Aparigraha – nekaupimo principas
Aparigraha – tai vienas iš moralinių principų, aprašytas „Jogos-sūtrose“. Šiame senoviniame tekste jie vadinami „Jama“ ir padeda reguliuoti santykį į su visuomene.
Jama yra pirma Aštanga-jogos dalis, kas iš sanskrito išvertus reiškia „aštuoniapakopė joga“: „ašta“ – aštuoni, „anga“ – dalis. Tai asmeninio tobulėjimo sistea, padedanti kelyje į išsilaisvinimą nuo asmeninės sąmonės apribojimų, į savo tikrosios prigimties suvokimą. Šią sistemą perdavė išminčius Patandžalis trumpame, sukoncentruotame traktate apie jogos tikslus, jos pasiekimo priemones ir kliūtis šiame kelyje – „Joga-sūtrose“.
Visų mylimi fiziniai pratimai – asanos – yra tik trečiame laiptelyje. Prieš asanų praktikos pradžią (ir kitas Aštanga-jogos dalis) rekomenduojama įsitvirtinti laikantis moralinių ir disciplinos nurodymų (Jamos ir Nijamos), kurių sąraše yra ir aparigraha.
Ši rekomendacija nėra atsitiktinė – juk jogos pozų atlikimo metu pas mus didėja energijos kiekis. Ir jeigu mes neišmoksime jos kontroliuoti, jeigu nesuprantame į ką ją teisingai įdėti, tai mes rizikuojame „priskaldyti karminių malkų“. Pavyzdžiui, atidaryti alaus gamyklėlę, kuri, kaip minimum, kenks jos produkcijos vartotojų sveikatai (pažeidžiant pirmąjį Jamos principą – ahimsą).
Aparigraha. Žodžio reikšmė
„Parigraha“ verčiant iš sanskrito reiškia „sukaupimas“. Priešdėlis „a“ duoda žodžiui priešingą reikšmę, tai yra neigimą. Pažodžiui verčiant „aparigraha reiškia „nekaupimas“.
Štai dar keletas apibrėžimų, padedančių pilnai atverti šio termino esmę:
– Atsisakyti nuo įpročio patogumams ir malonumams (vertimas Svami Satjananda Sarasvati).
– Dovanų nepriėmimas (vertimas Svensonna).
– Gebėjimas priimti tik tai, kas deramą (vertimas Dešikačaro).
– Susilaikymas nuo godumo (vertimas Beili).
Dabar pabandykime sulyginti šį principą su šiuolaikinio socialinio žmogaus realijomis.
Mes gyvename hipervartojimo epochoje. Ir mums visada visko maža. Mums daugiau neužtenka kelių darbinių batelių. Mūsų jau nebetenkina priešpaskutinis telefono modelis. Mes mėgstame apsupti save maloniomis(ir lygtais naudingomis) smulkmenomis – jau trečias antikvarinis toršeras, katytės statulėlė, knyga su išmintingomis citatomis, dulkanti ant lentynų. Pas daugelį iš mūsų spintos užimtos rūbais, kurių mes nenešiojame po keletą metų. O kažkam pasisekė (?) tapti keleto butų, namų, mašinų, jachtų savininkais…
Mus taip išmokė. Išmokė uždirbinėti ir realizuoti šiuos norus. Tačiau kiek tai naudinga mums, mūsų artimiesiems ir kitiems, visam aplinkiniam pasauliui? Geras klausimas.
Yra dar viena įdomi aparigrahos reikšmės interpretacija.
Debora Edel savo knygoje „Jama ir Nijama. Etinių jogos praktikų pagrindų tyrimas“ iššifruoja šį principą, kaip neprisirišimas, nesulipimas, neužėmimas ir troškimo nebuvimas.
„Tai, ką bandome užvaldyti, užvaldo mus“ – pastebi Debora dalies apie aparigrahą puslapiuose. Ir aprašo indų beždžionių gaudymo techniką, kuri nesilaiko šios jamos.
Tas senovinis būdas yra gudrioje narvo sandoroje, kuri visiškai ne dėl beždžionių, o dėl masalo.
Masalas-bananas dedamas į narvą, kuriame yra viso labo tik viena siaura skylė. Į šią skylę beždžionė gali prakišti leteną, tačiau ištraukti banano neleidžia skylės dydis. Kai ateina medžiotojai, beždžionėlė laisva ramiai paleisti bananą ir pabėgti. Tačiau vargšai gyvūnai negali to padaryti. Jie per daug prisirišę prie šio banano… Kas suveikia medžiotojams.
Panašūs suklijuojantys „bananiniai“ atvejai nutinka ir pas daugelį iš mūsų. Ir tai gali būti ne visada daiktas. Prisirišimas prie jogos praktikų rezultatas, prie žmonių, malonumų, pasak šios knygos autorės, taip pat yra aparigrahos pažeidimas.
Aparigrahos nesilaikymo pasekmės
Yra nuomonė, kad kiekvienas daiktas, kuris mums priklauso, palaikomas mūsų energijos. Šio daikto norėjimo etape, o taip pat ir jos įgavimo metu naudojama mūsų energija. Tačiau kai ji jau mūsų, pavyzdžiui, guli ramiai antresolėje, energijos praradimas ne toks matomas.
Pavyzdys: su savininkai – Petras ir Ivanas. Petras turi nedidelį vieno kambario butą. O pas Ivaną – trijų aukštų namas su kiemeliu ir sodu. Pabandykime pagalvoti, o tuomet sulyginti: kiek jėgų ir pinigų (o visa tai – energija) reikia pirmam savo buto palaikymui švaroje ir tvarkoje? O kiek antram?
Ir tai priskiriama bet kokiam, netgi pačiam mažiausiam mūsų asmeniniam daiktui. Jeigu pas jus buvo patirtis, kai atsikratėte krūvos senų nenaudojamų daiktų, jūs greičiausiai suprantate, apie ką eina kalba. Juk būtent po tokių išmetimų atsiranda ryškus energijos ir žvalumo antplūdžio pojūtis.
Tokiu būdu aparigrahos nesilaikymo pasekmės – mūsų gyvybinės energijos iššvaistymas.
Tačiau yra dar kai kas.
Grįšime prie mūsų nuosavybės savininkų – Ivano ir Petro. Jų butas ir namas padarytas statybininkų iš medžiagų, kurias padarė kiti specialistai. Iš medžiagų, kurias išgavo treti. Jogoje skaitosi, jeigu tu naudojiesi kažkuo, kas padaryta ne tavo rankomis, sukuriama karminė skola, kurią kažką teks grąžinti…
Gaunasi, kad aparigrahos laikymasis leidžia mums:
1) Išsaugoti mūsų energiją.
2) Apsisaugoti nuo naujų karminių skolų.
Ir ne tik. Patandžalio „Jogos-sūtrose“ nurodo, kad „šio principo laikymasis leidžia gauti praėjusių gyvenimų žinias – jų rūšį, laiką ir priežastis. O taip pat sužinoti apie tolimesnius atgimimus (vertimas Svami Satjananda Sarasvati).
Įdomi, ar ne taip? Tačiau tai dar ne viskas…
Aparigraha – „Didingojo Įžado“ dalis
Pirmas Aštanga-jogos laiptas, vadinamas „jama“ turi penkias savikontrolės rūšis:
– Ahimsa – nekenkimas sau ir aplinkiniams.
– Satja – teisingumas prieš save ir aplinkinius, kartu derinamas su geranoriškumu.
– Astėja – nesisavinimas to, kas mums nepriklauso (daiktų, paslaugų, laiko ir kitų).
– Brahmačarija – jutimų kontrolė, savęs įvaldymas.
– Aparigraha – nekaupimas.
Šios jamos taisyklės „Jogos-sūtrose“ vadinamos Didinguoju Įžadu (Maha-Vratam).
Sakoma, kad šių principų laikymasis neturi būti apribojamas:
– gimimo tipu,
– vieta,
– laiku,
– aplinkybėmis.
