Mano atmintyje įsispaudė siužetas iš tolimos praeities: tėtis girtas sėdi virtuvėje, primygtinai ir įnirtingai reikalaudamas pripilti jam arbatos. Mama įsižeidusi specialiai nereaguoja, brolis ir močiutė iš baimės tyli tamsoje. Mano vaikiškoje galvoje atsiranda mintis: „Jis juk ne arbatos prašo pripilti, o prašo dėmesio ir dalyvavimo“. Aš prisimenu, kaip išėjau iš kambario į šviesą, nusišypsojau, pripyliau į puodelį arbatos, padėjau cukrų ir išmaišiusi, pradėjau kalbėti su tėvu apie pačius paprasčiausius dalykus ramiu balsu. Tėvas pradėjo užmiginėti, o aš priėjau ir paglosčiau jį per galvą. Nuo to momento aš supratau, kad visiškai nebūtinas smūgis, norint atsakyti į smūgį. Geraširdiškumas ir atleidimas – vienintelį galimybė sukurti tikrus dvasinius santykius su kitu žmogumi.
Žmogus ateina į šį pasaulį neatsitiktinai: šeima, išvaizda, ligos, sveikata, gimimo vieta, polinkiai, charakteris, visa tai tik būtinos sąlygos, kurias siela savarankiškai pasirenka, kad įsisavintų pamokas, kurios būtinos asmeniniam augimui ir vystymuisi.… skaityti daugiau

