Kas yra egoizmas. Svamis Šivananda

Egoizmas (ahamkara) – tai asmenybės dalis, kuri savinasi viską sau, o taip pat tai yra vritti arba judėjimas, kylantis prote. Patandžali Mahariši vadina šią ydą „asmita“. Kai žmogus pradeda savintis kažką sau, tai jo protas priima egoizmo formą. Pradžioje atsiranda ahamkara, o paskui jį atsiranda mamata.

Kenksmingas egoizmas pagimdo žmoguje veiksmus, norus ir kančias. Jis yra viso blogio šaltinis. Jis iliuzinis ir įveda žmones į aptemimą. Iš tiesų jis yra niekas, tačiau pasauliečiui jis atrodo viskas. Egoizmas susijęs su tokiais suvokimais, kaip „aš“ ir „mano“. Jis gimsta iš avidjos arba neišmanymo, auga dėl netikro savęs sureikšminimo.

Tai yra pats didžiausias jūsų priešas. Jeigu jūs atsisakysite šio siaubingo ahamkaros, tai būsite laimingi. Atsisakymas nuo jo yra išsilaisvinimo priežastis. Ahamkara yra prote ir būtent jo veikiamas žmogus daro piktybinius ir kvailus poelgius. Jo šaknys įleistos giliai. Dėl jo atsiranda visi rūpesčiai ir problemos. Jis naikina gerovę ir proto ramybę. Jis suvilioja žmones į prisirišimų spąstus. Tas, kas jo neturi yra laimingas ir nepajudinamas. Veikiami ahamkaros (ego) mūsų norai didėja ir dauginasi. Šis įkyrus žmogaus priešas užburia mus su žmonų, draugų, vaikų ir kitų pagalba. Jo burtus ypač sunku išsklaidyti. Nėra baisesnio priešo už jį.

Egoizmo įtakai nepavaldus tas, kuris neturi norų ir priešiškumo, kieno protas visada ramus.

Egzistuoja trys egoizmo rūšys. Dvi iš jų, gerokai išaukštintos pagal savo prigimtį, atneša žmogui naudą. Tačiau trečia yra žemiška, todėl kiekvienam iš jūsų būtina jos atsisakyti.

Pirmoji rūšis yra aukštutinis ir nedalomas ego – amžinas ir persmelkiantis visą pasaulį. Tai aukščiausioji siela, be kurios gamtoje daugiau nieko nėra. Medituokite įtvirtindami „Aham Brahma Asmi – aš esu Brahmanas“ – tai satvinė ahamkara.

Antroji egoizmo rūšis yra žinios, padedančios mums pasiekti savo „Aš“. Šis „Aš“ pagal savo dydį yra mažesnis už patį mažiausią ryžio grūdelio galiuką ir plonesnis už plauko galiuko vieną šimtąją dalį. Jis egzistuoja visada. Šios dvi ahamkaros rūšys yra pas dživanmuktą arba išsilaisvinusį išminčių. Jie veda žmogų į sielos laisvę ir nėra dėl jo pančiais. Atitinkamai, jie turi pakylėtą prigimtį ir atneša jam naudą.

Trečioji egoizmo rūšis yra žinios, su kurių pagalba įvyksta „aš“ susitapatinimas su kūnu, sudarytu iš skirtingų dalių – rankų, kojų ir kitų, ko rezultate jūs klaidingai priimate kūną už sielą arba už aukščiausiąjį „Aš“. Tokia pati blogiausia, arba pati žemiškiausia egoizmo forma, kuri sutinkama pas visus žmones, kurie gyvena pasaulyje. Jis tampa nuodingo atgimimo medžio augimo priežastimi. Tie, kame toliau gyvena šis ahamkara, niekada negalės prieiti prie teisingo pasaulio suvokimo. Ši egoizmo rūšis įveda į aptemimą begalinį kiekį žmonių. Jie praranda savo protą, atskyrimo jėgą ir gebėjimą ištirti (suprasti, atskirti). Jis priveda prie liūdnų rezultatų – žmonės patenka į visų blogio formų įtaka, kuri egzistuoja šiame pasaulyje. Tie, kurie tapo jo vergais, juos kankina įvairūs norai, skatinantys atlikti klaidingus veiksmus. Ši egoizmo rūšis nuleidžia juos iki gyvūno lygio. Jiems reikia sunaikinti jį su dviejų likusių rūšių pagalba. Kuo daugiau jis mažėja, tuo daugiau jūs gaunate žinių apie Brahmaną arba sielos šviesą.

Kai jūs sakote: „Aš storas“ arba „Aš plonas“, tai „aš“ pernešamas į jūsų kūną ir jūs sutapatinate save su juo. Kai jūs sakote: „Aš alkanas“ arba „Aš išsekęs nuo troškulio“, tai „aš“ pernešamas į praną, su kuria jūs save sutapatinate. Kai jūs sakote: „Aš piktas“ arba „Aš geidulingas“, tuomet „aš“ pernešamas į protą. Tačiau jeigu jūs pradedate tapatinti save su aukščiausiuoju „Aš“, tai visi likę iliuziniai susitapatinimai išnyksta.

Tapatinkite „aš“ ne su fiziniu kūnu, o su aukščiausiuoju „Aš“ arba Para Brahmanu.

Svamis Šivananda