Sąmoningumas

Mes pripratome prie įvairių rūšių varžybų, kuriuose dalyvauja gyvūnai. Jeigu seniau tokiose rungtyse nebuvo matoma nieko stebinančio, tai šiuolaikiniame pasaulyje tai pavirto į pasibjaurėtiną komercinį monstrą, kuris iš vienos pusės maitinasi sirgalių azartu, o iš kitos – pasityčiojimu iš pačių gyvūnų.

Gimę su vieninteliu tikslu – praturtinti veisėją, užkariauti šlovę šeimininkui, milijonai šunų kurtų, žirgų, balandžių, jaučių ir kitų gyvūnų rūšių, kurie neilgų savo gyvenimo metų pasmerkti apgailėtinam žiauriam egzistavimui. Praėję fizinio vystymosi piką, dalyvaudami keliuose iškankinančiuose konkursuose, jie užbaigia gyvenimo kelią skerdykloje.

Visą tai galima iliustruoti įvairių sporto varžybų pavyzdžiu. Pasirinkau žirgų lenktynes – seną “aristokratišką” sporto rūšį.

Žirgų lenktynės: pergalė bet kokia kaina? Pagal reglamentą, jaunus žirgus ruošia du metus.… skaityti daugiau

Veterinarijos ligoninės direktoriaus ataskaita

Leiskite pritraukti jūsų dėmesį prie dar vienos sferos, į kurią aktyviai įtraukti gyvūnai, pakalbėti apie tuos gyvūnus, kurie pasirodo cirke.

Dresuotų gyvūnų demonstracija iš senų laikų traukė publikos dėmesį, pradedant nuo XIX amžiaus, tai tapo neatskiriama cirko pasirodymų dalis, iššaukianti audringą žiūrovų reakciją. Ir iš tiesų, kokie žavūs šokantys meškinai, kokios linksmos žmones parodijuojančios beždžionės… Kokių gyvūnų tik nepamatysi cirke. Reikia paminėti, kad nemaža pasaulietiškos sovietų cirko šlovės priklauso būtent dresuotojams. Dalyvavimas cirko programoje Valentinos Filatovos, Irinos Bugrimovos, Margaritos Nazarovos, Mstilavo Zapašnogo garantuodavo anšlagą. Kaip tuomet, taip ir šiandieną tėvai veda į cirką vaikus tam, kad supažindintų juos su gyvūnų pasauliu, įskaitant ir laukiniais, išmokytų humaniškumo ir atsakingo elgesio su gamta.… skaityti daugiau

Kasmet vien tik Ispanijos koridose daugiau nei 30 000 jaučių nužudomi žiauria ir kankinančia mirtimi. Tūkstančiai jaučių miršta ir Prancūzijoje, Meksikoje, Pietų Amerikoje.

Daugelis žmonių mano, kad korida – tai pavojinga dvikova tarp jaučio ir žmogaus, kurios metu matadoras rizikuoja gyvenimu ir išreiškia išskirtinę drąsą ir vyriškumą. Apvilkta romantikos aureole, korida pristato retą, subtilų, savotišką gerovinės ir bebaimės ispanų tautos reginį.

Iš tiesų korida – tai žiauri pramoga, viešas jaučio išmėsinėjimas ir mėgavimasis nužudymu. Priešininkų jėgos toli gražu nelygios, o kovos pabaiga visada žinoma. Dar iki tol, kai jautis išeis į areną, visi žino, kad jis bus nužudytas.

Pavyzdžiui, jaučių kovose Prancūzijoje per paskutinius 10 metų buvo užmušta 33 000 jaučių ir mirė tik vienas matadoras!… skaityti daugiau

Zooparkai – tai ne gyvūnų namai, nežiūrint į tai, kad zooparkų darbininkai pastoviai teigia, kad rūpinasi gyvūnais ir juos myli. Zooparkai moko žmogų, kad gyvūnus galima per prievarta atimti iš natūralios jų gyvenamosios vietos, uždaryti į nelaisvę, į siaurus narvus, kur jie kenčia nuo liūdesio ir vienatvės.