Tai reiškia, kad šiuos penkis nurodytus principus žmogus, kuris pasirinko jogą, kaip asmeninio tobulėjimo metodą, turi laikytis visada, visur ir santykyje į viską, be išimčių.
Rimtas ir įpareigojantis mokymas, kuris liudija apie ši penkių principų laikymąsi.
Ką atidavei – tas tavo, ką pasilikai – tas pradingo…
Kaip gi mums laikytis aparigrahos savo gyvenime?
Visų pirma, atsikratyti nuo jau sukauptų nereikalingų daiktų.
Visų antra, užsiiminėti joga. Ir ne tik asanomis. Labai svarbios vidinės praktikos, kurios padeda išvalyti protą nuo neišmanymo arba neteisingo žinojimo (avidjos). Avidja – tai būsena, kurioje „neamžina suprantama, kaip amžina. Nešvaru, kaip švaru. Kančios, kaip malonumas. Ne-Aš, kaip Aš“ (vertimas Sero Ganganadha Džha). Tai ne tiesiog nežinojimas, savo tikrosios prigimties nežinojimas. Būtent avidja trukdo mums dvasinėje praktikoje pasiekti sėkmę.
Visų trečia, naudotis pagalbine technika, kurią pasiūlė Patandžalis:
„Kai nederamos mintys trukdo [jaudina] protą, reikia susitelkti į tai, kas joms priešinga (pratipakša-bhavana)“ – Sutra 33, II dalis (vertimas Svensono).
„Pavyzdžiui, staigiai atsiradęs noras veikti grubiai, arba skatinti, arba atlikti grubius veiksmus turi būti sulaikytas kenksmingų pasekmių suvokimu. Labai dažnai tokie veiksmai yra žemutinių instinktų rezultatu. Tokių, kaip pyktis, godumas arba išankstinis vertinimas. Nepriklausomai nuo mūsų motyvų, panašių pasekmių suvokimu galima sustabdyti panašius veiksmus“ – Sutra 34, II dalis (vertimas Dešikačaro).
Visų ketvirta, išsaugoti atmintyje aparigrahos laikymosi svarbą. Apie visų šių laikinų daiktų nepastovumą. Suprasti, kad iš tiesų tai mums nepriklauso. Elgtis su jais, kaip su instrumentais, kurie mums duodami Aukščiausiųjų Jėgų, kad pasiekti teisingus, aukštus tikslus. Tuo pačiu neįkrentant į kraštutinumus ir fanatizmą: automobilis, butas, kompiuteris ir telefonas – visą tai galima panaudoti šio pasaulio tobulėjimo gerovei. Svarbu – nebūti prisirišusiam prie šios civilizacijos gerovių. Su lengvumu išgyventi išsiskyrimą su jais.
Visų penkta, pasitikėti Visata, Absoliutu… Viskas, kas mums būtina, jau pas mus yra. Viskas, kas mums iš tiesų reikalinga, pas mus būtinai bus.
Būkite dėkingi už tai, kas pas jus yra. Ir mokykitės, kaip galima daugiau būti pasitenkinimo (pakankamumo) būsenoje (santoša).
Sėkmės praktikoje. Om!
P.S. Pavyzdžiui, „Hatha-Joga Pradipikoje“ (kitas klasikinis jogos-traktatas) išvardinamos ne penkios (kaip „Joga-sūtrose), o dešimt jamos taisyklių. Ir aparigrahos šiame sąraše nėra. Yra principas „būti nuolankiu“. O nijamos taisyklėse (kurių taip pat dešimt) duodama tokia nijama, kaip „kuklumas“. Galbūt, šie raštai taip pat apima ir tą aparigrahos reikšmę, kurią mes išnagrinėjome aukščiau. Bet kuriuo atveju, šio joginio principo laikymosi svarba, mūsų požiūriu, akivaizdi. Stengsimės palaikyti jį!
Vaizdo įrašas. Aparigraha. Aleksandra Štukaturova (rusų kalba)
Straipsnio autorė: klubo OUM.RU jogos mokytoja Anna Žarkova
