Kaip veikia žmogaus energetika. Pagrindai
Energija. Ji pasireiškia ne tik šiluma arba šviesa. Taip pat egzistuoja gerokai subtilesnė substancija, kuri jogoje vadinama sanskrito žodžiu „prana“.
Prana persmelkia visą mūsų kūną. Pagal tokį jogos tekstą, kaip „Hatha-joga pradipika“, prana juda mūsų kūne per 72 000 kanalų. Iš jų pagrindiniai kanalai yra trys: ida, pingala ir sušumna. Priklausomai nuo to, per kokį kanalą teka energija, žmogus išreikš vienas ar kitas savybes. Energijos tekėjimas vienu ar kitu kanalu nustato kokioje „gunoje“ (materialios prigimties savybėje) bus žmogus.
Jeigu energija teka per dešinį (saulės) kanalą, toks žmogus bus troškimo gunoje. Tai dažnai pasireiškia chaotiška aktyvia veikla, kuri, kaip taisyklė, finale neatneša jokios objektyvios naudos, apart beprasmiškos sumaišties. Jeigu energija tekęs per kairįjį (mėnulio) kanalą, žmogus bus neišmanymo gunoje. Tai pasireiškia pasyvumu, melancholija, depresija, nusivylimu, pasyviu agresyvumu ir taip toliau. Tuo atveju, jeigu energija teka per centrinį kanalą, žmogus bus gerovės gunoje. Buvimas gerovės gunoje pasireiškia gerų, dorų savybių buvimu ir pozityvia altruistiška veikla, kuri atneša objektyvią gerovę aplinkiniams.
Energetinių kanalų susipynimai žmogaus kūne sudaro taip vadinamas „čakras“. Egzistuoja įvairios to versijos, kiek čakrų žmogaus kūne, tačiau labiausiai paplitusi jų klasifikacija yra septynios. Čakros turi savybę kaupti ir naudoti energiją. Priklausomai nuo savo išsivystymo lygio žmogus gali naudoti energiją per vieną ar kitą čakrą.
Kuo aukštesnis dvasinio išsivystymo lygis, tuo aukštesnę čakrą žmogus naudoja dažniausiai. Trys apatinės čakros pasireiškia gyvuliniais instinktais ir egoistiškomis motyvacijomis. Jeigu žmogaus energija kyla iki ketvirtos čakros ir ji išreiškia save per šią čakrą, tai jau Žmogus iš didžiosios raidės. Jis įvaldęs altruizmą, atjautą, siekia atnešti gerovę kitiems. Šiame lygyje dar yra neišmanymo, todėl žmogaus poelgiai gali būti neadekvatūs, tačiau motyvai praktiškai visada geroviniai.
Penktos čakros lygyje žmogus labiausiai išreiškia save racionaliai ir panaudoja savo galimybes gerokai efektyviau. Iš minusų, kuri pasireiškia šiame lygyje – teisingumo jausmo paaštrėjimas, siekis visiems „atnešti gerovę“, dažnai prieš jų valią.
Šešta čakra – kūrybiškų žmonių čakra. Svarbu suprasti, kad kūryba būna įvairi. Jeigu tai kūryba, kuri pabudina žmoguje gyvulinius instinktus (ryškus pavyzdys – „pop“ dainos), tai tokia kūryba pasireiškia per antrą čakrą ir į nieką gero tai nemotyvuoja. Jeigu kūryba nukreipta į kūrimą ir neša savyje tai, kas protinga, kuria gerovę, amžinybę, tokia kūryba – tai praktiškai visada pasireiškimas per šeštą čakrą.
Septintoji čakra – tai aukščiausias gyvos būtybės tobulėjimo taškas. Šiame lygyje yra nušvitusios būtybės. Ši čakra neturi savybių aprašymo.
Tokiu būdu energetinė žmogaus sistema praktiškai viskame nustato jo motyvacijas, proto tendencijas ir judėjimo tobulėjimo/degradacijos kryptį. Gilus energetinės sistemos sandaros pažinimas leidžia palaipsniui kontroliuoti savo energiją ir pakylėti savo sąmonę.
Žmogaus energijos šaltiniai
Principai, pagal kuriuos funkcionuoja energetinė žmogaus sistema yra daugiau mažiau suprantami. Tačiau iš kur atsiranda ši energija?
