Užeinu į svetainę, iš karto kviečia prie stalo. Žiūriu – pas kiekvieną sėdintį prie stalo yra po keptuvę, beje, tuščią. Ir pas kiekvieną keptuvės skirtingos – pagal spalvą, dydį, formą… Matyt kokia kam patinka. Keista, galvoju… Na gerai, atsisėdu. Man taip pat pasiūlo keptuvę.
– Kam, – klausiu.
– Kaip tai kam? Reikia. Vis tik nauji metai, imk.
– Ką imk?
Juokiasi… Atrodytų, lyg esu mažas berniukas, kuris klausia kažkokių kvailysčių.
Jie visi ima po keptuvę, pasako kalbą neva „į sveikatą” ir kaip trenkia sau su keptuve per galvą. Aš šoke, nesuprantu kas vyksta. Čia manęs klausia:
– O tu ko nemuši sau per galvą?
– Aš kažkaip… nemušu, – kvailas jausmas, kai reikia teisintis už tai, kad nedarai kažkokios kvailystės.… skaityti daugiau







