Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Meditacija pradedantiems kiekvienai dienai. Penkios meditacijos technikos

Meditacija pradedantiems. Andrejus Verba

Meditacija arba dhyana (kaip ją vadina sanskritu) – tai metodas, kuris supančioja neramų protą. Kam tai reikalinga? Kaip sakė pats Buda Šakjamuni: “Nėra laimės lygios ramybei”. Sunku dar kažką prie to pridėti. Iš tiesų, proto ramybė – tai laimės pagrindas. Nes visi mūsų pergyvenimai – rūpesčiai, baimės, dirglumas, neapykanta, pyktis ir taip toliau – yra būtent mūsų proto nerimas. Ir meditacija padeda supančioti mūsų protą ir padaryti jį mūsų tarnu, o ne valdovu.

Egzistuoja daugybė meditacijos praktikų: tiek visiškai paprastų, prieinamų kiekvienam, taip ir labai sudėtingų, kurių įvaldymui reikalingi metų metai. Tačiau tarp daugybės meditacijos praktikų kiekvienas galės rasti sau kažką savo. Ir negalima pasakyti, kad kažkokia sunki praktika bus labiau efektyvi, nei paprasta. Efektyvi bus būtent ta praktika, kuri yra tobulai įvaldyta ir nesvarbu ar ji lengva ar sudėtinga.

Taip pat į meditacijos praktikos pasirinkimą galima pažvelgti iš reinkarnacijos pozicijos. Jeigu žmogus praėjusiuose gyvenimuose praktikavo kažkokią meditaciją, tai šiame gyvenime jis pradės jau ne nuo nulio, o turės kažkokius pradmenis ir patirtį būtent šioje praktikoje. Jūs, tikriausiai, esate pastebėję, kad žmonės dažnai išreiškia polinkį vienai arba kitai veiklai. Ir būna taip, kad vienas žmogus, pavyzdžiui, visą gyvenimą mokosi paišyti ir pas jį tai net praėjus trisdešimčiai metų gaunasi prastai, o kitas žmogus tik paėmė į rankas teptuką – ir jau per savaitę kuria šedevrus.

Tai įprastai paskelbiama, kaip „talentas“, „dovana“ ir panašiai. Tačiau jeigu pažiūrėti į tai iš reinkarnacijos pozicijos, tai galima pasakyti, kad „talentas“ arba „dovana“ – tai ne kas kita, kaip patirtis iš praėjusių gyvenimų. Tai, žinoma, tik viena iš versijų, tačiau ji pilnai turi teisę egzistuoti. Jeigu žmogus iš gyvenimo į gyvenimą buvo dailininkas, tai tam, kad prisimintų visus įgautus įgūdžius, bus visiškai pakankama nedaug laiko.

Tą patį galima pasakyti ir apie meditaciją. Jeigu žmogus iš gyvenimo į gyvenimą praktikavo kažkokią meditaciją, tai jam pakankama tik susipažinti su ja ir jau nuo pirmo karto gali būti pastebėtas efektas. Bet kuriuo atveju, pas kiekvieną yra kažkokie ypatumai, kurie nustato vienos ar kitos praktikos efektyvumą. Būtent todėl šiuo klausimu viskas individualu ir neverta per daug fanatiškai į kažką orientuotis. Tai, kas suveikė vienam žmogui, kitam gali būti visiškai nenaudinga. Todėl rekomenduojama pabandyti keletą praktikų ir pasirinkti tai, kas būtent jums bus efektyvu. Tačiau taip pat nederėtų praktikuoti iš karto visko vienu metu – nuo to arba nebus jokio efekto, arba jis bus nenuspėjamas.

Meditacija pradedantiems. Technikos

Taigi, panagrinėkime pačias paprasčiausias meditacijos praktikas. Kaip jau pasakyta aukščiau, pas kiekvieną savi polinkiai, patirtis iš praėjusių gyvenimo, savo stiprios ir silpnos pusės, todėl iš didelės meditacijos praktikų įvairovės kiekvienas gali rasti tai, kas bus efektyvu būtent jam.

Koncentracija į kvėpavimą. Viena iš pačių paprasčiausių meditacijos praktikų. Mes tiesiog pradedame daryti ilgus įkvėpimus ir iškvėpimus, palaipsniui ištempinėdami savo kvėpavimą. Ši meditacijos praktika buvo duota pačio Budos Šakjamunio ir aprašyta tokiame tekste, kaip „Anapanasati sutra“. Šiame tekste aprašyta gerokai sudėtingesnė praktika, nei tik koncentracija į kvėpavimą – tekste taip pat aprašyta, kokią būseną reikia sukurti, į kokias mintis koncentruotis ir tai toliau. Jeigu tai pasirodys per sudėtinga, galima tiesiog atlikti įkvėpimus ir iškvėpimus, lėtai juos ilginant. Praktika, kurios metu ilginamas kvėpavimas nuramina mūsų protą ir leidžia šarminti organizmą, kas daro teigiamą poveikį sveikatai. Yra tokia versija, kad esant tam tikram įkvėpimo ir iškvėpimo ilgumui (ilgesniam, nei minutė) kūnas ant tiek šarminamas, kad nustoja skaudėti. Bet kuriuo atveju, viską galima patikrinti per savo patirtį.

Koncentracija į garsą. Tai gerokai sudėtingesnė meditacijos praktika. Čia jau naudojamas toks suvokimas, kaip „mantra“. Mantra – tai garsinė vibracija, kuri neša tam tikrą informacinį ir energetinį pokytį. Mantra galima tarti tiek balsu, tiek ir savo viduje arba pašnibždomis. Kartojant mantrą balsu bus didesnis poveikis fiziniam kūnui ir energetikai, o kartojant mantrą savo viduje – bus giliausias meditacinis panirimas. Viena iš pačių populiariausių mantrų yra mantra „Om“. Ją kartojame per keturis garsus „A-o-u-m“. Mantros kartojimo metu taip pat galima koncentruotis į įvairius taškus kūne. Čia yra keletas variantų, tačiau labiausiai paplitęs iš jų yra toks: kartojant keturis mantros garsus, mes mintimis perkeliame mūsų dėmesį nuo antros arba trečios čakros į septintą čakrą, tai yra į viršugalvio sritį. Tokiu būdu garsas „A“ – koncentracija į antrą čakrą, garsas „O“ – koncentracija į trečią čakrą, garsas „U“ – dėmesys perkeliamas per ketvirtą ir penktą čakrą, o ant garso „M“ – dėmesys pakyla į viršugalvio sritį. Jeigu šis variantas, atliekant koncentraciją į čakras per daug sudėtingas, tai iš pradžių galima tiesiog kartoti mantrą. Tobulėjant praktikoje galima kartoti mantrą ir savo viduje, tuomet bus gerokai gilesnis poveikis protui. Tačiau iš pradžių efektyviausias bus būtent kartojimas balsu, beje, pakankamai garsiai. Taip pat egzistuoja ir kitos mantros, kurios jau priklauso kažkokioms konkrečioms tradicijoms (mantra Om praktiškai universali ir egzistuoja daugybėse religijų ir mokymų). Galima pabandyti įvairias praktikas iš įvairių tradicijų, nes kaip pasakyta aukščiau, jeigu pradėti praktikuoti tai, į ką jau yra tam tikras polinkis ir gebėjimai, tai bus gerokai efektyviau, nei mokytis praktiką nuo nulio.

Koncentracija į žvakės liepsną. Dar viena naudinga meditacijos praktika. Ji yra viena iš paprasčiausių. Šiuo atveju mums prote nereikia nieko įsivaizduoti, mes tiesiog uždegame prieš save žvakę, statome ją per ištiestos rankos atstumą ir koncentruojamės į liepsną. Tai leis „pririšti“ mūsų protą prie konkretaus objekto. Iš pradžių protas „maištaus“ Išlys daugybė minčių, protas sugalvos tūkstantį ir vieną priežastį tam, kad staiga sustabdyti praktiką ir staigiai bėgti kažką daryti. Šį etapą svarbu prakentėti. Anksčiau ar vėliau protas bus priverstas susitaikyti su nauja askeze, kuri su laiku taps jums įprastu atsipalaidavimo ir išsivalymo metodu. Žvakės liepsnos stebėjimas – ypač galinga valomoji praktika, ji leidžia išvalyti mūsų sąmonę nuo per dieną sukauptų įspūdžių. Dauguma iš mūsų gyvena megapoliuose, kur dienos bėgyje mes susiduriame su dideliu kiekiu „toksinės“ informacijos, kuri užteršia mūsų sąmonę. Ir vienas iš geriausių „nusinulinimo“ metodų – tai po darbo 10-15 minučių pamedituoti į žvakės liepsną. Šioje praktikoje taip pat yra dar vienas malonus „bonusas“ – žvakės liepsnos stebėjimas iššaukia ašarų tekėjimą ir tuo pačiu išvalo akių latakus ir daro juos sveikesniais. Nereikėtų iš karto daug laiko praktikuoti šią techniką – valomasis praktikos efektas labai galingas, todėl pradžiai bus pakankama 5-10 minučių. Su laiku galima padidinti iki 20-30 minučių. Pabandykite atlikti šią praktiką kiekvieną dieną ir jūs pastebėsite, kad sąmonėje pradėjo vykti pozityvūs pokyčiai – pradingsta baimės, kompleksai, seni įsižeidimai, kankinantys prisirišimai ir kiti.