Makena Virdžinija dalyvavo žinomame filme “Gimęs laisvėje”, dabar ji aktyviai užsiiminėja gyvūnų apsauga, kurie laikomi nelaisvėje. Štai ką ji sako apie zooparkus: “Zooparkuose man neduoda ramybės liūdesio atmosfera. Gyvūnai yra betiksliame egzistavime. Zooparko prižiūrėtojai dieną ir naktį praleidžia šiame įkalinime 4 metus, 14 metų, o iš tiesų ir daugiau, viso labo dėl to, kad žmogus ateitų ten 4 valandoms ir patenkintų savo užgaidą. Tai ne gamtos apsauga ir nėra vaikų ugdymas.… skaityti daugiau

“Aš dažnai girdžiu žmones, kurie kalba, kad kai išeis į pensiją pradės žvejoti. Jiems neateina į galvą, kad dėl šio iš pirmo žvilgsnio nekalto sporto kenčia nekaltos gyvos būtybės” Isaak Baševis Singer

Įsivaizduokite, kad Jūs norėjote nusirauti nuo medžio obuolį, o Jūsų ranka staiga užsikabino už metalinio kablio, kuris patempė Jus, kabančius ant vienos rankos, iš oro atmosferos į tam tikrą vakuumą, kur Jūs neturite kuo kvėpuoti… Būtent tai tenka patirti žuvims, kurios turi gerai išvystytus skausmo receptorius, kai žmogus vardan pasitenkinimo, sporto, gaudo juos ant kabliuko.

Žvejyba – tai geras pavyzdys to, ant kiek žmogus negeba jausti kitų skausmo ir kančių. Pasak Maiklo K. Štoskio duomenų iš Karolinos valstijos Štoskoto universiteto, žvejai įvairiais būdais suteikia žuvims skausmą.… skaityti daugiau

Reklama apgaudinėja mus kiekvieną dieną, ji vis gudresnė. Net jeigu jūs jos nežiūrite, ji veikia. Ir nebandykite su tuo ginčytis – reklama turi dar vieną niekšingą mechanizmą, kuris daug galingesnis už menką bandymą atsilaikyti prieš ją. Reklama visada veikia prieš jus, nes naudoja pačias silpniausias jūsų vietas. Nei protas, nei gyvenimiška patirtis, nei įgimtas cinizmas, nei kritinis mąstymo pobūdis – niekas nepadės išsigelbėti nuo reklamos įtakos. Ir iš esmės būtent ji diktuoja kaip jums gyventi. Paaiškinsiu – kodėl.

1957 metais visas pasaulis buvo šokiruotas Vanso Pakkardo knygos “Slapti manipuliatoriai”, kuri atvėrė, kad pranešimai, veikiantys mus pasąmonės lygyje, gilesniame mūsų suvokimo lygyje, gali padidinti ledų ir gaiviųjų gėrimų pardavimus. Eksperimentas, kurį jis cituoja, pasekoje buvo pripažintas mistifikacija, tačiau viena iš Pakkardo išvadų apie tai, kad reklama geba daryti įtaką mums nepastebimai mums patiems, tai absoliučiai pagrįstas.… skaityti daugiau

“Norais visas pasaulis apimtas. Norai – nedraugas pažinimui ir šviesai. Išminties priešas – išmintį panardina į liepsną, Tą troškimo liepsną, noro pavidale.” Mahabharata

Norai. Kas tai? Kelrodė žvaigždė, vedanti mus į tikslą ar miražas, traukiantis mus į troškimų bedugnę? Ar mūsų norai yra mūsų asmeniniai norai? Mes esame visiškoje iliuzijoje, kad tai yra būtent taip. Dažniausiai tai, ko mes norime – tai visiškai ne mūsų norai. Ir tenkinant kažkokį troškimą, mes veikiame toli gražu ne savo interesais…

Kaip mus pagauna

Vakaras. Prekybos centras. Visi pirkiniai jau sudėti ir žmogus eina link kasos. Staiga nematoma jėga apgręžia žmogų ir nuveda į konditerijos skyrių ir jis, lyg užburtas eina, vedamas šios jėga, ima nuo lentynos reikšmingo dydžio tortuką ir eina link kasos.… skaityti daugiau

Kaip žmogus suvokia garsą?

Garso virpesiai suvokiami arba per klauso organus, perduodančius pilną informaciją į ypatingas smegenų dalis, arba tam tikro dažnio virpesiai tiesiogiai veikia skirtingų organų funkcionavimui ir bendrai organizmui.

Pirmu atveju smegenys, priklausomai nuo gautos informacijos, nukreipia organams signalus, kylančius dėl jos įtakos. Antru atveju garsinio virpėjimo mechanizmo poveikis toks. Kiekvienas organas veikia savo ypatingame rėžime, kiekvieno sveiko organo bioritmo darbas yra tam tikrame dažnio diapazone, kuris bendras daugumai žmonių.

Pavyzdžiui, širdies darbo ir vidinių organų lygiųjų raumenų dažnis artimas 7 Hz. Alfa-rėžimas smegenų darbo – 4-6 Hz. Beta-rėžimas – 20-30 Hz. Kai garso virpėjimo dažnis priartėja prie vieno ar kito organo bioritmo, įvyksta gerai visiems žinomas rezonanso reiškinys (virpėjimo sustiprėjimas) arba antirezonanso (virpėjimo slopinimas).… skaityti daugiau