Ištraukos iš Tirukkural

Nėra didesnio gėrio už dharmą, ir nėra didesnio blogio, kaip pamiršti ją.

Tebūnie tyros tavo mintys. Tai dharma. Visa kita – blizgučiai ir tuščias garsas.

Visiems žmonėms, gyvenantiems šiame plačiame pasaulyje džiugu suvokti, kad jų vaikai žino daugiau, negu jie patys.

Nedera valgyti vienam, nepasikvietus stovinčio už durų, netgi tada, jeigu ant stalo – nemirtingumą suteikiantis gėrimas.

Pasisekimo deivė Lakšmė mielai apsigyvena tuose namuose, kurių šeimininkas maloniai nusiteikęs pasitinka gerus svečius.

Geri darbai, padaryti negalvojant apie atpildą, tai gėris, neišmatuojamas kaip vandenynas.

Nedera pamiršti gera, bet dera tuoj pat užmiršti negera.

Jeigu negali sutramdyti savo jausmų, nors liežuvį prilaikyk, nes nesutramdytas jis pasakys su blaiviu protu nesuderinamus žodžius, dėl kurių vėliau tau teks gailėtis.

Užgyja žaizda, ugnim išdeginta, bet nepraeina skausmas, liežuvio sukeltas.

Tvirtos dvasios žmonės niekuomet neiškryps iš doro gyvenimo kelio, nes gerai supranta, kokias dvasines kančias užtraukia kvaili poelgiai.

Jeigu kas tave nuskriaudė, geriausiai pasielgsi širdy jo pasigailėdamas ir atsisakydamas keršto.

Pavydas – botagas tam, kurį šis jausmas apėmė, ir jeigu net priešai pasigailėtų pavyduolio, vis tiek jį pražudys pats pavydas.

Argi liktų pasaulyje bent krislelis blogio, jei kiekvienas išvystų savas nuodėmes taip ryškiai, kaip mato jas kituose?

Net nesąmoningai nedaryk niekam pikta. Jei sumanysi daryti kam pikta, tai aukštesnė jėga tave pražudys.

Gali pasprukti nuo bet kokio persekiojančio priešo, bet neišvengsi negailestingos karmos, kuri neatstos nuo piktadario, pakol galutinai jo nepražudys.

Tą akimirką, kai tu ketini nuskriausti silpnesnį, įsivaizduok, jog stovi prieš stipresnį už save.

Žmonės pagarbiai lenkiasi tam, kuris pasiekė aukščiausios valdžios, įveikdamas save.

Tas, kuris neturi valios susitvardyti, o dedasi esąs griežtas, yra panašus į karvę, apdengtą tigro kailiu ir skabančią žolę.

Strėlė tiesi, bet negailestinga, liutnia išlenkta, bet maloni ausiai, taip ir apie žmones dera spręsti ne iš jų išvaizdos, o pagal jų darbus.

Išorinė kūno švara palaikoma vandeniu, o vidinė švara pasiekiama vien teisingumu.

Skriauda, kurią kitam padarei rytą, sugrįš tau vakare.

Išminčiai byloja, jog daug kenčiantys, varguose skęstantys, nepagydomai sergantys žmonės dažniausiai yra tie, kurie aną kartą užgimę atėmė kitam gyvybę.

Tai, kas neamžina, laikyti amžina – kvailumo viršūnė.

Mirtis panaši į miegą, o užgimimas – į pabudimą.

Tie, kurie giliai pažino ir pasiekė šio gyvenimo tiesų tiesą, įžengs į kelią, nebeatvedantį žemėn.

Žinojimas yra puikus, nesunaikinamas žmogaus turtas. Visa kita neturi tikros vertės.