Kas yra retrytas
Kaip galima suprasti tiesą už žodžių,
Jeigu kalbėti ir samprotauti
neturint asmeninės patirties?
Milarepa
Šiame straipsnyje mes pakalbėsime apie retrytą (atsiskyrimą).
Išnagrinėsime šias temas:
– Kas yra retrytas?
– Trys kančių rūšys (skausmo kančios, pokyčių kančios, viską persmelkiančios kančios).
– Žodžio retrytas reikšmė.
– Priežastys išėjimui į retrytą.
– Kokie sunkumai gali kilti retryte.
– Pagrindiniai elgesio patarimai retryto metu.
– Rezultatai ir efektai užbaigus retrytą.
Laimės, džiaugsmo, pusiausvyros ir pilnavertiškumo būsena negali pasireikšti, kol protas turi prisirišimus arba siekius pasiekti kažkokią materialią gerovę. Kiek jūs sektumėte paskui norus, kabinantis už šio gyvenimo, už minčių apie materialumą arba apie pasitenkinimus – pabaigos tam nebus. Norai kils vėl ir vėl. Darbas dėl norų yra begalinis. Pastoviai tenka pergyventi nerimą, depresiją ir daugelį kitų problemų.
Materialūs žmonių ir dievų pasaulio malonumai (kitas pavadinimas „sansariniai“ malonumai) pagal savo prigimtį yra kančios. Žmogiškas protas klysta, laikydamas juos malonumais ir tikra laime.
Video apie retrytą, kurį veda mūsų jogos klubas (rusų kalba)
Užsirašyti į retrytą galima šiame puslapyje.
Be to, nesuvokiant visų asmeninių kančių įvairumo, mes negalėsime suprasti kitų gyvų būtybių kančių ir, atitinkamai, išlavinti tikrąją atjautą. Tam, kad suprasti kitų kančias, visų pirma būtina išsiaiškinti su savo asmeninėmis.
Mūsų pasaulyje kančios skirstomos į 3 rūšis: skausmo kančios (kartais jas vadina kančių kančios), pokyčių kančios ir viską persmelkiančios kančios.
Skausmo kančios – visa tai fiziniai ir protiniai pergyvenimai, suvokiami, kaip nemalonūs, įskaitant ir tuos, kurie susiję su senatve, ligomis ir mirtimi. Čia priskiriamos gimimo kančios, senatvės, ligų ir mirties. Kančios, kurios kyla išsiskyrus su mylimaisiais, susitikimas su nemylimaisiais, kančios, kylančios dėl negalimumo pasiekti norimą ir būtinybė saugoti sukauptą arba tai, kas pasiekta.
Pokyčių kančios – antra kančios forma, gerokai subtilesnė. Suprasti ją galima tik su patikimu analitiniu mąstymu. Pokyčių kančiomis priimta vadinti tuos trumpalaikius malonumus, kuriuos mums tenka patirti.
Pavyzdžiui, jeigu šiandieną mes patiriame mažiau skausmo, nei vakar, mes sakom, kad jaučiamės gerai, tačiau tai visiškai nereiškia, kad skausmas visiškai praėjo, tiesiog jo intensyvumas sumažėjo.
Jeigu sėdėti per ilgai, mes pajausime skausmą ir nuovargį. Atsistojus po ilgo sėdėjimo mes jaučiame pagerėjusią būseną (kurią galime pavadinti malonumu, ypač, jeigu sėdėjome keletą valandų), tačiau po kurio laiko jaučiame nuovargį nuo buvimo stovimoje padėtyje. Ir čia svarbu pasistengti suprasti labai svarbią detalę, kuri duoda šio tipo kančių supratimą: mes kalbame, kad jaučiamės geriau, kai mūsų skausmas sumažėja, iš tiesų mes įvardiname „malonumu“ tai, kas iš tiesų yra kančia.