Egzistuoja nuomonė, kad kiekvienas iš mūsų jau turi visą tą energijos kiekį, kurį mums paskirta turėti visą mūsų gyvenimą. Ar tai vienodas kiekis visiems ar ne – klausimas abejotinas. Greičiausiai, viskas sąlygota žmogaus karma. Tai yra kiekvienas iš mūsų į šį gyvenimą ateina su tuo energetiniu potencialu, kuris buvo praėjusiuose gyvenimuose sukauptas dėka vienų ar kitų poelgių. Ir mūsų užduotis tik tame, kad tinkamai realizuoti šį potencialą. Visų pirma, jį reikia mokėti atverti, o visų antra – deramai panaudoti.
Galima sau įsivaizduoti, kad mes gimėme šiame pasaulį banke turėdami didelę sąskaitą banke. Ir pirma, ką mums reikia padaryti – prisiminti kodą nuo mūsų sąskaitos, o antra – neišleisti visų sukauptų priemonių pramogoms ir vakarėliams. Ir tai, kad atlikti šias dvi užduotis ir moko joga. Todėl gerokai svarbiau ne tai, kiek kiekvienas iš mūsų turi energetinio potencialo, o kaip mes galėsime teisingai jį panaudoti. Grįžtant prie pavyzdžio su sąskaita banke, vienas žmogus, turėdamas sąskaitoje dešimt tūkstančių, gali deramai juos įdėti ir pasiekti sėkmę,o neprotingas žmogus, turėdamas milijonus, gali iššvaistyti juos įvairioms kvailystėms.
Gyvybinė žmogaus energija
Visi mūsų poelgiai – tai mūsų energija. Viskas, ką mes turime – tai mūsų energijos pasireiškimas. Pavyzdžiui, skurdas ir turtai nustatomi tik žmogaus energetikos lygiu. Na ir jo karma, žinoma, tačiau tai susiję dalykai. Jeigu žmogus nusiperka kažką, kas brangiai kainuoja, jis švaisto milžinišką savo energijos kiekį. Arba, jeigu tiesiog žmogaus gyvenime pasireiškia kažkokia gerovė, tai taip pat švaisto jo energiją. Yra įdomūs statistiniai duomenys apie tai, jog žmonės, kurie išlošdavo loterijoje arba kazino labai dideles sumas, numirdavo metų arba artimiausių kelių metų bėgyje. Kodėl taip? Nes žmogus išlošia didelę sumą, tai priešingai nuo paplitusio aptemimo, ne tiesiog „nukrenta iš dangaus“. O tokiu būdu žmogui pasireiškia jo gera karma ir švaistomas milžiniškas jo gyvybinės energijos kiekis.
Įsivaizduokite, kad pas žmogų buvo kažkokios gyvybinės energijos atsargos, kurios buvo paskaičiuotos ant daugiau mažiau 80-ties laimingo gyvenimo metų. Ir čia visos šitos atsargos nukrenta ant jo per dieną. Tai yra visa jo gyvybinė energija, visi jo „degalai“, kuriais žmogus turėjo pragyventi savo 80 metų, sudega per vieną dieną. Ir to kas pasiliko, užtenka keliems mėnesiams, o geriausiu atveju – keletai metų. O tuomet energija pilnai išsenka ir žmogus numiršta.
Mes gyvename tik todėl, kad pas mus yra ši gyvybinė energija. Kai tik ji pasibaigia, įvyksta mirtis. Beje, tai nebūtinai mirtis nuo ligų ar senatvės.
Jeigu pas žmogų pasibaigė gyvybinė energija, jis, galima sakyti, praranda bet kokią apsaugą nuo įvairių nelaimių ir negandų. Ir pirmos gatvės perėjimas per raudoną šviesą jam pasibaigs liūdnai. Būtent todėl rekomenduojama ypač atsargiai formuoti savo norus ir racionaliai naudoti savo energiją. Galima, žinoma, gyventi „viską sau leidžiant“, pasistatyti trijų aukštų namą ir nupirkti septynis automobilius, po vieną kiekvienai dienai. Tačiau neverta būti iliuzijoje, kad jums tiesiog „pasisekė“. Viskas, ką jūs įgavote, tai jūsų gyvybinė energija, kurią jūs sukonvertavote į materialias vertybes. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jūsų gyvenimo efektyvumas, jos kokybė ir ilgis skaičiais ženkliai sumažės.
Egzistuoja energijos išsaugojimo dėsnis – niekas neatsiranda iš niekur ir neišnyksta be pėdsako. Bet koks mūsų poelgis ir bet koks daiktų ir paslaugų vartojimas švaisto mūsų gyvybinę energiją. Ir ši „sąskaita banke“ toli gražu nėra neribota, nors pas kažką ji gali būti ir pakankamai įtikinama. Tačiau tai vėlgi ne todėl, kad „pasisekė“, o todėl, kad tai sąlygota karmos – praėjusiais gerais žmogaus poelgiais (nuopelnais).
Kaip pas žmogų atiminėja energiją
Nežiūrint į tai, kad energetinis potencialas pas kiekvieną žmogų skirtingas, ne tiek svarbu jo kiekis, kiek gebėjimas juo racionaliai naudotis. Šiuolaikiniame pasaulyje žmogų tiesiai nuo gimimo „išvedinėja“ ant energijos praradimo. Kodėl taip? Tai vyksta dėl įvairių priežasčių.
Visų pirma, pats populiariausias verslas daromas iš ydų ir priklausomybių. O kas yra priklausomybė? Tai siekis reguliariai švaistyti energiją per tam tikrą troškimą (potraukį). Ir jeigu žmogus „pasėdo“ ant kažkokios priklausomybės – jis tampa idealus vartotojas.
Visų antra, jeigu pas žmogų didelis energetinis potencialas, jis galės gyvenime pasiekti daug ko. Tokio žmogaus galimybės bus gerokai aukščiau, nei daugumos žmonių galimybės. Ir dalykas tame, kad žmogų su tokiais neįprastais gebėjimais sunkiau valdyti, nei vidutinį statistinį žmogų.
Įsivaizduokite sau žmogų, kuris kažkuo ženkliai lenkia kitus, ar tai būtų fizinės galimybės, intelektualios, dvasinės arba netgi kažkokios mistinės. Iš tokio žmogaus gerokai sunkiau padaryti paklusnų vartotoją. Būtent todėl šiuolaikiniame pasaulyje vaikus nuo pat gimimo (kartais netgi tėvų rankomis) iš karto pasodina ant maksimalaus kiekio troškimų: saldumynai, filmai, kompiuteriniai žaidimai, vėliau – sekso. Visa tai milžiniškas energijos švaistymas ir tai nėra taip saugu, kaip atrodo.
Jeigu žmogus būdamas paauglystės amžiuje tokiu kiekiu „nuleidinėja“ energiją, jis gali per 20-25 savo gyvenimo metus pilnai išnaudoti visą savo energetinį potencialą. Pastebėkite šiuolaikinius paauglius, kas juos domina? Kompiuteriniai žaidimai, filmai, kenksmingas maistas, pornografija, seksas, kvailos pramogos ir taip toliau. Šiandieną labai sunku rasti paauglį, kuris bent kažkokį tobulėjimą statytų aukščiau už jutiminius malonumus. Ir rezultatas ypač liūdnas – prie 25-30 metų mes galime matyti nunešiotus kūnus su tuščiomis akimis ir pilnu susidomėjimo gyvenimui nebuvimu. Šiandieną depresija tapo tikra mūsų visuomenės pandemija. Pagal artimus statistinius duomenis, praktiškai kas trečias žmogus šiandieną kenčia viena ar kita depresijos forma. O kas yra depresija? Tai pats ryškiausias gyvybinės energijos deficito pasireiškimas. Kai visa energija iššvaistyta troškimams ir pramogoms, atsiranda ištuštėjimas.
Neracionalus energijos iššvaistymas – tai šiuolaikinės visuomenės rykštė. Tai ne kažkokia ezoterikos sritis, kuri neturi nieko bendro su realybe. Pabandykite prisiminti situaciją, kai jūs gerokai pasijuokėte žiūrėdami juokingą komediją arba persivalgėte skanaus maisto arba tiesiog kažkur su dainomis ir šokiais linksmai praleidote laiką. Iš karto po to arba praėjus keletai valandų prasideda ištuštėjimas, apatija, nenoras kažką daryti. Ir tokia būsena gali trukti nuo keleto valandų iki keleto mėnesių. Ypač ryškūs pavyzdžiai – tai itin didelis maisto valgymas arba seksas. Tuo metu vyksta ant tiek didelis energijos išmetimas, kad žmogų iš karto traukia miegoti. Ir jeigu žmogus stipriai „sėdi“ ant kažkokios priklausomybės reguliariai išleidinėdamas energiją, depresija bus jo „normalia“būsena ir tame nėra nieko stebėtino.
Kai pastoviai vyksta energijos išmetimas, pas žmogų tiesiog nėra galimybės jos sukaupti tam, kad kažką padaryti, iš čia atsiranda tinginystė ir apatija. Netgi reguliarus kavos vartojimas arba „saikingas“ alkoholio vartojimas pastoviai atiminės žmogaus energiją, atimant jo pilnavertį gyvenimą ir tam tikras galimybes. Juk kaip jau pasakyta aukščiau, bet koks veiksmas reikalauja energijos ir jeigu pas mus daug tokių „ištekėjimų“, kaip kava, alkoholis, rūkymas ir taip toliau – mes niekada negalėsime sukaupti energijos kažkokiam iš tiesų deramam dalykui. Arba bent jau tiesiog pilnaverčiam harmoningam ir laimingam gyvenimui.
Tiesiog atkreipkite dėmesį į tuos, kas reguliariai vartoja intoksikantus. Jų gyvenimas – tai viena didžiulė depresija su periodiškais euforijos šuoliais, kai įvyksta energijos iššvaistymas vatojant vieną ar kitą „narkotiką“. O viskas, kas yra tarp šių epizodų – tiesiog beprasmiška pilka kasdienybė. Ir visa tai paaiškinama energijos praradimu. Ir atvirkščiai, jeigu žmogus gyvena asketišką (protingose ribose) gyvenimo būdą, apriboja save jusliniuose malonumuose arba bent jau atsisakė nuo labiausiai energiją švaistančių malonumų, pas tokį žmogų retai būna depresija, o svarbiausia – tokie žmonės dažniausiai gyvenime pasiekia gerokai didesnio rezultato.
Pats ryškiausias pavyzdys – mokykla. Prisiminkite tuos įžūlius jaunuolius, kurie pirmieji pradėjo rūkyti, gerti ir užsiiminėti kitomis „suaugusiomis“ pramogomis. Mokykloje į juos žiūrėjo su pasididžiavimu, o kur jie dabar? Dabar mes tik ir girdime apie tai, kad jie vos pabaigė profesinę mokyklą ir dirba mažai kvalifikuotą darbą už varganą uždarbį. Kodėl? Todėl, kad visas energetinis potencialas tiesiog „iššvaistytas“ dėl menkniekių. O dabar prisiminkite tuos, kas visą laisvą laiką sėdėjo prie knygų, niekur nevaikščiojo ir neužsiiminėjo įvairiomis kvailystėmis. Ir dažniausiai galima girdėti apie tai, kad šie nepastebimi „botanikai“ pasiekė sėkmę versle, karjeroje, kūryboje ir kitur.
Beje, pagalvokite dar apie ką: kodėl tie, kurie nuo ankstyvų metų gyveno nesveiką ir neturintį dorybių gyvenimo būdą, tarp bendraamžiu savo laiku turėjo autoritetą, o iš tiesų protingi ir talentingi jaunuoliai geriausiu atveju patirdavo tylia panieką? Galbūt šios keistos vertybės yra kažkieno mums primestos? Tačiau gyvenimas viską išdėliojo į savo vietas ir visus įvertino teisingai. Ir tas, kuris iššvaistė visą savo potencialą, dabar geria kieme alų, nupirktą už paskutinius pinigus. O tas, kuris apribodavo save kažkame, tas, kuris dirbo su savimi, tobulėjo – tas pasiekė sėkmę.
Žmogaus energijos lygis
Kaip jau buvo pasakyta aukščiau, septyni energetiniai centrai (čakros) nustato žmogaus dvasinį ir moralinį tobulėjimą. Kuo aukštesnis energetikos lygis, kuo aukštesnė jo kokybė, tuo harmoningiau žmogus gyvens. Energijos lygį taip pat galima sulyginti su egoizmo lygiu. Ant pirmų trijų čakrų egoizmas tiesiog užmerkia akis ir aptemdo protą versdamas žmogų siekti tik malonumų ir asmeninės naudos. Ir tik pradedant nuo ketvirtos čakros, egoizmas palaipsniui išnyksta. Ir kuo aukštesnis energijos lygis, tuo altruistiškesnis tampa žmogus, o tai reiškia, yra vis didesnėje harmonijoje su aplinkiniu pasauliu. Būtent tame ir yra savo energetikos lygio didinimo tikslas – kad gyventi gerokai harmoningesnį gyvenimą.
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru