmingų priedų (dažiklių, sintetinių prieskonių, natrio salietros, salietros, konservantų, krakmolo, kuris nesiderina su baltymais), kurie, sistemingai vartojant, iš pradžių sukelia virškinimo sutrikimus, o vėliau ir psichikos ligas, vėžį. Kenksminga ir maistinė želatina iš kaulų nuovirų (per daug koncentruota).
14. Suvalgius mėsinį maistą, atsiranda sunkumas, polinkis miegoti (visa energija eikvojama virškinimui), nuovargis, dirglumas, vidurių užkietėjimas, o gausiai valgant mėsinį maistą, kojose susidaro druskos nuosėdos (podagra), aterosklerozė, cholecistitas, pankreatitas (trumpiau tariant, viso organizmo užsišlakavimo pasekmės). Vystosi agresyvumas. Mėsos valgytojai dažnai suserga išsėtine skleroze, gaubtinės žarnos vėžiu, krūties vėžiu ir kraujo vėžiu.
15. Štai ką rašytojas ir gydytojas V. V. Veresajevas pastebėjo apie mėsos maistą („Įrašai sau“). Kai 1920-aisiais jam buvo paskirtas akademinis davinys, mėsos užteko tik pusei mėnesio. Ir tada pastebėjo, kad pirmąsias dvi savaites šeimoje buvo būdinga „mėsiška“ nuotaika – sunkumas galvoje, vangumas. Baigus mėsą „atsirado noras dirbti, nuotaika pasidarė lengva, kūnas judrus“.
Negyvus mėsos baltymus patartina keisti gyvais baltymais, pirmiausia riešutais (bet ne karčiais migdolais, turinčiais stipraus nuodo – cianido rūgšties), sėklomis (nekeptomis). Geriausi riešutai yra graikiniai riešutai. Riešutuose yra daugiau baltymų nei mėsoje, o virškinimui reikia daug mažiau skrandžio sulčių.
Daiginti kviečių grūdai yra visavertis baltyminis maistas. Rečiau galima valgyti ir sūrį, varškę (tačiau kadangi jame yra ir gyvulinių riebalų, kurie „užkemša“ kepenų latakus, į varškę reikėtų įpilti augalinio aliejaus, jogurto, riešutų arba valgyti su salotomis).
Visiškas mėsos pakaitalas – grikiai, daigintos grūdai. Didžiausias gyvų baltymų kiekis yra sojoje. Visas aminorūgščių rinkinys, būtinas žmogaus baltymų sintezei, yra sojoje, žirniuose, pupelėse ir pupelėse.
Haris Bukovskis, citata iš knygos „Gyvenk šimtmetį!“
Straipsnį išvertė Rasa Vilkauskaitė