Kas yra vipassana, kokia jos nauda ir kaip atlikti
Dvasinės Rytų praktikos, tarp kurių yra meditacija “Vipassana” vis daugiau domina vakarų visuomenės žmones. Meditacija originaliame jos atlikime ir suvokime – praktika nėra paprasta ir kažkam netgi ypač sudėtinga. Todėl, o taip pat dėl komercinių priežasčių, po žodžiu meditacija gali būti duodamos technikos, neturinčios su ja nieko bendro, arba meditatyvinės praktikos, kurios naudojamos ne pagal paskirtį – kad būtų pritrauktos materialios gerovės, norų išpildymas, meilės įgavimas ir panašūs.
Straipsnyje pateikiama informacija apie meditaciją “Vipassaną” tokiu pavidalu, kokia ją pristatydavo ir praktikuodavo nuo pat pradžių.
Kas yra meditacija “Vipassana”
Vipassana – tai žodis pali kalba, o sanskrite – vipašjana. Sanskrito žodis verčiamas, kaip ‘teisingas supratimas’, taip pat yra kitos interpretacijos:
+ matyti realybę tokią, kokia ji yra,
+ persmelkiantis matymas,
+ matymas kaip yra,
+ aukščiausias realybės praregėjimas,
+ esminis (tikrasis) suvokimas,
+ pilnavertis matymas ir kiti.
Šiandieną žodžiu “vipassana” vadina ne tik meditacijos praktiką, tačiau ir renginį, kuris vadinamas retrytu (nuo angl. retreat ‘atsitraukimas’, ‘išėjimas’, ‘vienuma’, ‘atsiskyrimas’, į kurį ši meditacijos rūšis intensyviai praktikuojama.
X amžiui Theravados tradicijoje (iš kur prasidėjo intensyvus vipassanos paplitimas tarp pasauliečių) meditatyvinių praktikų jau nedarė: skaitėsi, kad budizmas išsigimė ir pasiekti nirvaną iki Buddos Maitrėjos nepavyks. Stebėjimo praktika numatė vystyti moralę, išsaugoti Mokymą, kaupti gerovinę karmą. XVIII amžiuje vienuoliai buvo atlikti pirmi bandymai atgaivinti stebėjimo praktiką vienuolių Vaj-zota (nesėkmingai) ir Medoi (sėkmingai).
2024 kovą didžiausią žinomumą ir populiarumą įgavo vipassanos kursai pagal Goenką. Tokia vipassana vyksta kaip 10 dienų retrytas, į kurį susirenka, kaip taisyklė, žmonių grupė intensyviam susitelkimui į praktiką. Tačiau pradžioje toks atsiskyrimas buvo individualus.
Taip pat yra alternatyvių vipassanos kursų pasiūlymai – tiek laikinam formatui (2-7 dienos), tiek ir su papildymu (naudojamos arba pridedamos kitos praktikos). Nekintantys tokio retryto atributai, jeigu jis daugiau mažiau autentiškas – tai tylėjimas ir meditacijų sesijų buvimas tvarkaraštyje. Taip pat dalyviai atsisako ryšio su išoriniu pasauliu, atjungia telefonus arba priduoda juos saugojimui.
Kiekviena retryto diena maksimaliai pripildyta praktikomis, vyksta pagal tvarkaraštį, turi, kaip taisyklė, du maisto valgymus. Įprastai siūlomas vegetariškas maistas.
Meditacija “Vipassana” – senovinis metodas darbui su protu, pagrįstas Buddos Šakjamunio mokymais. Šios praktikos paplitimui į mases pasitarnavo Birmos theravados vienuoliai – Ledi Sajado (1846-1923) ir Mingun Sajado (1868-1955). Jų vipassanos formuluotėje raktinėmis sutromis jie laikė “Satipatthana” (apie sąmoningumo pagrindus) ir “Anapanasati” (sąmoningumas į kvėpavimą).
Buda išskyrė keturis sąmoningumo [dėmesingumo] pagrindus:
1. Stebėjimas kūno.
2. Stebėjimas jutimų.
3. Stebėjimas proto.
4. Stebėjimas proto savybių.
Vienas iš meditacijos “Vipassana” atlikimo technikų variantų yra pastovus fizinių ir psichologinių kūno ir proto procesų suvokimas. Tai priveda prie trijų aspektų sąlygoto egzistavimo suvokimo – nepastovumo (anskr. anitya), kančių (sanskr. duhkha) ir tapatumo nebuvimo (sanskr. anātman).