Kai tik mes atsistojome, stovėjimas pradėjo kaupti mumyse stovėjimo nepatogumą. Nors stovėjimo diskomfortas atsiranda, kai tik mes atsistojame, iš pradžių jis ant tiek silpnas, kad mes jo tiesiog nepastebime. Tačiau kadangi mes toliau stovime, jis tampa vis stipresnis ir akivaizdesnis. Praėjus tam tikram laikui, kai nepatogumas nuo stovėjimo tampa pakankamai intensyvus, mes pastebime jį. Šiuo momentu jis tampa skausmo kančiomis.
Žmonės dažnai džiaugiasi pokyčiais suvokdami tokias gyvenimiškas situacijas, kaip įdomias ir dinamiškas. Tačiau nuo to momento, kai žmogus bando sulaikyti malonius įspūdžius, jo kančios užprogramuotos. Niekas negali tęstis amžinai. Todėl Budos mokymas atkreipia dėmesį į tai, koks ligotas gali būti ilgos laimės lūkestis nuo besikeičiančių, laikinų dalykų.
Viską persmelkiančios kančios – tai mūsų sansara – mūsų kūno ir proto susijungimas, kuris kontroliuojamas karmos ir neramių minčių, ir suteptas arba nunuodytas šios aptemusios proto būsenos sėklomis. Kadangi neramių minčių sėklos tęsia nuodyti mūsų sąmonės srautą, kai tik mes susitinkame su maloniu, bjauriu arba neutraliu objektu, neramios mintys-aptemimai gimsta mūsų prote ir sukuria pagrindą kito sąlygoto kūno atsiradimui. Jeigu mes pašalinsime aptemimų sėklas iš mūsų sąmonės srauto, mūsų prote nustos kilti neramios mintys, o kai jų nebus, niekas nebeskatins mūsų atlikti negatyvių poelgių. Nutrauktus negerovinius kūno kalbos ir proto poelgius, mes nustosime dėti į asmeninę sąmonę įspaudus, sukuriančius mūsų būsimą sansarą.
Mąstymas apie kančias, tuo labiau apie keturias gerovines tiesas (vienas iš pagrindinių Budos Šakjamunio mokymų) gimsta pasitikėjimas, kad su viskuo tuo galima susitvarkyti ir padeda įsitvirtinti jūsų pasirinktame kelyje.
Kasdienis gyvenimas pilnas blaškymosi, išankstinių nusistatymų ir iliuzijų. Retrytas yra išėjimas nuo pražūtingų (kenksmingų) minčių paliekant prisirišimus.
Kodėl žmogus nusprendžia eiti į atsiskyrimą, išeina nuo kitų žmonių, nusprendžia pabūti vienatvėje – atlikti retrytą? Galbūt priežastis tame, kad visa tai susiję su noru šiek tiek nusiraminti arba atsikvėpti nuo buitinio gyvenimo, aplinkos, šeimyninių nesutarimų?
Visų pirma, tai noras arba netgi poreikis vystyti bazines žmogiškas savybes: meilę ir atjautą. Toliau galimybė praktiškai išlavinti tuos mokymus, kuriuos žmogaus gauna iš mokytojo. Ne mažiau svarbi galimybė izoliuotis nuo kasdienio gyvenimo šurmulio. Būtent retryte pas mus atsiranda galimybė būti nesiblaškant ir tik tuomet mes priversti susidurti su pačiais savimi, pažvelgti į savo vidų.
Retrytas padeda nuvesti mūsų sąmonę nuo iliuzijų prie realybės. Atrasti mūsų natūralią vidinę būseną, mūsų prigimtį. Tik suvokus iliuzijas, kuriomis apimtas mūsų protas ir išmokus atskirti tai, kas tikrą nuo to, kas klaidinga, įmanoma pakeisti mūsų gyvenimą į geresnį.
Retrytas svarbus, nes jis išveda mus iš neišmanymo, nepatenkinto proto, pilnų prisirišimų ir nuo savęs mylinčių minčių, o tai ir yra pačios pagrindinės jėgos, nuo kurių valdymo mes turime išsilaisvinti.
Išsilaisvinimas nuo jų yra tikroji meditacijos prasmė. Proto transformacija į gerovės šaltinį, išlaisvinti save nuo kančių ir jų priežasčių – štai kokia tikroji Dharmos praktikos reikšmė.
Iki tol, kol mes manome, jog laimės ir kančių priežastis yra ne mumyse, visuomet bus problemos ir nepasitenkinimas. Tačiau mūsų gyvenimo patirtis, o taip pat viską matantis protas kalba mums, kad laimės šaltinis yra mūsų asmeniniame prote. Todėl retrytas ir meditacijos praktika yra universalus bet kokios mūsų problemos sprendimas.
Retrytas – tai išėjimas nuo to, kas negera, nuo kančių priežasties. Iš anglų kalbos „retrytas“ verčiamas, kaip „išėjimas, atsitraukimas, atsisakymas, atsiskyrimas, nutolimas“.
Tibete retryto ir atsiskyrimo paaiškinimui naudoja žodį „cam“, jis verčiasi, kaip „ribos padarymas“. Priimdami sprendimą praeiti retrytą arba nueiti į retrytą, mes padarome tam tikrą ribą išoriniame ir vidiniame lygyje. Išorinis aspektas reiškia, kad niekam neleidžiama kirsti teritorinės ribos ir įsibrauti į retryto vietą. Ypač tai liečia socialinius žmones ir tuos, kas tolimi nuo savęs pažinimo praktikos ir nerodo joms susidomėjimo. Tas, kuris yra atsiskyrime, taip pat negali palikti retryto teritorijos. Priklausomai nuo retryto griežtumo daleidžiami susitikimai su Mokytoju arba bendraminčiais, kad būtų paaiškinti kažkokie klausimai arba neaiškumai praktikos srityje.
Riba vidiniame lygyje reiškia pilną sustabdymą visų pasaulietiškų kūno, kalbos ir proto aktyvumų, tai yra įprastų darbų, buitinių pokalbių ir pasaulietiškų minčių. Buda Šakjamuni buvo šešis metus retryte Bodhgajos rajone (uoloje, kurią dabar vietiniai gyventojai ir piligrimai vadina Mahakalos uola).
Mūsų praktika, tiek meditatyvi, tiek ir kasdienė, kenčia nuo skirtingų trikdžių. Net jeigu pas jus yra tam tikri pasiekimai praktikoje, jums būtina pravesti daug laiko retryte tam, kad pasiektumėte stabilumą šiuose suvokimuose.
Atsiskyrimo prasmė yra pašalinti trikdžius ir gauti galimybę pilnai pašvęsti savo kūną, kalbą ir protą tam tikros realizacijos arba tikslo pasiekimui, kurį praktikas stato prieš save retryto pradžioje.
Pokalbiai – tai pagrindinė šio pasaulio informacijos mainų forma. Sustojus kalbėti, jūs pašalinate pagrindinį trikdžių šaltinį. Štai kodėl tylos praktika naudojama įvairiose retrytų rūšyse, kaip individualiuose, taip ir kolektyviniuose.
Sansaroje nėra amžinos laimės. Jūs atsisakysite nuo kančių tik tada, kai pasieksite stabilumo suvokime ir įgausite patirtį suvokimo, kad besikabinančios mintys sukuria sansarą. Jeigu jūs, iš tiesų, įgausite šį patyrimą, jums aiškiai matysis visos sansaros beprasmiškumas.
Žmones pragyvena visą gyvenimą, keisdami troškimus į malonius dalykus atmetant nemalonius, įgaunant kažką ir vengiant kažko, būnant lūkesčiuose ir baimėse. Pastebėkite save, įsiklausykite į pažįstamų pokalbius: kokias temas dauguma žmonių aptarinėja/ Kas jaudina žmones? Iš tiesų, tai vieni ir tie patys klausimai, apie neužtikrintumą, apie pasitenkinimo nebuvimą, apie nenuspėjamumą, neteisingumą kažkokių išorinių arba vidinių aplinkybių. Žmonės pastoviai yra lūkestyje kažko, kas pakeis jų gyvenimą į geresnį. Ir štai tuomet jie galės būti ramūs ir laimingi.
Yra įdomus joginis posakis:
„Realistiškai pažiūrėk į realybę, pamatęs ją, tu pilnai išsilaisvinsi“.
Svarbu dėti pastangas tam, kad padaryti savo protą švariu, paleidžiant norus. Jeigu retryto metu jūs neskiriate reikiamo dėmesio tam, kyla vidinės pusiausvyros vėjo elemento sutrikimai žmoguje (Tibete tai vadina „lung“). Krūtinėje kyla įtampa, susiaurėjimas, skausmas. Prasideda kova: jūs negaunate to ko nori jūsų prisirišimas. Jūsų kūnas yra retryte, izoliacijoje, lyg kalėjime. Jums pasidaro labai sunku užsiiminėti, jūs negalite sukartoti reikiamo kiekio mantrų ir prarandate gebėjimą medituoti. Pas jus kyla pyktis santykyje į tuos, kas jus supa, pavyzdžiui į tuos, kas trukdo jums susitelkti savo pokalbiais arba triukšmu. Svarbu laiku suvokti, kad problemų šaknis tame, kad jūs neišvalėte proto nuo pražūtingų (kenksmingų) minčių.
Jeigu jūsų retryte numatomas literatūros skaitymas – gerai skaityti jogų ir realizuotų meistrų biografijas. Tokių tekstų skaitymas vysto atsidavimą ir padeda pagilinti praktiką.
Svarbu būti sąžiningu su pačiu savimi, tikrinti savo motyvaciją, ketinimus ir poelgius. Jeigu jūs tik mąstote apie Dharmą ir mokymą, galvodami apie kažkokią naudą šiame arba būsimuose gyvenimuose, tai bus mažai efektyvu. Dharmą visų pirma reikia praktikuoti jums patiems.
Intensyvių praktikų ir ypač retrytų metu dėl gilių mokymų aktyvuojama sukaupta negatyvi karma. Todėl gali kilti kliūtys praktikoje. Pavyzdžiui:
– jūsų praktikos vietoje gali pasireikšti įvairios sansarinės dievybės,
– jos gali jums duoti pranašystes,
– įvairūs siaubą keliantys matymas vyks jūsų sapnuose ir patyrimuose,
– jus gali užpulti arba apvogti kiti žmonės,
– jūs galite susirgti,
– savo prote jūs galite liūdėti be ypatingos priežasties, o taip pat įkristi į depresiją iki ašarų,
– jus įveikinės stiprios emocijos,
– jūsų atsidavimas ir atjauta mažės,
– jūsų mintys sukils prieš jus, privesdami jus iki beprotybės,
– jūs klaidingai suprasite naudingus patarimus,
– jums atsibos būti retryte ir norėsis sulaužyti savo įžadą,
– pas jus atsiras klaidingos mintys apie Mokytoją,
– jus įveikinės abejonės dėl Dharmos,
– apie jus gali piktžodžiauti,
– jūsų draugai gali tapti jūsų priešais.
Reikia būti pasiruošusiems patirti šias kliūtis, kaip tam tikrą išbandymą. Tai ta pati riba, kurioje jūs arba išlošite, arba pralošite. Jeigu jūs susitvarkysite su šiomis kliūtimis, tai jos pavirs į jūsų pasiekimus. Jeigu jūs pateksite į jų įtaką, tai jie taps neįveikiama kliūtimi jūsų praktikos progrese.
Yra nuomonė, kad gerokai lengviau praeiti negerų aplinkybių išbandymus. Gerokai sunkiau praeiti bandymus maloniomis sąlygomis. Čia yra pavojus, kad žmogus gali įsivaizduoti save aukštai realizuotu praktiku ir įsitraukti į įvairius troškimus ir potraukius. Svarbu suvokti, kad ši riba išskiria judėjimą į viršų ir į apačią. Ir vysto kuklumą ir atsidavimą, sekti savo protą.
Tam, kad susitvarkyti su kylančiais sunkumais, tiek retryto, tiek ir reguliarios praktikos metu įprastame gyvenime, svarbu išmokti nekovoti su jomis, o panaudoti, kaip kelią ir kaip gerovines sąlygas gerovinei praktikai. Vakarais, prieš einant miegoti, pageidautina atlikti nedideles analitinės meditacijos sesijas, kuriose jūs atliekate visos dienos apžvalgą ir tyrinėjate savo motyvaciją dienos eigoje. Atlikti atgailos praktiką santykyje į tuos veiksmus, kurie neatitiko Dharmos, reikia nuoširdžiai pripažinti savo klaidas ir giliai atgailauti. Jeigu per dieną jūs atlikote daug gerų poelgių, svarbu ryžtingai daryti tą patį ir rytoj. Būtinai verta pašvęsti nuopelnus dienos ir visų praktikų pabaigoje.
Pats pagrindinis priešas – tai prisirišimas prie savo Aš. Jeigu neatsikratyti nuo jo, jis sukurs gerokai daugiau kančių ir nemalonumų, nei visi likę nemalonūs dalykai. Veikiami šio egoistiško aptemimo ir apsėdimo savo emocijomis žmogus pastoviai atlieka negerus poelgius.
Pas jus pastoviai atsiranda mintys apie maistą, malonumus, šlovę ir dvasinius pasiekimus netgi praktikos metu, ar ne taip? Svarbu suvokti, kad šios ir panašios mintys laiko mus sansaroje. Nedaleidžiama eiti paskui jas.
Kai tik jūs suvoksite ant kiek nepernešama sansara, chaotiškos mintys, iššauktos prisirišimo, jos pradės mažiau jus blaškyti. Nerimas prote sumažės. Kuo daugiau jūs atsisakysite nuo aptemimų ir kančiomis pripildytos sansaros prigimties, tuo labiau pasitenkinęs ir ramus bus jūsų protas.
Įveikinėkite aptemimus kiekvieną dieną. Kiekvieną kartą, kai jūs įveikiate savo aptemimus, tegul tai vyksta netgi ne taip dažnai, kaip noėtųsi – jūs tampate didingiausiu nugalėtoju.
Kaip teigia budistų išmintis:
„Įveik save
Ir tu nugalėsi tūkstantyje mūšių“.
Dharmoje būti tik mokslininku nėra jokios naudos.
Svarbiausia, tai pilnas nusivylimas sansara, altruistinio proto vystymas, nukreiptas į Prabudimą ir tobulas požiūris. Jums verta įgauti supratimą klausant mokytojo. Tuomet apmąstyti to esmę, ką jūs išgirdote ir meditavote. Meditacija – tai priemonė pakeisti jūsų protą į atitinkantį tai, ką jūs išgirdote.
Kaip sako budistų Mokytojai: nepakanka žinoti Dharmą – teoriją jūs turite patvirtinti praktika.
Su giliu atsidavimu Guru, Budoms ir Bodhisatvoms! Visų gyvų būtybių gerovei!
Panaudota literatūra:
– Tibeto atsiskyrėlių pasakojimai.
– Retryto vadovas (Milarepa, Rigdzin Džigme Lingpa, Tulku Urgjen Rinpoče, Dudžom Rinpoče, Karma Čagme Rinpoče, Tenga Rinpoče, Džamgon Kongtrul Rinpoče, Džamjang Khence Vangpo).
– Širdingi patarimai retrytui (Lapa Sopa Rinpoče, Pobonka Dečen Njingpo).
Straipsnio autorė jogos klubo OUM.RU mokytoja Ekaterina Androsova
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru