Delfinariumas

Orkos iššoka iš vandens, kad gautų saują žuvies, o ant delfinų žmonės jodinėja, kaip ant vandens slidžių. Delfinariumų darbuotojai mėgsta sakyti publikai, kad delfinai neklausytų, jeigu jie nebūtų laimingi. Netgi delfinų išvaizda kalba apie tai, kad jie laimingi – juk nuo jų veido nedingsta šypsena. Tačiau dauguma delfinariumo lankytojų nežino, kad už šios dirbtinės “šypsenos” stovi gyvūnų kančios.

Šeimų sunaikinimai

Orkos priskiriamos delfinų šeimai. Tai patys didžiausi gyvūnai iš tų, kurie laikomi nelaisvėje. Vaikai visą gyvenimą neišsiskiria su motina. Jų šeima sudaryta iš motinos, išaugusių sūnų ir dukrų ir jų palikuonių. Šeimos nariai bendrauja savo “dialektu”, būdingu tik šiai šeimos grupei. Delfinai plaukioja bandomis, kurių gyvūnų skaičius yra nuo trijų iki dešimties. Įsivaizduokite, kokį šoką jie patiria, kai kažką iš jų tokios glaudžios šeimos išrauna.

Net jeigu pasiima tik vieną delfiną arba orką, visos šeimos gyvenimas būna sugriautas. Pavyzdžiui tam, kad pagauti suaugusią patelę, žmonės valtimis veja visą bandą ten, kur seklus vanduo. Delfinus apsupa tinklais, paskui juos uždaro ir pakelia. Nereikalingus delfinus išmeta į vandenį. Kai kurie iš jų miršta nuo psichologinio šoko. Pas kitus lėtai vystosi pneumonija dėl į plaučius patekusio vandens per prapūtimo angą. Pas nėščias pateles gali įvykti persileidimas.

Tos orkos ir delfinai, kurie nenukentėjo šios tragedijos metu, labai nori pamatyti savo pagautus į nelaisvę narius, bando išgelbėti juos. Kai prie Kanados krantų pagavo ir nuvežė į Sietlą Namą, laukinę orką, jos giminaičių banda vijosi laivą daugelį mylių.

Adaptacija svetimam pasauliui

Gamtoje orkos ir delfinai praplaukia iki 160 kilometrų per dieną. Tačiau delfinariumuose juos sodina į baseiną, kurio ilgis ir plotis 7,3 metrai, gylis 1,8 metrai. Laukinės orkos ir delfinai gali būti po vandeniu iki 30 minučių, jie įprastai leidžia tik 10 – 20 % laiko ant vandens paviršiaus. Tačiau kadangi baseinai labai maži, jie praleidžia daugiau, nei pusę laiko vandens paviršiuje. Specialistai mano, kad būtent dėl šios priežasties pas daugelį orkų nelaisvėje susilpnėja nugaros pelekai.

Delfinai juda su eholokacijos pogalba. Su sonarinių bangų pagalba jie gauna informaciją apie visus daiktus, apie jų formą, konsistenciją ir išsidėstymą. Baseinuose jų asmeninių sonarų reverberacija atsispindi nuo sienų, tai išveda iš proto kai kuriuos delfinus. Žan-Mišel Kusto mano, kad delfinams nelaisvėje “pasaulis tampa voratinkliu dėl beprasmiškų atspindžių”.

Baseinuose švara palaikoma su chloro, medi sulfato pagalba ir kitų ėdrių chemikatų, dėl to daugelis delfinų plaukioja su užmerktomis akimis. Buvęs delfinų dresuotojas Rikas O’ Barris, kuris dresavo juos dėl televizijos serialo ir šou “Fliperis” mano, kad kai kurie delfinai dėl chloro apako. Žemės ūkio departamentas išleido nurodymą dėl delfinariumo “Taika vandenyne” uždarymo po to, kai buvo išsiaiškinta, kad dėl per didelio chloro kiekio vandenyje aps delfinus nugraužia odą.

Vėl pagautus delfinus ar orkas jėga verčia išmokti triukus. Buvę dresiruotojai sako, kad alkis ir laikymas vienatvėje – tai įprasti dresiravimo būdai. Pagal Riko O’ Barri, suvokimas “treniruotė su atpildu” – tai eufemizmas, kurį verta traktuoti, kaip “maisto nedavimas”. Delfinariumuose gyvūnams prieš pasirodymą neduoda 60 % maisto, kad jie patirtų aštrų alkio pojūtį ir tam, kad gautų saldėsį, geriau atliktų triukus. Buvęs delfinų dresuotojas Dugas Kartlidžas pareiškė, kad šiuos komunikabilius bandos gyvūnus, bausdami laiko vienatvėje: “Juos tiesiog sodina ir nekreipia į juos dėmesio. Tai psichologinė prievarta”. Nestebina, kad dėl to, pasak O’ Barri žodžių, jie yra žiauriausio streso būsenoje. Kartais stresas ant tiek stiprus, kad delfinai pabaigia gyvenimą savižudybe. Žak-Iv Kusto ir jo sūnus Žan-Mišel, kurie tapo liudytojais to, kad delfinas sąmoningai daug kartų trenkėsi kūnų į sieną, kol nenumirė, pažadėjo niekada neuždaryti į nelaisvę nei vieno jūros gyventojo.

Tragiškos nelaisvės pasekmės

Jeigu delfinų ir orkų gyvenimas nelaisvėje būtų toks geras, kaip tai aprašo delfinariumų darbininkai, jų gyvenimo tęstinumas būtų gerokai ilgesnis, nei laisvėje. Juk pas juos, skirtingai nuo jų giminaičių, gyvenančių laisvėje, nėra pavojaus tapti plėšrūnų auka arba numirti nuo purvino vandens. Tuo labiau delfinariumai – tai mirties nuosprendis orkoms ir delfinams.

Laisvėje delfinai gyvena nuo 25 iki 50 metų. Orkų patinai gyvena 50-60 metų, patelės – 80-90 metų. Delfinariumuose orkos retai dagyvena iki 10 metų. Daugiau nei pusė delinų miršta pirmų dviejų metų bėgyje, kai patenka į nelaisvę, o tie, kurie įveikia šį laikotarpį, vidutiniškai gyvena 6 metus.

Palaipsniui atsisakoma

Dabar vis daugiau žmonių supranta, kad delfinams, orkoms ir kitiems jūros gyventojams ne vieta nelaisvėje. kanadoje dabar uždrausta gaudyti ir eksploatuoti Belugos banginius. Brazilijoje jūros gyventojų naudojimas pramogoms yra draudžiamas įstatymų. Anglijoje visi delfinariumai buvo uždaryti dėl visuomenės protestų įtakos. Izraelyje delfinų importas naudojimui ir pramogoms yra uždraustas. JAV, Pietų Karolinos valstijoje delfinariumai pilnai uždrausti, kitose valstijose taip pat greitai atsiras įstatymai, draudžiantys arba apribojantys laikymą nelaisvėje jūros gyventojus. Kosta-Rika tapo pirma pasaulyje šalis, kuri uždraudė laikyti nelaisvėje delfinus ir banginius. Filmo Bendraprodiuseris “Išlaisvinkite Vilį!” Ričardas Doneris kalba: “Šių nuostabių gyvūnų įkalinimas į nelaisvę dėl komercinių tikslų yra siaubingas. Šis siaubas turi tapti praeities dalimi”.