Mahajanos tradicijoje vipašjana yra analogiškas meditacijos metodas, tačiau su vienu patikslinimu jis vysto išmintį, pasiekiančią tikrąją visa ko egzistuojančio prigimtį – tuštumą. Kitose budizmo atšakose praktikos atlikimas toks pat, gali nežymiai skirtis paaiškinimai ir tikslai. Taip pat vipassanoje naudojama vizualizacija.
Skaitosi, kad prieš vipašjaną turi eiti šamatha (‘ramybė’, ‘ramybės vieta’) – proto nuraminimo metodika, per susitelkimą į pasirinktą objektą. Tačiau egzistuoja šamatha be atramos (objekto), prie to pačio patyrė meditacijos meistras neskirsto šamathos ir vipašjanos – jiems tai viena.
Kam reikalinga vipassana ir kokio efekto laukti
“Vienuoliai, egzistuoja kelias vedantis tiesiai į tikslą būtybių išvalymo, liūdesio ir ašarų įveikimą, pašalinimą kančias ir bėdas, išėjimą į teisingą kelią, pasiekimą Nibbanos [nirvanos], o būtent keturis sąmoningumo [dėmesingumo] pagrindus]. Budda Šakjamuni. Mahasatipatthana-sutta
“Vipašjana, kurios pagrindas šamatha, pašalina klešas”. Šantideva. Bodhičarja-avatara
Globalioje prasmėje meditacija “Teisingas matymas” turi privesti prie išsilaisvinimo nuo klešų. Šį sanskrito žodį galima išversti, kaip ‘kančios’, ‘skausmas’, ‘nešvarumas’, ‘ydingumas’, ‘ilgesys’ ir kiti. Įprastai klešomis vadina “užsiteršimus” arba proto “aptemimus”.
Penkios klešos pagal Patandžalį:
– neišmanymas (avidya),
– jausmas “aš”, arba ego (asmitā),
– potraukis, troškimas (rāga),
– pasibjaurėjimas (dveṣa),
– prisirišimas prie gyvenimo, mirties baimė (abhiniveśa).
Trys pagrindinės klešos budizme arba proto nuodai:
– neišmanymas,
– troškimai,
– pyktis.
Taip pat budistiniuose tekstuose duodamas gerokai labiau paplitęs “užsiteršimų” sąrašas.
Išeinant iš po klešų kontrolės ir išsilaisvinant nuo iliuzijos “aš”, galima sutraukti neperstojamai besisukantį sansaros ratą arba kaip minimui apriboti save nuo atgimimų trijuose negerovinėse sferose (gyvūnų pasaulyje, piktų dvasių ir pragarų). Taip sako Theravadoje.
Šiuolaikinio socialinio žmogaus, panirusio į intensyvų gyvenimo ritmas, tokie efektai, greičiausiai, vargu ar sudomis. Tačiau reguliariai treniruojant savo protą su meditacijos pagalba “Vipassana” arba šamatha, žmogus palaipsniui tampa ramesnis, labiau apmąstantis, sukoncentruotas, vystosi sąmoningumas sau ir aplinkiniam pasauliui, stebimos savo psichinės būsenos, atsekami negatyvūs proto pasireiškimai, jų kontrolė ir daugelis kitų teigiamų efektų. Tačiau būtina dėti pastangas ir kaupti meditatyvinę patirtį.
Mokslas apie vipassaną
Mokslas nestovi vietoje, kiekvienais metais atsiranda vis daugiau tyrimų, įskaitant ir apie “Vipassanos” meditaciją.
Australų tyrimas 2015 metais parodė, kad 6-mėnesių vipassanos kursas padarė teigiamą įtaką bandomiesiems sumažėjo subjektyvus stresas, padidėjo gerovė, gerumas sau ir bendras sąmoningumas (dabartinio momento suvokimas ir harmoningesnė būsena).
Meditacijos “Vipassana” praktika padidina smegenų gebėjimą būti dėmesingu, taip pat iššaukia sumažėjusius automatinės kognityvinės smegenų apdirbimą blaškančius stimulus, kas daro teigiamą įtaką psichologinei gerovei, nerimo sumažėjimui ir imuninės žmogaus sistemos funkcionavimo pagerėjimui.
Meditacija sulėtina smegenų senėjimą ir pasitarnauja, kaip profilaktika nuo tokių sunkių būsenų, kaip demencija ir alchaimerio liga. Amerikos tyrimai studijavo Tibeto vienuolio Jonge Mingjur Rinpoče smegenis ir nustatė, kad 41 metų amžiaus jo smegenys buvo vidutinio 33-metų žmogaus, o jo smegenų senėjimo greitis buvo lėtesnis, nei bendrai visuomenės. 2017 metų tyrime teigiama, kad pas pagyvenusius žmones, kurie užsiiminėja meditacija daugelį metų, galvos smegenų pilkosios medžiagos kiekio rodikliai ir gliukozės metabolizmas smegenų audiniuose, buvo daug didesni, nei kontrolinėje grupėje pas tuos, kurie neužsiiminėjo meditacija. Šių rodiklių sumažėjimas susijęs su smegenų senėjimu ir padidinta demencijos vystymosi rizika ir ypatingai alzheimerio liga.
