Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Simeon Afonskij

simeon-afonski

1. Mokytojas parodo tik kelią ir būdą, o valyti savo širdį kiekvienas turi savarankiškai.

2. Niekada nekaltink aplinkybių ir žmonių – visada kaltink vieną save.

3. Visi žmogaus poelgiai priklauso nuo jo širdies švaros arba aptemimų.

4. Visi žmonės nuo gimimo neturi vardų, todėl visi jie kartu sudaro vieną bevardę vienovę.

5. Gerai matyti tik asmenines klaidas ir gerai nematyti žmonių klaidų.

6. Erelis gali nusileisti vištidėje ir vėl išskristi iš jos, tačiau gimti vištidėje ir išmokti skraidyti joje jis negalės, nes jam reikalingas visas Dangus, kaip ir tau, vienuoli.

7. Jeigu nori pažinti pagrindinį apgaviką – stebėk savo protą, jeigu nori pažinti pagrindinį melagį – stebėk savo liežuvį.

8. Matyti kitų trūkumus, reiškia įgauti juos.… skaityti daugiau


Aparigraha – nekaupimo principas

aparigraha-nekaupimo-principas

Aparigraha – tai vienas iš moralinių principų, aprašytas „Jogos-sūtrose“. Šiame senoviniame tekste jie vadinami „Jama“ ir padeda reguliuoti santykį į su visuomene.

Jama yra pirma Aštanga-jogos dalis, kas iš sanskrito išvertus reiškia „aštuoniapakopė joga“: „ašta“ – aštuoni, „anga“ – dalis. Tai asmeninio tobulėjimo sistea, padedanti kelyje į išsilaisvinimą nuo asmeninės sąmonės apribojimų, į savo tikrosios prigimties suvokimą. Šią sistemą perdavė išminčius Patandžalis trumpame, sukoncentruotame traktate apie jogos tikslus, jos pasiekimo priemones ir kliūtis šiame kelyje – „Joga-sūtrose“.

Visų mylimi fiziniai pratimai – asanos – yra tik trečiame laiptelyje. Prieš asanų praktikos pradžią (ir kitas Aštanga-jogos dalis) rekomenduojama įsitvirtinti laikantis moralinių ir disciplinos nurodymų (Jamos ir Nijamos), kurių sąraše yra ir aparigraha.… skaityti daugiau


Йога и медитация. Занятие в Риге 3-4 февраля

yoga-meditation-latvia-riga

Вас ждут практики йоги и медитации, йога-нидра, пение мантры Ом, лекции-беседы на темы йоги и саморазвития.

Расписание

Суббота 3 февраля

13:00 – 14:00 Лекция. Основы йоги
14:00 – 15:30 Хатха-йога
15:30 – 16:00 Медитация
16:00 – 17:00 Йога-нидра

Перерыв

18:00 – 19:00 Лекция. Через движение к высшему осознанию
19:00 – 20:00 Мантра ОМ
20:00 + Свободное время, общение

Воскресенье 4 февраля

13:00 – 14:00 Лекция. Саморазвитие: как достичь умиротворения и счастья в повседневной жизни
14:00 – 15:30 Хатха-йога
15:30 – 16:00 Медитация
16:00 – 17:00 Мантра ОМ

Возможно участие в любой части программы.

Занятия подойдут для начинающих и продолжающих практиков.

Занятия будут проходить на русском языке.

Цена

Занятия проводятся за пожертвование.… skaityti daugiau


Astėja – nesisavinimas to, kas tau nepriklauso, nevogimas, atsisakymas vogti

asteja-nesisavinimas-to-kas-tau-nepriklauso-nevogimas-atsisakymas-vogti-jama

Astėja – etinis principas, kuris reiškia nesisavinti to, kas tau nepriklauso, nevogti, neturėti siekio turėti tai, kas mums nepriklauso, o taip pat sąžiningumas ir tvarkingumas. Žodis „astėja“ sanskritu sudarytas iš priešdėlio „a“ (neigimas, prieš) ir šaknies „stėja“ (vagystė, pavogti) pažodžiui verčiamas, kaip „nevogimas“.

Astėja – trečias „Jamos“ principas

Patandžalio Jogos-sūtrų Jama nukreipta į atsisakymą nuo egoistinių žmogaus norų patenkinimo. Sudaryta iš 5 pagrindinių etinių ir moralinių principų, tokių, kaip: „ahimsa (nekenkimas, blogio nedarymas), satjos (teisingumo), astėjos (nesisavinti to, kas tau nepriklauso), brahmačarija (susilaikymas, nepasileidimas), aparigraha (nekaupimas).

Visi jie uždeda tam tikrus moralinius apribojimus žmogaus poelgiams, kuriuos jis atlieka siekdamas įgauti tas geroves, kurias, kaip jis mano, jis turi turėti.… skaityti daugiau


Ištraukos iš Tirukkural

Tiruvalluvar-tirukkural

Nėra didesnio gėrio už dharmą, ir nėra didesnio blogio, kaip pamiršti ją.

Tebūnie tyros tavo mintys. Tai dharma. Visa kita – blizgučiai ir tuščias garsas.

Visiems žmonėms, gyvenantiems šiame plačiame pasaulyje džiugu suvokti, kad jų vaikai žino daugiau, negu jie patys.

Nedera valgyti vienam, nepasikvietus stovinčio už durų, netgi tada, jeigu ant stalo – nemirtingumą suteikiantis gėrimas.

Pasisekimo deivė Lakšmė mielai apsigyvena tuose namuose, kurių šeimininkas maloniai nusiteikęs pasitinka gerus svečius.

Geri darbai, padaryti negalvojant apie atpildą, tai gėris, neišmatuojamas kaip vandenynas.

Nedera pamiršti gera, bet dera tuoj pat užmiršti negera.

Jeigu negali sutramdyti savo jausmų, nors liežuvį prilaikyk, nes nesutramdytas jis pasakys su blaiviu protu nesuderinamus žodžius, dėl kurių vėliau tau teks gailėtis.… skaityti daugiau


Ahimsa – nekenkti niekam, kas gyva. Atsisakyti kenkti visoms gyvoms būtybems. Nekenkimo principas

ahimsa-nekenkimo-principas-atsisakymas-kenkti-jama

„Ahimsa – tai pagrindas ieškant tiesos
Šios paieškos beprasmiškos, jeigu jos nėra kuriamos ant ahimsos
Visi mes padaryti iš vienos tešlos, visi mes vieno Kūrėjo vaikai
Ir mūsų dieviškosiosios jėgos beribės
“ – Mahatma Gandis

Ahimsa sanskrite (अहिंसा) reiškia „nekenkimas viskam, kas gyva“, „neprievarta“. Žodis „ahimsa“ sanskrite sudarytas iš priekyje einančios raidės „A“ (prieš) ir šaknies „Himsa“ (prievarta, prievartos pasaulis, kančios ir skausmai). Šio principo nesilaikymas veda į kančių padidinimą šiame pasaulyje. O tas, kuris sąmoningai pilnai laikosi ahimsos, įgauna siddhas: jo aplinkoje sustoja ir iš esmės nebekyla ginčai, visi harmoningai gyvena vieni su kitais, karaliauja ramybė ir gerovė.

Kokia ahimsos prasmė?

Ahimsa – pirmas Jamos principas iš Patandžalio „Jogos-sūtrų“.… skaityti daugiau


Manusmriti: apie mėsą

manusmriti-vedinis-rastas

48. Mėsos iš niekur negausi, nepakenkęs gyvoms būtybėms, o gyvų būtybių nužudymas nesuderinamas su buvimu danguje, todėl reikia vengti mėsos.

51. Ir leidžiantis užmušti, ir užmušantis, ir kapojantis skerdieną, ir perkantis ar parduodantis mėsą, ruošiantis iš jos valgį, paduodantis jį ant stalo, valgantis – visi jie žudikai.

