Kaip reklama daro įtaką žmogui
Tobulėjant informacinėms ir skaitmeninėms technologijoms, kiekvienais metais reklamos įtaka žmogaus sąmonei darosi vis stipresnė. Reklamos užsakovai nesirūpina fizine, psichine ir moraline savo pirkėjų auditorijos sveikata. Iš tiesų, vartotojui reklaminė medžiaga yra toksiška, kenksminga.
Reklama – tai ne tik būdas pranešti apie prekes ir paslaugas. Tai manipuliacijos ir bukinimo metodas, kurio tikslas sukelti žmogui automatinę reakciją „pirk“. Deja, tačiau žmonės nesuvokia to, ant kiek reklama daro stiprią įtaką jų norams ir gyvenimo būdui.
Susidomėjimą sukelia tyrimai1, kurie buvo atlikti Rumunijoje 2023 metais. Joje dalyvavo 18-26 metų amžiaus žmonės, rūkantys elektronines cigaretes. Eksperimento eigoje jaunus žmones supažindino su pagrindiniais tiesioginio marketingo metodais, kuriuos naudoja populiarių prietaisų pardavėjai.
Tuomet rūkoriams uždavė klausimus. Jaunų žmonių atsakymai parodė, kad jie taip ir nesuvokė, kad jų sprendimui pradėti rūkyti elektronines cigaretes padarė įtaką marketingo gudrybės. Jauni žmonės ir toliau šventai tikėjo tuo, kad sprendimas pradėti rūkyti – tai jų asmeninis pasirinkimas.
Pagrindinė šiuolaikinės reklamos problema – kenksminga įtaką žmogui ir visuomenei. Per manipuliaciją žmogų verčia užsiiminėti netgi tiesioginiu savęs nuodijimu, prie to pačio dar ir uždirbinėja iš to pinigus.
Kaip reklama daro įtaką žmogaus sąmonei ir pasąmonei
Individo vertybių sistema, kuri įtakojama reklamos, apsiriboja tik asmenine nauda.
Bet kokia reklama daro masinę įtaką visuomenės sąmonei. Reklaminiuose klipuose pilna ryškių atvaizdų ir skambių frazių. Pavyzdžiui, jeigu žmogus daug kartų per dieną girdi frazę „Imk iš gyvenimo viską“, „Tu to verta“, „Geriausias pasiūlymas tik Jums“ ir taip toliau, tai su laiku jo charakteris pasikeičia. Taip reklama daro subtilią įtaką žmogaus pasąmonei, formuodama egoistų vartotojų visuomenę.
Kam tai naudinga? Šiandieną žmonija yra veikiama tam tikrų jėgų. Tai protinga energoinformacinė egregorų struktūra. Ši struktūra įvairiais būdais, taip pat ir per reklamą, daro įtaką pavieniams žmonėms ir bendrai visuomenei.
Žmogaus sąmonę galima užprogramuoti vartojimui.
Vartotojas pastoviai kažko nori:
– automobilio,
– prietaisų,
– aprangos,
– išvykų,
– įspūdžių,
– maisto, narkotikų ir taip toliau.
Norų realizavimui švaistomos žmogaus gyvybinės jėgos. Gaudamas negatyvią reklamos įtaką, žmogus tampa biorobotu. Gyvenimas tęsiasi vejantis materialius dalykus.
Laisvė nuo norų išlaisvina pakankamai energijos, kad būtų pagerintas ryšys su aukščiausiojo „Aš“ balsu. Šį balsą dar vadina vidiniu sąžinės arba intuicijos balsu. Pagal jogą, ryšio funkciją su aukščiausiu „Aš“ atlieka vienas iš subtilių žmogaus apvalkalų – vidžnianamaja-koša. Išvysčius šį apvalkalą, žmogus įgauna išmintį ir pradeda su Visata gyventi harmoningai.
Sistema daro žmogui įtaką per reklamą, sukurtus madingus trendus ir kitas informacines technologijas. Jos tikslas – primesti žmonėms naujus norus. Sistemai reikalingi vergai. O, kaip žinoma, geriausias vergas yra tas, kuris laiko save laisvu.
Iš moralės požiūrio taško, reklamos įtaką individui yra tokia: kultyvuojami blogi dalykai, o geri atvirkščiai, slopinami. Ir visa tai būtų nieko, tačiau yra viena problema: neturinčių moralės egoistų visuomenė yra pasmerkta karams, alkiui ir kataklizmams.
Pagal budistų tradiciją, norai – tai piktybinė gimimų ir mirčių šaknis. Kitais žodžiais, norai yra pagrindinė kančių priežastis. Budistų kosmologijoje blogį ir norus atspindi dievas Mara. Jis – tamsos įsikūnijimas, dievas gundytojas. Mara siunčia būtybėms troškimus ir potraukius, keldamas kliūtis dvasiniame evoliucijos kelyje.
Žinoma, reklama – tai tik įrankis. Kaip ir bet koks įrankis, ją galima panaudoti geriems dalykams. Reklamą naudoja ir visuomenei naudingi socialiniai projektai, tačiau, deja, tai tik medaus šaukštas deguto statinėje.
2023 metais didžioji reklamos dalis tampo už virvučių 3 bazinius instinktus (tris apatines čakras):
1) savęs išsaugojimas (muladhara-čakra),
2) dauginimasis (svadhistana-čakra),
3) hierarchinis arba instinkto statusas (manipūra-čakra).
Tokia reklama daro išskirtinai neigiamą įtaką visuomenei, laikydama žmonių sąmonę žemame lygyje. Šiame kontekste reklamą galima aprašyti, kaip Maros instrumentą, su kurio pagalba jis trukdo žmogui vystyti dvasingumą.
Reklamos įtaka žmogaus poelgiams
Reklama formuoja vartotojo pasitikėjimą prekiniam ženklui. Dėka daugybės pakartojimų, į žmogaus atmintį įsispaudžia reklamuojamos prekės atvaizdas. Vėliau vartotojas, pas to nesuprasdamas, renkasi tą brandą, kuris „įsėdo“ į jo atmintį.
Prigimtis sudaryta taip, kad kiekvienas gyvas organizmas taupo energiją. Žmogaus smegenys daro pasirinkimą žinomo brando naudai, kad neužsiimtų sudėtinga kitų prekių energijos naudojimo analize. Tačiau tas faktas, kad brandas plačiai išreklamuotas, nedaro prekės kokybiškesnės. Tokiu būdu, reklama gali apgaudinėti vartotoją.
Be to, dalis konkrečių brandų daro įtaką tiksliniam žmonių auditorijos gyvenimui. Šią funkciją atlieka paslėpta alkoholio vartojimo ir rūkymo platinimas kino filmuose, spektakliuose, knygose ir kitose masinės medijos produkcijose.
Pavyzdžiui, filme „Pagrindinis instinktas“ yra scena, kur herojė geria tam tikro prekinio ženklo alkoholį. Žinoma, kad už šią reklamą prekinis ženklas jai sumokėjo 1 milijoną dolerių. Rezultate po filmo parodymo ekranuose prekinio ženklo pardavimai išaugo 4-5 kartus, o reklaminė kompanija daug kartų atsipirko. Tai tik vienas iš pavyzdžių. Jeigu kadre švyti kažkieno logotipas, būkite įsitikinę, už tai gerai sumokėjo.
Bendrai, scenos su bet kokio prekinio ženklo alkoholio vartojimu iššaukia pardavimų didėjimą iš karto visiems prekiniams ženklams. Nuomonė apie tai, kad filmai, kuriuose daugumoje scenų figuruoja alkoholis ir cigaretės, atspindi realybę, yra klaidinga. Filmai neatspindi, o formuoja realybę. Sistemai reikalingi kvaili ir ligoti žmonės. Tokius žmones paprasčiau valdyti.
Įdomus faktas: mokslinių tyrimų rezultatai2 parodė, kad paaugliai su gera savikontrole ir aukštu IQ lygiu yra mažiau veikiami alkoholio ir rūkymo reklamos.
„Mus valdo, mūsų protus štampuoja, mūsų skonius formuoja, o idėjas mums įdiegia. Ir tai daro tie, apie kuriuos mes niekada negirdėjome“ – ši frazė priklauso Edvardui Berneisui, marketingo pionieriui. Berneisas pirmoje 20 amžiaus pusėje išmokė JAV moteris rūkyti.
Jo nuslėptoje reklaminėje kompanijoje buvo įtrauktas 1929 metų feminisčių paradas. Kažkokiu momentu parado dalyvės užsirūkė, garsiai pareiškė smilkstančią cigaretę „laisvės fakelu“ moterims. Tuomet Berneisas organizavo pseudomokslinius tyrimus, kurių rezultatai parodė, kad cigaretės pašalina riebalų perteklių. Visa tai buvo plačiai išreklamuota.
Per 10 tokios propagandos metų kas trečia amerikietė tapo rūkorė. Įdomu, kad Berneisą konsultavo Zigmundo Froido mokinys – psichoanalitikas Brill Abraham.
Psichologiniai reklamos įtakos metodai
Reklamos manipuliacijos metodai pastoviai atnaujinami. Jeigu tikslinė auditorija nustojo reaguoti į vienus metodus, sukuriami ir naudojami kiti. Tačiau visų gudrybių pagrindas yra keletas psichikos darbo principų.
Pagrindiniai psichologiniai metodai, kuriais reklama daro įtaką žmogui
Abipusių mainų metodas. Kaip tai veikia: jūs priimate nedidelę dovaną iš prekinio ženklo. Tai gali būti bet kas: saldainis, bandomasis muilo mėginys, raktų pakabukas arba nuolaidos reklamos kodas. Dovana, atrodytų, niekuo jūsų neįpareigoja. Tačiau viskas ne taip paprasta. Problema tame, kad priėmus dovaną, žmogaus sąmonėje paleidžiamas pripažinimo mechanizmas.
Mažai kas suvokia šią asmeninės psichikos savybę. Dar mažiau tų, kurie pasiruošę pripažinti, kad kažkada tapo panašių gudrybių aukomis. Tačiau tuo ir pavojingas šis metodas. Pasąmoningai apgaulės auka galvoja, kad gautą dovaną turi kažkuo apmokėti. Ši psichikos savybė yra žmogaus psichikoje iš prigimties, kaip išgyvenimo mechanizmas socialinėje grupėje.
Atliekamas pirkimas tai sumai, kuri gerokai viršija dovanos kainą. Pardavėjas išlošė. Kaip pasipriešinti šiam metodui? Nepriiminėkite jokių dovanų iš tų, su kuriais nenorite turėti jokių reikalų.
Įsipareigojimai ir patikimumas. Šiuo atveju pardavėjui reikia priversti jus paimti ant savęs atsakomybę, geriausia – viešai. Užėmęs tam tikrą poziciją, žmogus pasąmoningame lygyje yra linkęs jos prisilaikyti. Juk niekas nenori atrodyti nepatikimas aplinkinių akyse.
Pavyzdžiui, jums gali pasiūlyti dalyvauti konkurse ir laimėti kažkokį prizą. Iš jūsų prašoma tik parašyti atsiliepimą apie produkciją socialiniame tinkle. Ar jūs išlošite prizą ar ne – didelis klausimas. Tačiau ateityje jūs automatiškai pradėsite pirkti daugiau šio prekinio ženklo prekių šventai tikėdami, kad tai jūsų asmeninis pasirinkimas. Tai vienas iš psichologinės reklamos įtakos pavyzdžių vartotojui.
Kad netapti panašių manipuliacijų auka, nereikia dalyvauti jokiose sudėtingose schemose, siūlančiose naudą.
Socialinis pažeidžiamumas. Priimant sprendimą, daugelis linkę orientuotis į kitų žmonių veiksmus. Ypač jeigu šie kiti priskiriami tai pačiai socialinei grupei. Tuo naudojasi nesąžiningi reklamščikai.
Tai gali būti reklama su lauko apklausų kadrais, kur dalyvauja netikri aktoriai. Taip pat reklamuojami sufabrikuoti socialiniai tyrimai: „Mūsų prekė – geriausia, pagal pirkėjų nuomone, pagal tokią ir tokią apklausą“. Nereikia to priimti rimtai. „Realių žmonių“ atsiliepimus internetinėse parduotuvėse taip pat galima padirbti.
Kad netapti tokios rūšies apgaulės auka, netikėkite „panašių kitų“ nuomone. Mokykitės mąstyti ir daryti išvadas savarankiškai.
Trūkumo principas. Roberto Čaldini knygoje „Įtakos psichologija“ aprašytas vieno eksperimento rezultatas, atliktas 1974 metais. Universiteto Perdu studentai pademonstravo reklaminį naujo romano skelbimą. Tik pusėje atvejų reklama turėjo užrašą „tik vyresniems nei 21 metų amžiaus asmenims“. Apklausos rezultatai parodė, kad tie studentai, kurie žinojo apie amžiaus apribojimą, turėjo didesnį norą nusipirkti knygą palyginus su tais, kurie apie tai nežinojo.
Šį metodą naudoją ir politinėje bei reklaminėje propagandoje. Sukurdami apribotą priėjimą prie informacijos, manipuliatoriai žmonių akyse padidina jos vertę.
Kitas pavyzdys. Visi matė kadrus, kur žmonės šluoja (perka) nuo lentynų neseniai išleistus madingus prietaisus, nes neva jų kiekis yra apribotas. Šie kadrai daro įtaką pasąmonei. Prekės vertingumas vartotojų akyse padidėja. Deja, tačiau tai vyksta nesąmoningai.
Simpatija. Fotomodeliai kartu su automobiliais, žinomi sportininkai su čipsais rankose, katinai, vaikai ir taip toliau. Šie vaizdiniai daro įtaką pasąmonei, iššaukdami eilę pozityvių asociacijų. Taip vartotojo pasąmonėje prekinis ženklas susisieja su teigiamomis emocijomis. Pasipriešinti šiam metodui labai sunku. Čia padės jogos užsiėmimai, meditacija ir sąmoningumo vystymas.
Autoriteto įtaka. Žmonės yra linkę besąlygiškai tikėti gydytojais ir mokslininkais. Pavyzdžiui, aktoriai su gydytojų chalatais iššaukia pasitikėjimą dantų pastos prekiniam ženklui, kuriame yra fluoro. Po „stebuklingos“ frazės „Britų mokslininkai įrodė, kad…“ dalis pirkėjų auditorijos yra pasiruošę patikėti bet kuo.
„Moksliniai“ tyrimai dažnai remiami kompanijų, kurios tokiu būdu pardavinėja savo prekes. Kaip ir anksčiau duotame pavyzdyje su rūkymo tyrimu, kuris neva padeda sulieknėti. Neįkliūkite ant autoriteto įtakos kabliuko! Žongliruojant faktais, galima bet kokias ydas parodyti saulės šviesoje.
Apeliavimas baimės jausmu. Labai paplitusi gudrybė. Naudojama bet kokių prekių reklamoje: nuo medicinos preparatų iki priemonių nuo uodų. Reklama iššaukia nerimo jausmą. Baimė skatina žmogų pirkti prekes, be kurių jis gali pilnai apsieiti, kurios jam yra nereikalingos.
Jeigu žmogus tapo apgaulės auka, tai reiškia, kad kažkada jis pats apgaudinėjo kitus, šiame gyvenime arba praeituose gyvenimuose. Taip veikia karmos dėsnis. Pats geriausias būdas atitraukti save nuo manipuliacijų – atsikratyti siekio materialiems dalykams. Taip jūs tiesiog nustosite reaguoti į reklamą.
Išminčiui Atišai priklauso viena frazė: „Draugai, daiktai kurių jūs norite duoda ne daugiau pasitenkinimo, nei jūros vandens atsigėrimas, todėl praktikuokite pasitenkinimą“.
Straipsnio autorius: Mihail Dmitriev
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru
Literatūros sąrašas
1. G. A. Sidorov. Chronologinė-ezoterinė šiuolaikinės civilizaijos vystymosi analizė. Už septynių užraktų.
2. G. A. Sidorov. Sistema ir bendri vieningi visatos dėsniai.
3. Robert Čaldini. Įtakos psichologija.
4. YouTube-kanalas „Paprastos Mintys“. PROPAGANDA. Kaip manipuliuoja mūsų nuomone?
5. V. P. Androsov. Budda Šakjamuni ir Indijos budizmas.
Tyrimų šaltiniai
1 – https://www.nature.com/articles/s41533-023-00333-y
2 – https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/pmc3719172/