Papildomą informaciją apie meditacijos naudą galite sužinoti šiame straipsnyje.
Kam nevertėtų užsiiminėti meditacija
Vipassanos ir meditacijos nauda patvirtinta moksliniais tyrimais. Tačiau klinikinėje ir medicinos literatūroje taip pat teigiama apie šalutinius efektus, kuriuos sukelia meditacija. Taip pat budistų mokytojai neneigia, kad ne visi žmonės gali naudoti meditatyvines praktikas, o dažnai ir naudoja jas ne pagal paskirtį.
Taigi, Lama Sonam Dordže viename iš savo mokymų davė žinomo psichologo ir psichoterapeuto nuomonę su 20-metų stažu, kuris priėjo prie išvados, kad ne visiems jo pacientams galima užsiiminėti meditacija. Iš kitos pusės, jis paminėjo, kad daugeliui, vietoj medikamentinio gydymo padėtų meditacija – kažkam šamatha, kažka vipašjana, o galbūt, kitos jos rūšys.
Bendrai, žmonėms su psichiniais nukrypimais arba susirgimais, prieš pradedant praktikuoti, reikia pasikonsultuoti su kompetetingu specialistu arba meditacijos mokytoju, ypač jeigu planuojama išvyka į retrytą, kur praktikų intensyvumas, lyginant su įprastu rėžimu, padidėja daug kartų.
Rekomendacijos pradedantiems
Svarbu suprasti, kad vipassana – technika, nukreipta į gilią proto transformaciją, o ne į sveikatos įgavimą, atsipalaidavimą, nusiraminimą ir panašiai. Todėl būtina sąžiningai suvokti savo motyvaciją meditacijos praktikai ir atsispiriant nuo to, pasirinkti jai tinkamą rūšį.
Kad praktikuoti “Vipassana” meditaciją “suaugusiai”, reikia vystyti moralinius poelgius. Pasauliečiams tai penki susilaikymo įžadai:
– nuo gyvų būtybių nužudymo,
– nuo melo,
– nuo vagysčių, nuo savinimosi to, kas nepriklauso,
– nederamų seksualinių poelgių,
– nuo bet kokių svaiginančių medžiagų vartojimo.
Įvairių dvasinių tradicijų, krypčių tekstai rekomenduoja dirbti su protu sėdimose meditatyvinėse padėtyse su sukryžiuotomis kojomis. Įvaldyti šias padėtis padeda hatha-jogos asanų praktika ir reguliarus sėdėjimas su sukryžiuotomis kojomis dienos bėgyje (darbe, poilsyje, išvykoje, skaitant ir taip toliau).
Treniruočių reguliarumas – raktas į sėkmę. Pageidautina pasirinkti tam tikrą laiko kiekį dienos bėgyje, kurį galima paskirti praktikai, nustatyti dienų kiekį per savaitę ir kruopščiai laikytis šio grafiko.
Papildomas rekomendacijas pradedantiems praktikams galite sužinoti šiame straipsnyje.
10 dienų vipassanos kursui pageidautina ruoštis ir suprasti specifiką, kad nebūtų tokios situacijos: žmogus išvažiavo spręsti savo socialines problemas, dėl ko retrytas nėra skirtas, rezultate žmogus išvažiuoja trečią arba ketvirtą dieną su negatyviais įspūdžiais iš retryto, dėl neišpildytų lūkesčių.
Didelis kiekis praktikų sėdimoje padėtyje neįprastai ir ženkliai apkrauna kūną, todėl reguliarus hatha-jogos pamokų lankymas gali paruošti kūną šiam krūviui.
Geras būdas pasiruošti ilgesniam retrytui – reguliari praktika namuose. Taip pat susipažinti ir patirti retrytą trumpame pavidale padės trumpi 2-3 dienų vipassanos kursai.
Dabar internete daug informacijos vipassanos tema iš skirtingų budistų mokytojų, kurie padės pasiruošti atsiskyrimui, taip pat naudinga susipažinti su senoviniais tekstais tiek apie vipašjaną, taip ir bendrai apie meditaciją arba su šiuolaikinių patyrusių praktikų darbais.
Vaizdo įrašas. Vipassana. Kas tai, kam ir dėl ko (rusų kalba)
Straipsnio autorius: Aleksandr Syčiov
Straipsnis išverstas iš tinklapio meditation.study