55. „Tegu mane kitame gyvenime sudrasko tas, kurio mėsą aš dabar valgau!“ – taip išminčiai aiškina žodžio mėsa reikšmę.

Manusmriti… skaityti daugiau


Dvidešimt viena savybė, kurią turi įvaldyti tikras mokytojas

Dvidesimt-viena-savybe-kuria-turi-ivaldyti-tikras-mokytojas

Sąmoningumas. Šiandieną tai labai populiarus žodis. Gyventi sąmoningai nori kiekvienas, kas bent šiek tiek susimąsto apie savo gyvenimo prasmę, apie tai, kur jis eina ir ko siekia. Tačiau kas yra sąmoningumas? Koks žmogus yra sąmoningas? Ką reiškia gyventi sąmoningai?

Visiškai akivaizdu, kad sąmoningam gyvenimui būtina žinoti tam tikras žinias apie pasaulio veikimą ir dėsnius, kuriais gyvena Visata. Tačiau Žinių suvokimas – pakankamai abstraktus klausimas. Daugybos lentelė juk taip pat kažkuria prasme yra žinios apie Visatos dėsnius. Tačiau ar toks žinojimas veda prie sąmoningo gyvenimo? Abejotina.

Taigi, kas yra Žinios? Senoviniuose raštuose galima rasti daug informacijos apie tai. Tiksliausiai ir lakoniškiausiai apie tikrųjų žinių požymius pasakyta „Bhagavadgitoje“. Pasak šio teksto, egzistuoja dvidešimt viena Žinių savybė.… skaityti daugiau


Sausio mėnesio jogos užsiėmimai Vilniuje

joga-vilniuje-centre-sausio-menesi-2024

Sausio mėnesį vyks įvairūs jogos užsiėmimai Vilniuje.

Tvarkaraštis

Sausio 20 diena

11:00 – 13:00 Hatha joga
13:00 – 14:00 Mantra OM

Sausio 27 diena

11:00 – 12:30 Joga Nidra
12:30 – 13:30 Meditacija pradedantiesiems

—

Užsiėmimai vyks adresu Basanavičiaus g. 29A, antrame aukšte, 7 studijoje.

Dalyvavimas už paaukojimą.

Užsiėmimus ves klubo OUM.RU jogos mokytojas Rimantas Genys.

Visi užsiėmimai bus tinkami pradedantiesiems.

Galima dalyvauti bet kurioje užsiėmimų dalyje.

Prašome atvykti bent 10 minučių prieš užsiėmimo pradžią.

Jeigu turėsite papildomų klausimų, rašykite rimantas@hathajoga.lt

Iki susitikimo… skaityti daugiau


3 būdai padėti žmogui. Svamis Vivekananda

swami-vivekananda-picture

Svamis Vivekananda, dvasinis mokytojas pabrėžė nesavanaudiškos tarnystės ir pagalbos kitiems svarbą.

Trys būdai, kuriais galima padėti žmogui:

1) Materiali pagalba. Tiekti maistą, aprangą, pastogę, sveikatos paslaugas ir patenkinti kitus bazinius poreikius, kurie pakylėja žmones ir bendruomenes, susiduriančias su materialia stoka. Materiali pagalba iš karto nuima fizines kančias ir bendrai pagerina žmonių situaciją.

Laikomas žemiausiu pagalbos lygiu, nes pagalba padeda tik trumpam laikui. Žmogus buvo alkanas – pavalgė ir po kelių valandų vėl norės valgyti. Tikėtina, kad žmogus vėl grįš prašyti maisto.

2) Intelektuali pagalba. Suteikiamos žinios, patirtis, įgūdžiai, kurie pakylėja žmones ir bendruomenes. Mokslas yra išskirtinai svarbus žmogaus tobulėjimui, savarankiškumui ir visuomenės tobulėjimui. Intelektuali pagalba gali būti mokymas, mentoriavimas, mokslo žinių skleidimas ir priėjimas prie mokomosios literatūros.… skaityti daugiau