Online pokeris: azartas kuris naikina sąmonę
Kenčia pamesta žaidėjo žmona
Ir sūnaus mama, klajojančio nežinia kur.
Apimtas skolomis, išsigandęs ieškantis pinigų,
Eina jis naktį į kitų žmonių namus
Rigveda, “Žaidėjo himnas”. Vertimas Elizarenkovos T. J
Online-pokeris aktyviai vystosi pasauliniame segmente nuo 2000 metų antros pusės. Pražūtingos pasekmės žmogui nuo potraukio žaisti pokerį ir kitus kortų žaidimus išreikštos taip pat pastebimai, lyginant su pornografija, online-kazino, internetiniais žaidimais.
Pasaulinės religijos krikščionybė, islamas, buddizmas, vienareikšmiškai traktuoja polinkį azartiniams žaidimams, kaip nenormalų ir nuodėmingą. Žmogui, einančiam dvasinio tobulėjimo keliu, azartinių žaidimų noras turi būti nukirstas nuo pat pradžių.
Pavyzdžiui, buddizme negatyvaus azartiniams žaidimams santykio priežastis galima rasti keturiose gerovinėse tiesose – Buddos mokymo pagrinde. Antra gerovinė tiesa kalba apie kančių priežastį – tai noras, nepasotinamas troškimas. Šis nepasotinamas troškimas yra potraukyje lengvai gauti pinigus dalyvaujant azartiniuose žaidimuose.
Ypač greitais tempais online-pokeris pradėjo augti pasaulyje po Kriso Manimeikerio pergalės didžiausiame pokerio turnyre Las-Vegase 2003 metais (taip vadinamas “Manimeikerio efektas”, kurį panaudojo pokerio industrijos organizatoriai). Šiame turnyre 2008 metais profesionalus žaidėjas Ivan Demidov užima antrą vietą, kas papildomai išplatino pokerį Rusijoje.
Populiariuose socialiniuose tinkluose paplitę žaidimai ir programos, leidžiančios žaisti pokerį su kitais žmonėmis iš pinigų. Pokeris – varžovo skaitymo menas ir šansų paskaičiavimas banke arba sunki žaidybinė priklausomybė, naikinanti asmeninį žaidėjo gyvenimą ir trukdanti tapti žmogumi įprastose gyvenimo sferose? Ginčai šia tema nenutyla iki šių laikų.
Be abejonės, jeigu žaidėjas tobulai valdo pokerio matematiką, gaudosi psichologijoje, moka “skaityti” varžovus ir nustatyti jų žaidimo lygį, ramus ir mąstantis, nepasiduoda “tilt’ui” (neadekvačiai emocinei būsenai, sąlygotai pralaimėjimo arba išlošimo) – toks žaidėjas daugiau išloš, nei praloš. Kodėl? Nes dauguma žaidėjų yra mėgėjai ir dėl įvairių priežasčių negali pasiekti didelio progreso žaidžiant.
Pasak kai kurių duomenų – tikslių duomenų pokerio tinklapiai nelabai mėgsta atskleisti – apie 90% online-pokerio žaidėjų pralaimi. Pasilikę 10% (arba dar mažiau) – tai profesionalūs pokerio meistrai, kurie uždirbinėja gyvenimui dėl nepatyrusių žaidėjų mėgėjiško žaidimo.
Vienas kortų žaidimo mėgėjas mato pokerį, kaip pramogą, leidžiantį už prieinamus pinigus pakutenti nervus, patirti azartą. Kitas gali praleisti prie pokerio daugiau laisvo laiko, atitinkamai prarasdamas daugiau pinigų, tačiau kontroliuodamas savo troškimą. Trečia pralaiminčių žaidėjų kategorija gali turėti rimų psichologinių problemų, kurių priežastis yra ligotas potraukis žaidimui (gamblingas, ludomanija, priklausomybė nuo lošimų).
Ir ši trečia kategorija ne tokia jau maža. Žaidimų priklausomybei ypač imlūs jauni žmonės, kurie daug laiko praleidžia Interneto tinkle ir kreipia dėmesį į pasiūlymus, kaip lengvai užsidirbti pinigų neišeinant iš namų.
Daug tematinių saitų, susijusių su pramogomis, žaidimų industrija, šaukia siūlydami pokerio-room’us (pokerio kambarius, kur vyksta žaidimas). Pokerio-room’ai siūlo gudrius bonusus už depozitus, ypatingas programas ir akcijas naujokams.
Pokerio kambariuose, kur vyksta žaidimas iš realių pinigų, karaliauja įtampa ir negerovinė atmosfera. Juk žaidėjo tikslas yra įveikti priešininką ir prijungti nugalėto žmogaus pinigus prie pinigų, kurie yra pas labiau įgudusį ir sėkmingesnį žaidėją. Įprastas reiškinys, kai pralaimėjantis žaidėjas pradeda keiktis čate ir prakeikia įžeidėją visais įmanomais būdais. Teisingumo dėlei verta paminėti, kad dauguma žaidėjų stengiasi elgtis deramai, nežiūrint į psichologinę įtampą.
Štai vos keletas faktų, liudijančių apie pražūtingą potraukį žaidimui:
– Stiuart Anger (Stewart Errol Unger), laimėjęs pagrindiniame Pasaulinės serijos pokerio turnyre tris kartus, didelę dalį išloštų pinigų švaistė sporto statymams ir narkotinėms medžiagoms. Anger mirė 45 metų amžiuje dėl širdies patologijos, kurią iššaukė narkotikų vartojimas.
– Profesionalus pokerio žaidėjas Ernest Šerer (Ernest Scherer) pagal teismo sprendimą buvo nuteistas iki gyvos galvos už savo tėvų nužudymą 2008 metais. Žiauraus nusikaltimo motyvas buvo noras dėl gauto palikimo palengvinti finansinę padėtį, kurioje buvo Šereris.
– Pokerio žaidėjas Alessandro Bastianoni (Alessandro Bastianoni) 2013 metais nusižudė po eilės reikšmingų pralaimėjimų.
– Andre Mur (Andre Moore) spalio 2013 metais kortų žaidimo metu su savo broliu suprato, kad tas sugudravo ir dėl pykčio protrūkio mirtinai sužeidė giminaitį pistoleto šūviu.
Aukščiau pateikti pražūtingo žmogaus poelgio pavyzdžiai dėl žaidimo įtakos verčia rimtai susimąstyti.
Kai kuriose šalyse pokeris ir kiti azartiniai žaidimai pripažinti ne tik nelegaliai, o tikru blogiu, už kurį galima gauti realią kalėjimo bausmę arba tapti viešo sumušimo objektu. Tai Afganistanas, Indonezija (įskaitant ir draudimą žaisti online), Butanas, Alžyras, Vatikanas. Izraelyje žaisti pokerį uždraudė 2008 metais, beje šalies gyventojams uždrausta žaisti netgi namuose su draugais.
Tačiau, deja, formaliai online-pokeris praktiškai niekur nedraudžiamas. Liūdna ir tai, kad daugelis šalių tik sukuria vaizdą, kad kažkaip kovotų su šia problema, tačiau faktiškai jie tik bando kontroliuoti piniginius srautus, surinkdami iš šio verslo mokesčius. Taigi žaidimas nesustoja, o šiek tiek pasunkėja galutiniams vartotojams…
Yra tokios šalys, kuriose pokerį pripažino sporto rūšimi, beje Rusija nebuvo išimtis (2009 metų rugpjūtį vis tik patvirtino pokerį azartiniu žaidimu ir įvedė draudimą žaidimui, tačiau nustatė 4 žaidybines zonas. Ir čia bus tinkamas posakis: “gerais ketinimais grįstas kelias į pragarą”. Žinoma, nuomonė, kad sportinis pokeris padidina intelektinį ir etinė asmenybės išsivystymą, padeda atitraukti piliečius nuo negatyvių ir kenksmingų įpročių ir asocialių elgesio formų ir yra naudinga ir maloni laisvo laiko praleidimo forma, turi teisę egzistavimui, TAČIAU… Praktiškai pas visus žmones pokeris asocijuojasi būtent su galimybe uždirbti lengvus pinigus, o iš pirmo žvilgsnio nekaltas įsitraukimas gali išprovokuoti psichinius sutrikimus ir formuoti rimtą priklausomybę. Statistika teigia apie tai, kad žmonių, kurie kenčia nuo narkomanijos yra gerokai mažiau nei tų, kurie žaidžia azartinius žaidimus.
Tarptautinė ligos klasifikacija: liga Nr. F60 “Sutrikimas, susidarantis dažnuose pakartotinuose žmogaus dalyvavimo azartiniuose lošimuose epizoduose, kurie dominuoja subjekto gyvenime ir veda prie socialinių, profesionalių, materialių ir šeimos vertybių sumažėjimo.” Pataloginė priklausomybė nuo azartinių žaidimų priveda prie to, kad žmogui žaidimas – tai vienintelis būdas nuimti stresą, užmiršti įsižeidimus, bendravimo būdas, pelno vaikymasis, svajonė praturtėti, įsitvirtinti savo reikšmingume, pasiekti pripažinimą, būdas užpildyti tam tikrą tuštumą. Įvyksta asmenybės sunaikinimo procesas, kuris apsunkinamas socialinėmis pasekmėmis, t.y. skurdu, darbo praradimu, šeimos išsiskyrimu. Suvokti šią priklausomybę labai sunku, nes ji yra psichologiškai užprogramuota ir kontroliuoja mintis, jausmus, emocijas ir žaidėjo poelgius. Pas žaidimų manus pasikeičia netgi aktyvių smegenų ląstelių sudėtis, kas pasireiškia, kaip iškreipta emocinė reakcija. Vietoj baimės nuo pavojaus jausmo, žaidėjai pradeda patirti euforiją, apsvaiginantį pojūtį. Labai svarbus neurotransmiteris dopaminas, atsakantis už jausmus kitiems, pasitenkinimo ir džiaugsmo jausmą, sumažėja iki neįtikėtinai žemų rodiklių.
Pačiame pokeryje (arba kitoje kortų žaidimo rūšyje), įprasto žmogaus požiūryje, nėra nieko nelegalaus arba neleidžiamo. Tuo pat metu argi žaidimas padeda pasiekti asmenybei kažko iš tiesų svarbaus ir vertingo, ar tai padeda vystyti jūsų gerovines savybes arba atveria gerokai gilesnį pasaulio ir savo paskirties suvokimą? Kortų žaidimas atima laiką ir energiją – patys svarbiausi resursai, esantys individo rankose ir išreiškia siaubingus žmogaus asmenybės pojūčius ir bjaurius polinkius, kurie naikina žaidėjo gyvenimą, paverčia jį į vieną didelę kvailystę…
Tai ar verta švaistyti ant tiek vertingą gyvenimą žmogaus kūne, kad faktiškai neegzistuoti jame, panirus į žaidimų pasaulį?
Sprendimas Jūsų rankose. Tikiuosi mes atsidursime vienoje pusėje!
Vaizdo įrašas. Pavojinga priklausomybė nuo kompiuterinių žaidimų (rusų kalba)
