Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Cirkas – gyvūnų konclageris

Veterinarijos ligoninės direktoriaus ataskaita

Leiskite pritraukti jūsų dėmesį prie dar vienos sferos, į kurią aktyviai įtraukti gyvūnai, pakalbėti apie tuos gyvūnus, kurie pasirodo cirke.

Dresuotų gyvūnų demonstracija iš senų laikų traukė publikos dėmesį, pradedant nuo XIX amžiaus, tai tapo neatskiriama cirko pasirodymų dalis, iššaukianti audringą žiūrovų reakciją. Ir iš tiesų, kokie žavūs šokantys meškinai, kokios linksmos žmones parodijuojančios beždžionės… Kokių gyvūnų tik nepamatysi cirke. Reikia paminėti, kad nemaža pasaulietiškos sovietų cirko šlovės priklauso būtent dresuotojams. Dalyvavimas cirko programoje Valentinos Filatovos, Irinos Bugrimovos, Margaritos Nazarovos, Mstilavo Zapašnogo garantuodavo anšlagą. Kaip tuomet, taip ir šiandieną tėvai veda į cirką vaikus tam, kad supažindintų juos su gyvūnų pasauliu, įskaitant ir laukiniais, išmokytų humaniškumo ir atsakingo elgesio su gamta. Tačiau ar tai įmanoma?

Dresiravimo pagrindas – prievarta

Dirbdamas 30 metų veterinaru gydytoju cirke, aš kas dieną susiduriu su atšiauria cirko užkulisių buitimi. Ši patirtis padarė mane dresūros žanro draudimo idėjos šalininku. Pakanka pasakyti, kad iki 70% mano gydymo praktikos – tai traumų gydymas, kuriuos gyvūnams sukėlė dresiruotojai.

Dresūros pagrindas yra prievarta: kad priversti laukinį gyvūną, žmogus turi priversti paklusti jo valiai, įrodyti savo viršenybę, o tai įmanoma tik slopinant gyvūno valią.

Skaitosi, kad egzistuoja keletas dresiravimo principų:

– skausminis, numatytas tam, kad išgąsdinti žvėrį,
– skatinantis, sukeliantis skonio reakciją pas gyvūną,
– kompleksinis (sumaišytas) dresiravimas, suderinantis skonį, skatinimą ir bausmės baimę.

Visi dresuotojai kalba apie tai, kad žiaurus elgesys su gyvūnais, skausmo sukėlimas jų valiai iššaukia tik atsakomąją agresiją iš žvėries pusės. Tačiau ar galima iš plėšrūno pasiekti konkretaus vieno ar kito triuko atlikimo vien tik skanėstais? Štai pavyzdys iš praktikos. Tam, kad išmokyti jauną tigriuką pasilikti ant tumbos, ant jos deda gabalą mėsos. Tigriukas užšoka į viršų, tačiau čia pat, suvalgęs mėsą, nušoka. Ir kai tik nušoka žemyn, jį pradeda mušti aliumininiais strypais. Ir taip kiekvieną kartą: ant tumbos mažylio laukia skanėstas, o už jo ribų – žiaurus sumušimas. Ši informacija fiksuojasi gyvūno atmintyje ir tokiu būdu būtent baimė verčia jį pasilikti ant tumbos. Tokiu būdu atsakymas į klausimą, ar galima pasiekti iš plėšrumo konkretaus vieno ar kito triuko atlikimo tik vienu skanėstu, akivaizdu – žinoma, ne! Tai tik vienas iš pavyzdžių, taip vadinamos humaniškos dresūros, kuri skaitėsi rimtu sovietų cirko pasiekimu. Reikia paminėti, kad sovietų laikais su gyvūnais elgdavosi daug negailestingiau, nei dabartiniais. Nebuvo jokios gyvūnų apsaugos organizacijų. Gyvūnus dresūrai pirkdavo valdžia, kas leisdavo artistui nesiceremoninti su sunkiai pasiduodantiems dresiravimui žvėrimis. Tokius tiesiog užmigdydavo, nors jie buvo jauni ir fiziškai geros sveikatos. Šiandieną dauguma profesionalių dresiruotojų kruopščiai elgiasi su savo gyvūnams, nes papildyti grupes jiems tenka už savo pinigus. Taip gyvūnai Rusijoje nuo perestroikos dalinai išlošė.

Be fizinio poveikio cirke populiarus ir kitas metodas – alkis. Kaip taisyklė, didelius plėšrūnus maitiną vieną kartą per dieną, po pasirodymo. Jeigu kažkas iš jų atidirbo netiksliai, jis praranda savo porciją iki kito karto (tai yra gyvūnas badaus 48 valandų bėgyje). Suprantama, kad visa šita “virtuvė” pasilieka žiūrovui nežinoma, kuri audringai mato pasirodymus su gyvūnais. Tokiu būdu, jie tampa dezinformuoti apie realius santykius tarp žmogaus ir žvėries. Iš tiesų, cirko gyvūnai – tai ne “maniežo žvaigždės”, kaip stengiasi mus įtikinti dresuotojai, o nelaimingi kūriniai, su iškankinta psichika ir sužalotu kūnu. Šiame vaide nėra nieko pažintinio dėl vaikų: gyvūnai atsiranda jiems nenatūraliose sąlygose, jų poelgiai išdarkyti, instinktai nuslopinti, juose nėra nieko likę nuo nepriklausomų būtybių, kokius juos galima stebėti laisvėje. Ar teisinga ugdyti vaikams meilę gyvūnams per tokį apgaulingą pasirodymą?

Blogos gyvūnų laikymo sąlygos cirkuose

Žiaurūs dresiravimo metodai – tai tik vienas iš antihumaniško dresūros žanro aspektų. Ne mažiau kančių gyvūnams suteikia blogos jų laikymo sąlygos cirkuose.

Cirkas visiškai atima gyvūno kilnumą ir natūralų grožį, paverčia juos į kalėjimo nuteistuosius. Tik skirtingai nuo žmonių pasaulio, kur už grotų turi sėdėti nusikaltėliai, keturkojai atsidūrė nelaisvėje be jokios kaltės. Daugeliui cirko direktorių rūpestis keturkojų artistų laikymo sąlygoms yra paskutinėje vietoje. Patalpos, kur jie yra, arklidės remontuojamos paskutiniu metu ir, kaip taisyklė, ne tiek, kiek reikalauja jų komfortiškas egzistavimas. Kaučiku padengtas cirko maniežas gali sukelti žirgams traumas.

Gyvūnai kenčia nuo to, kad atsiduria uždaryti į mažus narvus, kurie ne visada gerai tvarkomi. Pas juos atimtos praktiškai visos galimybės judėti. Narvai toli gražu ne visada aprūpinti reikiamu būdu. Gyvūnams neužtenka praktiškai visko, kame jie yra natūraliose sąlygose (pavyzdžiui, beždžionės, kurios gyvena ant medžių, tai galimybė laipioti, baltosioms meškoms ir begemotams – tai galimybė maudytis). Dramblius laiko ant trumpų grandinių, medžiai dėl kasymo, purvo ir vandens baseinai būtimi rūpintis oda, jų praktiškai visada nebūna. Šie judrūs gyvūnai gali padaryti maksimaliai vieną žingsnį pirmyn ir vieną žingsnį atgal. Tuo tarpu gyvūnai monotoniškai judina galvą į viršų žemyn arba drebina straublį. Galų gale tokios sąlygos priveda prie psichinių sutrikimų. Daugumoje atveju drambliai negali netgi atsigulti, kadangi keletą sudeda kartu, nes yra nepakankama vietos visiems gyvūnams. Be to, cirkuose praktiškai niekada nekreipia dėmesio į socialinę gyvūnų struktūrą: tie žvėrys, kurie gamtoje gyvena vieni, dažnai priversti dalintis narvu su tokiais pačiais, o kiti – atvirkščiai, laikomi po vieną, nors jiems gerai savijautai būtinas bendras gyvenimas su kitais gyvūnais.

Ypač sunkios laikymo sąlygos pas keliaujančius zooparkus dėl jų pastovių pervažiavimų ir nestabilia buitimi. Šapito visiškai nėra veterinarinės gyvūnų kontrolė. Tragiškas atvejis įvyko Muromos mieste, kur zoocirko “Fauna” direktorius”, rusų valstybinės kompanijos Rosgoscirk gastroliavo po Vladimirsko sritį, pabėgo su didele pinigų sumą, metęs gyvūnų likimus ir tris žmonės iš aptarnaujančio personalo. Centrinėje Muroma miesto aikštėje šalia šapito pasiliko narvuose rudoji ir baltoji meška, lūšis, arkliai, poniai, strutis, vilkas, tigras ir keletas beždžionių. Gyvūnai pasiliko 20 laipsnių šaltyje be maisto daugiau, nei savaitę. Pagelbėti gyvūnas bandė Muromos gyventojai, kurie nešė į cirką daržoves ir kitus produktus. Tačiau jų pastangų buvo nepakankama. Po to, kai muromiečiai pradėjo skųstis į įvairias instancijas, į cirką atvažiavo pagrindinis Muromos aplinkos miesto veterinaras. Pasak jo nuomonės, gyvūnų mirties priežastimi, iš tiesų, tapo išsekimas. Pagrindinis sanitarinis gydytojas kreipėsi į apylinkės vadovą, po to į cirką atvežė šieno, morkų, kopūstų, o plėšrūnams – atliekų iš mėsos kombinato. Gyvūnų apsaugos organizacijų darbuotijai pastebi, kad panašios situacijos sutinkamos pakankamai dažnai. Tas pats įvyko ir Tulskos srityje, kur numirė didžioji dalis šaltyje paliktų cirko žvėrių. Dalis gyvūnų – kiaules ir ponius – cirko šeimininkai tiesiog suvalgė, o likusius paliko numirti centrinėje miesto aikštėje. Keliaujantis zoocirkas – tai pati žiauriausia gyvūnų eksploatacijos forma, nes be šalčio, alkio ir kitų netekčių, jie kenčia dar ir pervežimo sunkumus.

Žmonių užpuolimas – natūrali gyvūnų reakcija

Karts nuo karto iš masinės informacijos priemonių mes sužinome apie tai, kad viename ar kitame cirke plėšrūnas užpuolė žmogų. Neretai panašūs atvejai pasibaigia mirtinu išsegimu tiek žmogui, tiek ir gyvūnui. Tačiau ar susimąstome mes apie žvėrių kalties dalį tame, kas įvyksta? Iškankintas, sumuštas gyvūnas nėra tinkamoje būsenoje adekvačiai vertinti situaciją, todėl jis bet kuriuo metu pasiruošęs ginti save. Beje, toks poelgis būdingas ne tik plėšrūnams. Staigūs suvarymai, blogos laikymo sąlygos, žiaurus elgesys yra staigių agresijos priepuolių priežastis ir pas kitus gyvūnus. Taip nuo 1990 metų virš 50 žmonių buvo užmušti dramblių, kurie buvo laikomi nelaisvėje. Žinomas plėšrūnų dresuotojas Michailas Bagdasarovas viename iš interviu pasisakė pakankamai vienareikšmiškai: “… 99% atvejų, kai cirko gyvūnai užpuola žmogų, kaltas yra būtent žmogus”.

Cirko gyvūnai neturi teisių

Mūsų šalyje gyvūnai yra absoliučiai neturintys teisių. Egzistuojanti rusiška įstatymų bazė, neleidžianti numatyti baudžiamosios atsakomybės už žalą, kurią gyvam gyvūnui suteikia žmogus (red. kalbama apie rusišką cirką). Neseniai įvykęs atvejis šapito “Svajonė” patvirtina tai. Jakutijos prokuratūra atsisakė pradėti baudžiamąjį tyrimą pagal straipsnį “žiaurus elgesys su gyvūnais” santykyje į šapito direktorių, kurio pervažiavimo gastrolių iš Habarovsko į Jakutską metu mirė aštuoni dresuoti tigrai ir liūtė, paskaičiavę, kad gyvūnų mirtis nebuvo tiesioginė direktoriaus kaltė. Iš pradžių buvo manoma, kad gyvūnai mirė dėl persišaldymo arba nunuodijimo smalkėmis, tačiau vėliau buvo išaiškinta, kad jų priežastis tapo per didelė treilerio temperatūra. Tuo pat metu, Rosselhoznadzor užvedė ant direktoriaus bylą dėl administracijų pažeidimų, kaltindami jį nesilaikant gyvūnų transporto taisyklių. Tačiau pasak Jakutijos gamtos apsaugos šaltinio prokuratūroje, rimtos bausmės cirko direktorius negaus. Tik tuo atveju, jeigu tyrimas įrodys, kad gyvūnai gimė natūralioje aplinkoje o nebuvo išvesti nelaisvėje ir pateko į cirką iš veislyno, jis galėjo būti nubaustas.

Cirkas su gyvūnais – žiauraus senovinio praeities pasaulio reginys

Cirkas su gyvūnais – praeitis, nueinanti su šaknimis į Senovės Romą, “šlovingus” gladiatorių mūšius, masinius gyvūnų ir žmonių kivirčijimus arenose, kad būtų patenkinta kraujo ištroškusi minia. Stebėtina, tačiau dar ir dabar galima pastebėti, kad jeigu dresiruotojas dirba ramiai, tai žiūrovai priima numerį neaktyviai, abejingai. Tačiau tik verta artistui išprovokuoti gyvūno agresyvumą, priversti gyvūną parodyti charakterį – salėje griaudi aplodismentai. Ir šiuo atveju dresiruotojai pataikauja kraujo ištroškusiai publikai, kas vėlgi, nepadeda jos moraliniam auklėjimui. Ar ne keista, kad į naują tūkstantmetį mes įvažiavome su cirkų ir zooparkų karavanu, kurie žiauriai eksploatuoja laukinius gyvūnus pasirodymams? Juk nuo laikų, kai vystėsi ir klestėjo kruvinos linksmybių rūšys, moralinės vertybės pasikeitė. Nejaugi mūsų pasaulėžiūra ir mąstymo lygis pasiliko toks pats žiaurus santykyje į mūsų mažuosius brolius? Vaikas ateidamas į cirko pasirodymą su laukiniais gyvūnais negeba analizuoti to, kas vyksta. Todėl jo gyvūnų pasaulio suvokime atsiranda pažeidimai, kurie tolimesnėje eigoje taps dvasinės deformacijos priežastimi, kai jis bus suaugęs žmogus.

Atsisakyti naudoti gyvūnus cirkuose – natūralus žingsnis humaniškai visuomenei

Dabartiniu metu vis daugiau žmonių pasauliniu mąstu suvokia žiaurumą, stovintį už dresiruotojų. Civilizuotose šalyse cirkai, kuriuose yra pasirodymai su gyvūnais, reikšmingai praranda populiarumą. Naudoti gyvūnus cirkuose apribota arba pilnai uždrausta daugelyje šalių, įskaitant ir Švediją, Indiją, Suomiją, Šveicariją ir Daniją, Prancūziją ir kitose. Pavyzdžiui, buvo uždaryti du cirkai, esantys Didžiojoje Britanijoje, kurie gastroliavo po visą Europą su gyvūnų pasirodymais. Taip pat per paskutinius 12 metų šioje šalyje buvo uždaryta pusė cirkų-šapito, kurie vykdytų bent vienas gastroles šalyje. Tai pavyko įgyvendinti dėka to, kad pagal milžiniško sociologinės apklausos rezultatus 65 % apklaustųjų pasisakė už pilną gyvūnų naudojimo draudimą cirke, o 80 % buvo prieš laukinių gyvūnų naudojimą pasirodymuose. Pasaulyje pasirodė ir sėkmingai egzistuoja cirkai, kuriuose visiškai nėra dresiravimo.

Dideliam apgailestavimui, mūsų valstybėje nėra draudžiančio įstatymo naudoti cirkuose gyvūnus. Rusiškoje visuomenėje neįsivaizduojama galimybė greitu metu pašalinti šį blogį, nes tradicinis rusiškas cirkas mūsų sąmonėje nesuvokiamas be įvairių žvėrių. Pasirodymai su dresuotais gyvūnais iki šiol yra vos ne pats mylimiausias ir populiariausias. Nors teisingumo dėlei reikia paminėti, kad potraukis tokiam vaizdiniui pas daugumą žiūrovų yra dėl meilės gyvūnams ir nežinojimo tų žiaurių metodų, kurie suteikia rezultatą. Jeigu paprašyti rusų įvardinti cirkų artistus, tai pagrinde bus klounų ir dresiruotojų vardai. Didelė tikimybė, kad cirkas be gyvūnų publikai tiesiog netiks. Akivaizdu, kad per vieną valandą, nurodymu arba įstatymu gyvūnų demonstracijos cirkuose problemos išspręsti neįmanoma. Tokio įstatymo atlikimui reikia paruošti visuomenę. Tam reikia atvira i teisinga informacija apie dresiravimo metodu, apie gyvūnų laikymo sąlygas, apie visus tragiškus atvejus, vykstančius šalies cirkų sistemoje. Paraleliai su tuo būtina plačiai aptarinėti moralines žmogaus teises dėl prievartos prieš gyvūnus. Tai masinės medijos darbas. Cirko vadovybei siūloma atlikti eilę pokyčių, padedančių pagerinti gyvūnų gyvenimą, jeigu galima taip pavadinti, “minimalią-programą”:

1. Nustatyti dresiruotojų kontrolę, bendrai pasirodymų paruošimą, paruošus kontrolines grupes specialistų sudėtyje ir suteikti jiems teisę laisvai dalyvauti repeticijose ir gyvūnų laikymo vietose. Beje priežiūrą turi atlikti kompetetingi šios srities atstovai (pagrinde veterenarijos gydytojai).

2. Sustabdyti cirko gyvenimo uždarumą, sąžiningai informuoti apie dresiravimo metodus ir priemones, plačiai aptariant moralines žmogaus teises į prievartą prieš gyvas būtybes cirke.

3. Įvesti griežtą gyvūnų maisto kontrolę, jų gydymą, leisti dirbti tai tik aukštos kvalifikacijos profesionalams.

4. Įpareigoti cirkų direktorius sukurti gyvūnams laikymo sąlygas, kurios artimos idealioms. Būtina, kad ši užduotis užimtų vieną iš pirmų vietų renginio sąraše reorganizuojant cirkus (iki neatsakingų direktorių bausmės už nederamo požiūrio į šį darbą). Taip pat būtina pilnai uždrausti keliaujančių zoocirkų veiklą.

Pabaigai noriu pabrėžti, kad pati dresiravimo idėja – antihumaniška. Stebėdamas cirko pasirodymus dalyvaujant laukiniams gyvūnams, mes tampame jų neturinčių žodžio kančių liudininkais. Ir jeigu mes ramiai galime tai stebėti – reiškia, mes jau dalyviai, kadangi nieko nedarome tam, kad sustabdytume prievartą prieš gyvūnus. Toks santykis kenkia moralinei tautos sveikatai. Mūsų užduotis išspręsti dresiravimo problemas cirke tame, kad pastatyti sąmoningą visuomenės dalį prieš pasirinkimą: ar reikia mums pasirodymo, kuris gautas žiauraus elgesio su gyvūnais kaina. Jeigu nebus poreikio šiam žiaurumui – nebus ir pasiūlos. O nuo to išloš ir žmonės, ir gyvūnai. Kuo daugiau mūsų gyvenime bus gerumo, tuo mažiau jame bus blogio.

Nusipelnęs Rusijos veterinarijos gydytojas E. G. Sibgatulin

Originalus straipsnis