Koncentracija į tašką. Principas toks, koks ir prieš tai buvusioje praktikoje. Mes nupiešiame ant sienos tašką ir sėdame prieš jį per ištiestos rankos atstumą. Toliau nukreipiame dėmesį tik į tašką. Viskas, kas dabar yra pasaulyje dėl mūsų – tai taškas ant sienos. Efektas iš pradžių bus toks pat, kaip ir su žvake – protas maištaus ir pareikalaus greitai sustabdyti šį žvėrišką pasityčiojimą iš savęs. Mūsų protas priprato visą laiką pramogauti, jis siekia juslinių malonumų objektų, o jeigu tokių arti nėra, pradeda linksminti pats save – tai fantazuoti apie tai, kas malonu, tai atvirkščiai, pradeda gąsdinti save įvairiais gąsdinančiais paveiksliukais. Todėl kai mes sukoncentruojame savo protą į tašką, jis pradeda chaotiškai bandyti ištrūkti iš mūsų dėmesio pančių – kils įvairios baimės, prisirišimai, norai, nemalonūs arba atvirkščiai, malonūs prisiminimai. Tačiau svarbu stabiliai tęsti stebėti tašką ir grąžinti protą prie to veiksmo, kurį mes dabar atliekame. Su laiku protas bus priverstas paklusti. Ši praktika taip pat ypač galinga dvasinio išsivalymo prasme. Galima sutikti atsiliepimus apie tai, kad koncentracijos praktika į tašką padėjo žmonėms atsikratyti netgi nuo sunkių priklausomybių – alkoholio, tabako ir netgi narkotikų. Bet kuriuo atveju, verta pabandyti, juk galbūt tai iš tiesų efektyvu. Kartais kažkoks visiškai paprastas dalykas gali išspręsti problemą, kuri kankina žmogų jau daugybę metų. Kaip sakoma, skrynia tiesiog atsidarė.

Koncentracija į atvaizdą. Egzistuoja dvi koncentracijos į atvaizdą rūšys. Pirmoji beveik visiškai niekuo nesiskiria nuo koncentracijos į tašką arba žvakės liepsną. Per ištiestos rankos ilgį mes prieš save padedame atvaizdą, kuris mus įkvepia. Tai gali būti Budos, Kristaus, Krišnos atvaizdas – tai, kas jums tinka. Toliau pradedame koncentruotis į šį atvaizdą. Čia yra nedidelis skirtumas nuo prieš tai buvusių praktikų. Mes ne tik stebime atvaizdą prieš save, mes stengiamės koncentruotis į to tobulo objekto savybes, į kurį medituojame. Antra koncentracijos į atvaizdą rūšis jau gerokai sudėtingesnė. Mes užmerkiame akis ir pradedame įsivaizduoti atvaizdą savo prote. Kaip taisyklė, tai būna palydima papildomais atributais, pavyzdžiui „vaivorykštės šviesos paleidimu“. Įsivaizduojant savo prote tobulo objekto atvaizdą ir vizualizuojant šviesos arba energijos srautą, mes koncentruojamės į tobulas meditacijos objekto savybes ir per įvairių šviesos srautų arba energijų vizualizaciją sąmoningai stengiamės perimti šias savybes. Koncentracija į atvaizdą veikia pagal principą „apie ką mes galvojame – tuo mes ir tampame“. Ir daugumos žmonių problema tame, kad jie koncentruojasi (žinoma nesąmoningai) į negatyvius objektus. Pavyzdžiui, teisdamas kažką, mes tiesiogiai „medituojame“ į jo negatyvias savybes ir perimame jas sau. Jeigu mes medituojame į Budą, Krišną, Kristų arba kažkokią kitą šventą asmenybę, mes neišvengiamai periminėsime jų savybes. Todėl koncentracija į atvaizdą atneša dvigubą naudą. Visų pirma, mes supančiojame mūsų protą, pašaliname jame nerimą. Visų antra, mes perimame koncentracijos objekto savybes.

Aukščiau aprašytos praktikos – tai tik paprasčiausios meditacijos metodikos, tačiau kartu ypač efektyvios. Tiems, kas nori geriau įsigilinti į savęs pažinimą ir savo proto įvaldymą, gali paieškoti sudėtingesnių praktikų. Tačiau pradiniame lygyje, aukščiau aprašytų metodikų bus pilnai pakankama. Kartais būna taip, kad pasiekus tobulumą kažkokioje paprastoje praktikoje, galima pilnai transformuoti savo asmenybę ir nėra prasmės ieškoti kažko ypač sudėtingo. Kartais paprasti dalykai būna efektyviausi.

Vaizdo įrašas. Meditacijos subtilybės. Jakov Fišman (rusų kalba)

Straipsnio autorius klubo OUM.RU kolektyvas

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis