Mėsos žala: moksliniai faktai ir tyrimai. Mėsos žala žmogaus organizmui
Daugelis nežinančių žmonių vegetarišką mitybą laiko asmeniniu savęs apribojimu, nepraeinančiu alkio jausmu, vitaminų ir medžiagų trūkumu, bendru psichologiniu nusilpimu. Kad suprastume šį klaidingą vertinimą, verta išsiaiškinti, ką konkrečiai mitybai suteikia mėsos produktai. Ar jie iš tiesų būtini ar atvirkščiai, naikinantys vidinius organus, griaunantys sveikatą iš vidaus? Kas dar be moralės ir žmogiškumo verčia žmones atsisakyti mėsos ir kokią naudą suteikia toks sprendimas jų gyvenimui?
Mėsos žala žmogaus organizmui iš fiziologinio požiūrio taško
Kad suvoktume pražūtingą mėsos produktų poveikį žmogui, pakanka pažiūrėti į biologijos vadovėlio skyrių apie gyvų organizmų sandarą. Visi plėšrūnai, kurių virškinimo traktas pritaikytas virškinti panašios rūšies produktus, turi trumpą žarnyną su rūgščia vidine terpe. Toks ypatumas leidžia užkirsti kelią puvimui virškinimo trakte: trumpas žarnynas pagreitina praėjimą, o rūgšti terpė padeda gyvuliniams produktams išsiskaidyti ir įsisavinti.
Žmogus, atvirkščiai, turi ypač ilgą žarnyną, net ir rūgštingumas ne toks aktyvus, kaip pas mėsavalgius gyvūnus. Todėl žmonės fiziškai negeba suvirškinti ir įsisavinti mėsos produkcijos: absoliutus maksimumas, kuris spėja įsisavinti tokiose sąlygose yra 60% nuo bendro suvalgyto kiekio. Pasilikusi dalis pūna virškinimo trakto viduje, užteršia šlakais organizmą ir priveda prie problemų su sveikata.
Beje pagrindinė mėsos žala organizmui pastebima toli gražu ne iš karto: be išorinio nutukimo egzistuoja dar ir vidinis, kuris yra kur kas pavojingesnis. Toks disbalansas anksčiau ar vėliau prives prie totalaus organų darbo sutrikimo ir iššauks rimtus funkcionavimo sutrikimus. Neverta manyti, kad nukentės tik virškinimo traktas: „smūgį gauna“ ir širdies, kraujagyslių sistema, šlapimo, imuninė ir kitos sistemos, atsakingos už gerą gyvybinės veiklos palaikymą. Pakanka keletą savaičių prisilaikyti vegetariškos mitybos ir jūs iš karto pastebėsite, kaip asmeninis svoris pradės kristi, dusimas bus mažiau išreikštas, pulsas vis rečiau šokinės, o arterinis spaudimas nustos „siekti aukštumas“. Tai ir taps geriausiu įrodymu, kad gamta neįdėjo į žmogų plėšrūniškos prigimties ir tam, kad prasimaitinti visiškai nereikia nieko žudyti.
Mėsos žala: moksliniai faktai ir cheminė sudėtis
Pagrindinis kenksmingas mėsos poveikis yra jos sudėtyje. Tai ne tik sunkiai įsisavinamos medžiagos, tačiau ir taip vadinamos mėsos produkcijos priedai. Ko tik nebado į gyvūnus, kad tai atneštų didesnę finansinę naudą! Sudėtingiausi farmpreparatai, specialūs maistiniai priedai, biologiškai aktyvūs priedai gyvūnams, kurie padeda užauginti masę ir suteikti jai tam tikrą skonį – švelnumą, ypatingą tekstūrą ir netgi kvapą. Iš esmės, nelaimingas gyvūnas gyvena savo neilgą gyvenimą „cheminėje laboratorijoje“, kur su juo pastoviai daro bandymus, kad „pagerintų augimą“, o tuomet nužudo ir nusiunčia ant stalo žmonėms, kurie netgi negalvoja susimąstyti, ką jie deda sau į burną. Negi tokį likimą jiems paruošė gamta?
Moksliniai faktai akivaizdžiai patvirtina mėsos žalą.
Mėsos produktai ir susirgimai
Yra daugelis mokslinių tyrimų, kurie parodo mitybos įtaką ligų atsiradimui, jų skaičius kiekvienais metais auga. Seniai įrodyta, kad mėsos produkcija vysto vėžinius susirgimus. Heterocikliniai aminai, kurie susidaro keptoje mėsoje, keptoje file, yra kancerogenai, kurie tiesiogiai daro įtaką ląstelių sintezei. Būtent jie skaitosi pirminė onkologinių pasireiškimų priežastis ląstelėse. Beje šiuo atveju kalba eina ne tik apie raudoną mėsą, tačiau ir apie dietinę baltąją, ir netgi apie žuvį – bet kokia gyvulinės kilmės produkcija gaminimo metu prisipildo šiomis nuodingomis medžiagomis.
Dar vienas mėsos mitybos pakeleivis – alcheimerio liga. Homocisteinas, kuris atsiranda gyvulinio baltymo skilimo metu, padidina riziką atsirasti šiam nukrypimui praktiškai du kartus. Šiuo atveju kalba taip pat eina ne tik apie mėsą, tačiau ir apie visus gyvulinius baltymus.
Tačiau turbūt labiausiai paplitusi mėsos žala žmogaus organizmui yra širdies ir kraujagyslių patologijos. „Blogas“ cholesterolis, patenkantis į organizmą daugumoje atvejų būtent iš mėsos patiekalų, padidina trombų atsiradimą, užkemša kraujagysles, sutirština kraują. Šie apsunkinimai ir priveda prie infarktų, insultų ir netgi mirties. Beje sumažinti cholesterolio rodiklį kraujyje labai sudėtinga. Apleidus ligą, jos jau neišgydyti teisinga mityba, bus reikalinga medikamentinė terapija, o ypač sudėtingais atvejais ir chirurginis įsimaišymas.
Taip pat pastaruoju metu vis dažniau internete atsiranda straipsnių apie tai, kad mėsa nekenksminga ir anksčiau minėti tyrimai yra klaidingi. Atsakymas banalus ir akivaizdus: pinigai. Mėsos pramonės korporacijos – tai milijardai dolerių pelno, kuriuos gauna žudant gyvūnus ir naikinant žmonių sveikatą. Vegetarizmo propaganda ir žmonių švietimas palaipsniui sumažina mėsos produkcijos poreikį , o tai reiškia, kad sumažina ir pardavimus.
Mėsos žalą tyrimai patvirtina pakankamai stipriai: tyrimai atliekami su tūkstančiais žmonių vadovaujant rimtiems mokslo centrams su gera reputacija ir moksliniame sluoksnyje gerbiamais specialistais. Kaip atsvara siūloma patikėti straipsniais, kurių neįmanoma sutikti niekur, apart interneto. Tokie padirbti duomenys įprastai platinami pigiuose „geltonuose“ žurnaluose ir tinkle: nei viena save gerbianti redakcija ir arti neprileis publikuoti abejotinų duomenų. Beje, nei vienas iš prieštaraujančių tyrimų neturi konkrečių koordinačių: atlikimo laiko ir vietos, atsakingos įstaigos, mokslininkų kolegijos, kurie kontroliavo atliekamus tyrimus. Kai kurie įžūlūs pseudožurnalistai naudoja padirbtus duomenis: įvedę mokslinės įstaigos pavadinimą arba mokslininko vardą į paieškos sistemą suprasite, kad jie yra sugalvoti. Tačiau daugumoje atveju pasieinama vis tik be konkretumo. Tokie straipsniai paskirti tam, kad įtikintų žmones visišku absurdu – tuo, kad be mėsos jie negali gyventi! Beje, netgi milijono tiražų publikacijos kaina neturi jokio palyginimo su pelno gavimu iš potencialių pirkėjų.
Mėsos žala: hormonų fono tyrimai
Matematika pakankamai paprasta: kuo didesnį svorį surenka gyvūnas per trumpą laiko kiekį, tuo daugiau pavyks gauti pelno. Beje niekas nesusimąsto apie šio gyvūno sveikatą: ilgo gyvenimo jis bet kuriuo atveju nepragyvens, todėl įstaigos atstovams būtina maksimaliai optimizuoti procesus. Nuo pačio gimimo iki nužudymo momento gyvūną bado tireoidiniais skydliaukės hormonais, kurie atsako už masės augimo kiekį. Be to, naudojami ir lytiniai hormonai – tai pagreitina gyvūno augimą ir suteikia mėsai švelnumo.
Hormoninių preparatų struktūra identiška tai, kurią naudoja ir žmonės esant susirgimams. Tačiau niekam į galvą neateitų jų gerti tiesiog taip sau: netgi medicinoje neišmanantys žmonės žino, kad vaistai hormonų pagrindu ypač pavojingi ir laikomi viena iš kraštutinių medikamentinės terapijos priemonių. Panašios medžiagos reguliuoja viso organizmo darbą, todėl juos reikia naudoti ypač griežtai apribotame kiekyje ir tik su gydytojo kontrolės pagalba. Štai tik sotus kepsnys, kurį jūs valgote per pietus, turi ne ką ne mažiau hormonų! Kas dieną gaudamas jų su maistu, gyvūnas juos kaupia ir atideda šias medžiagas, kurios tiesiog nespėja pasišalinti, nes pašaras valgomas reguliariai. Todėl mėsos produktų vartojimas anksčiau ar vėliau iššaukia asmeninio hormonų fono sutrikimus, kas priveda prie skydliaukės susirgimų, pataloginio nutukimo, nevaisingumo ir kitų problemų.
Antibiotikai mėsos pramonėje
Lygiai kaip ir hormonų priedai, antibiotikai pastaruoju metu tapo nuolatiniai gyvulininkystės pakeleiviai. Žemės ūkio atstovų godumas skatina ieškoti maksimalios naudos ir minimalių išlaidų. To rezultate, totalus fermų remontui priemonių trūkumas, jų perpildymas ir akivaizdžios antisanitarinės sąlygos, kuriose yra gyvūnai. Panaši aplinka pavojinga, nes aplinkui esančios bakterijos gali susargdinti patį gyvūną ir išplatinti epidemiją visoje fermoje. To rezultate mėsa taps oficialiai netinkama realizacijai, o veterinarijos kontrolė gali netgi uždaryti gyvulininkystės ūkį.
Tam, kad tai neįvyktų, kiekvienas gyvūnas kas dieną gauna antibiotikų dozės smūgį: tokie medikamentai kainuoja kur kas pigiau, nei tvarkyti fermą. Šiuo atveju galima nemažinti gyvūnų skaičiaus, gaunant maksimalią finansinę naudą. Todėl kiekvienas suvalgytas mėsos gabalas – tai dar ir keletas stipriausių antibiotikų tablečių, kurie pažeidžia imunitetą, kenkia kepenims, inkstams, žarnyno mikroflorai.
Mėsos žala organizmui. Moralinis aspektas
Kaip norėtųsi mėsavalgiams galvoti, kad riebus kiaulienos gabalas, gulintis ant lėkštės, atsirado parduotuvėje burtų lazdelės pagalba, tačiau taip nebūna. Kiekvienas mėsos patiekalas – tai žiaurių sąlygų ir gyvūno nužudymo rezultatas. Taip pat, kaip ir jūs, gyvūnas norėjo gyventi. Paimkite nekaltą triušį, katę ar šunį, kuriuo rūpinatės ir branginate ir nužudykite savo rankomis! Baisu, šlykštu ir siaubinga? Tačiau juk skerdykloje gyvena tokie patys gyvūnai!
Pažiūrėkite vaizdo įrašus internete apie tai, kaip įvyksta nekaltų gyvūnų nužudymai, kurie auginami tam, kad patenkintų žmogaus rajumą. Kiek skausmo, nemalonumo ir bejėgiškų ašarų išlieja kiekvienas iš jų! Ir vardan ko? Tam, kad mėsos pramonės atstovai taptų dar turtingesni, o žmonės keliais žingsniais priartėtų prie mirtinų susirgimų. Tai dėl ko jūs užsakinėjate eilinę šašlyko porciją?
Jeigu jūsų nejaudina svetimos kančios, pagalvokite apie tai, kad su kiekvienu suvalgytos mėsos gabalu jus įdedate į savo organizmą nekontroliuojamą siaubą, paniką ir stresą – būtent tai, ką gyvūnai patiria mirties momentu. Seniai įrodyta, kad šios būsenos kontroliuojamos fiziologiškai, o reiškia, visos medžiagos, patenkančios į kraują mirties metu, pasilieka mėsoje visiems laikams. Jie negali nedaryti įtakos mėsavalgio savijautai, todėl iššaukia padidėjusį nervingumą ir žemą atsparumą stresui.
Apie mėsos žalą. Nikolajus Drozdovas (rusų kalba)
PSO apie mėsos žalą
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos tyrimai patvirtina liūdnus rezultatus ties, kurie maitinasi mėsavalgiškai: mėsa iš tiesų iššaukia rimtus organizmo darbo nukrypimus. Viso labo 50 gramų mėsos produktų geba padidinti žarnyno vėžio riziką per 18%, o 100 gramų – per 17 % priartina kitų vidinių organų onkologiją. Susimąstykite: vienas nedidelis sumuštinis su jautiena gali kainuoti mėnesius chemoterapijos ir galimą mirtį. Ar ne per didelė kaina?
Pasaulinės Sveikatos Organizacijos tarptautinis skyrius studijuojantis onkologinius susirgimus savo išvadose apie paskutinius tyrimus priygina mėsos žalą radioaktyviam plutoniui. Kas dieną nuo ligų, kurias sukelia mėsavalgiška mityba numiršta per 34 000 žmonių. Taip, lyginant su tabaku ir spiritu, tai ne tiek daug, tačiau nejaugi jūs norite atsidurti jų sąraše?
Šiek tiek tyrimų duomenų
Pagrindinės žinios, gautos studijuojant mėsos įtaką žmogui, apibendrintos tyrimuose žinomo amerikiečių mokslininko Kolino Kempbelo. Tyrimai buvo atliekami su JAV Nacionalinės Sveikatos apsaugos instituto pagalba, onkologinių susirgimų tyrimų Amerikos instituto ir Amerikos onkologinės bendruomenėmis. Apie 40 metų Kempbelas su mokslininkų komanda darė bandymus ir tyrimus, kurių rezultate priėjo prie dar labiau stebinančių išvadų:
– Mėsos mityba padidina onkologinių susirgimų riziką 21%. Atsisakymas nuo gyvulinės kilmės baltymo po auglio atsiradimo stabdo jo vystymąsi 40%, kas suteikia galimybę išgyti ir praeiti reabilitacijos kursą be rizikos gyvenimui.
– Mėsa yra diabeto atsiradimo sukelėjas. Jeigu diabetikas atsisako tokių patiekalų, tai sumažins insulino turinčių vaistų poreikį.
– Išsėtinė sklerozė – dar vienas susirgimas, susijęs su gyvulinės kilmės vartojimu. 95% atvejų perėjimas į augalinį racioną leidžia išvengti sunkių šio autoimuninio susirgimo simptomų ir ženkliai sumažinti jo pasireiškimą.
– Mėsa priveda prie cholesterolio padidėjimo ir, kaip pasekmė, prie kraujagyslių užsikimšimo. Dauguma „infarktnikų“, kurie guli kardiologiniuose skyriuose – atsidavę mėsavalgiai.
Ką daryti?
Apie mėsos žalą žmogaus organizmui galima kalbėti valandomis: šis klausimas išstudijuotas pakankamai kruopščiai, todėl pirmaujantys dietologai visame pasaulyje rekomenduoja atsisakyti nuo panašių produktų, pereiti prie labiau subalansuotos ir racionalesnės augalinės mitybos. Laikas nustoti padedinėti mėsos pramonės korporacijoms kimštis kišenes, statant savo kapitalą ant kraujo, gyvūnu nužudymo ir žmogaus sveikatos naikinimo. Prieš padedant ant stalo eilinį riebų kepsnį, susimąstykite: jis gali tapti paskutiniu.
Ar yra gyvenimas be mėsos? Medicinos darbuotojos išpažintis. Tatjana Abdykerimova (rusų kalba)
Straipsnio autorė Alina Gerus
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru