Meditacijos technikos: nuo ko pradėti medituoti
Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime meditacijos technikas. Pasaulyje egzistuoja daugybė meditacijų, kurios yra ne tik senovinės, kaip mes pripratome galvoti, tačiau ir sukurtos XX amžiuje. Šiuolaikinės meditacijos technikos taip pat remiasi senovinėmis praeities žiniomis.
Meditacijos technikos ir metodai įvairiose kultūrose
Norime pabrėžti, kad technikų pasirinkimas yra labai didelis. Galima pasirinkti rytų meditacijos technikas, kurios praktikuojamos Tibete, Indijoje, Tailande, Vietname, Japonijoje ir Kinijoje. Joms priskiriama:
– dzen meditacija,
– meditacija į mantrą,
– sąmoningumo meditacija,
– meditacija į kvėpavimą,
– meditacija į žvakės liepsną arba trataka,
– meditacija į garsą,
– Vipasanos kursas,
– cigun meditacija,
– daosų meditacija.
Šį sąrašą galima pratęsti. Vien budizme priskaičiuojama virš 40 meditacijos technikų, einančių iš senovės laikų, neskaitant tų, kurios buvo pridėtos budizmo pasekėjų gerokai vėlesniais laikais.
Vakarų tradicijoje taip pat yra savi meditacijos metodai. Žmonės, neturintys polinkio maldos priskirti prie meditacijos, turi pripažinti, kad malda yra ne kas kita, kaip meditacija į garsą arba meditacija-apmąstymas. Tipiškas sąmonės nuraminimo pavyzdys, privedantis sąmonę į meditatyvią būseną – su Jėzaus malda (Иисусовa молитвa).
Ką turi bendro terminas „meditacija“ su joga
Pats terminas „meditacija“ kyla iš vakarų tradicijos nuo žodžio meditare – „apmąstyti“. Rytų kultūrose šis terminas nenaudojamas. Vietoj to mes galime girdėti žodį „dhyan“ hindi kalba, „tam samati“ tajų kalba, „tjen“ vietnamų ir, jeigu dėmesingai įsiklausysime į juos, tai suprasime, kad šių žodžių šaknis tiesiogiai susijusi su sanskritu.
Jogų tradicijoje priešpaskutinis aštanga-jogos laiptas praktikuojantis meditaciją taip ir vadinasi – dhyana, o aukščiausias laiptas, nušvitimo būsena, sąmonės ištirpimas pačiame meditacijos objekte ir susijungimas su Esančiu – samadhi.
Meditacijos technika budizme
Meditacija budizme – tai daugiau, nei paprasta technika. Meditacija, nors ir yra koncentracijos ir proto nuraminimo būdas, vienu metu turi savo vidinę prasmę, ji pati iš savęs vertinga. Ne veltui ją dažnai vadina meditacijos menu,o kaip ir bet koks menas funkcionalumas jai nėra svarbu. Į pirmą planą pakyla vidinis meditacijos vertingumas.
Meditacijos atlikimo nauda
Straipsnio tema yra orientuota į praktinius meditacijos aspektus, todėl mes detaliai išnagrinėsime meditacijos funkcijas, prie ko ji gali privesti ir kokius tikslus galima pasiekti su meditacijos pagalba, kokiu būdu meditacija pagerina mūsų gyvenimą.
Teigiami meditacijos privalumai:
– fizinės ir psichologinės būklės pagerinimas,
– organizmo pripildymas nauja energija,
– proto nuraminimas,
– koncentracijos (dėmesio sutelkimo) lavinimas,
– mąstymo krypties pakeitimas į jo teigiamą pusę,
– gyvenimo suvokimas ir matymas per naują požiūrį,
– padeda pakeisti kenksmingus įpročius į gerokai konstruktyvesnius.
Šiuos tikslus galima pasiekti atliekant meditaciją reguliariai, pageidautina kiekvieną dieną, bent jau po šiek tiek, pradedant nuo 10 – 15 minučių ryte arba vakare.
Meditacijos technika pradedantiems
Pradedantiems rekomenduojama prieiti prie meditacijos konstruktyviai, turint aiškius tikslus. Apie meditacijos meną galima pagalvoti vėliau, o dabar, kai jūs tik pradedate, reikia susikoncentruoti į atlikimo techniką, sąlygas ir sąmonės būsenas, kurioje reikia prieiti prie praktikas. Pradžia ir pasiruošimas meditacijai tokie pat svarbūs, kaip ir apšilimas treniruočių salėje. Tiesiog iš įsibėgimo įeiti į meditaciją ne taip paprasta, todėl reikia suderinti savo protą, apmąstyti tai, kas yra meditacija, kokius tikslus jūs norėtumėte pasiekti su jos pagalba ir tik po to galima pradėti patį meditacijos procesą.
Kokius realius tikslus galima pasiekti su meditacijos pagalba?
– Meditacijos metu jūsų kūnas ir protas ilsisi.
Beje, protas gauna pilnavertį poilsį, juk idealiame variante jis turėtų nusiraminti ir atsijungti nuo jutimų patyrimo, kas suteikia jam atokvėpį kasdieniame minčių apmąstymo sraute. Tame jokia kita patirti negali būti sulyginama su meditacijos praktika.
– Jūs gerinate savo gebėjimą koncentruotis.
Vienas vakaruose žinomas meditacijos praktikos populiarintojas palygino meditacijos susitelkimą su arbata, arbatos ceremonija, ji nuramina ir nustato protą mąstymui tam tikroje kryptyje, tuo metu kai kavą galima sulyginti su susitelkimu ta prasme, kaip ją supranta vakarų proto mąstymą turintys žmonės – greitai stimuliuojantis nervinę veiklą atliekant eilinį darbą, be atokvėpio, išgeriant jį pakeliui, kad vėl bėgti ir suspėti atlikti eilinį plano punktą.
– Jūsų suvokimas aktyvuojasi.
Nežiūrint į tai, kad atrodytų, jūs niekuo neskatinate savo juslių organų veiklos, visiškai atvirkščiai, jūs prislopinate, lėtinate, o paskui ir visai išjungiate juos, tačiau praktikuojant meditaciją, jūs pasiliekate aktyvaus dėmesingumo būsenoje. Po išėjimo iš meditacijos jūsų kognityviniai gebėjimai pagerėja, intelekto lygis ir atmintis auga. Tai patvirtina daugybė mokslinių tyrimų.
– Gyvenimo tikslai darosi aiškesni.
Jūs randate savo tikrą tikslą vietoje tų dirbtinių, kurie jums primesti iš visuomenės. Daugelis praktikuojančių meditaciją prieina prie tokių išvadų. Jų vertybės keičiasi ir sąmonė išsivalo nuo išorinių sluoksnių, o į paviršių iškylą tikrosios vertybės. Jūs geriau suprantate patys save.
Savęs pažinimas ir meditacija
Savo kūno, jausmų, juslių, minčių, reiškinių, savęs suvokimas, kaip asmenybės, tampa ryškus. Jūs pradedate eiti savęs pažinimo keliu. Jokios knygos arba teorinės žinios negali jums to pakeisti. Savęs pažinimo gilumas ateina meditacijos praktikos proceso metu, tai tiesioginė patirtis, kurią jūs gaunate nukreipę žvilgsnį į savo vidų, į savo sąmonės vidų.
Išmokę panirti į nežinomus jūsų psichikos sluoksnius, jūs galėsite įeiti į pasąmoningą sferą – štai kur jūs susipažinsite su savo tikraisiais norais, pakelsite juos iš pasąmoningo lygio į sąmoningą lygį, tokiu būdu padarydami juos prieinamus pradirbimui ir pakeitimui. Tai raktas į tai, kad iš esmės pakeisti jūsų gyvenimo kryptį.
Tai, ko siekia tūkstančiai žmonių, lankydami psichoterapijos seansus, pasiekiama savarankiškai, panyrant į asmeninę psichiką, studijuojant savo „Aš“ per meditaciją. Galima labai daug pasakyti apie tai, kokia naudinga ir efektyvi meditacijos įtaka dvasinei būsenai ir psichologinei žmogaus sveikatai, tačiau laikas prieiti prie praktinės dalies ir papasakoti apie meditacijos technikas, kurias jūs galėsite pritaikyti savarankiškai.
Paprastos meditacijos technikos
– Pirmoji technika yra kvėpavimo stebėjimas.
Jūs galite atsisėsti į patogią padėtį, kurioje jūsų stuburas būtų tiesus. Pasiruoškite pasilikti nepajudinamoje būsenoje 15 minučių, o dar geriau 24 minutės. Skaitosi, kad 24 minutės yra optimalus laikas tam, kad būtų gautas efektas nuo meditacijos. Atlikite pilną jogų kvėpavimą ir tuomet tiesiog pradėkite stebėti kvėpavimą. Perjunkite visas mintis tik į šį procesą. Stebėkite, kaip jūs kvėpuojate, stebėkite, kaip oras įeina ir išeina. Mintimis galima skaičiuoti įkvėpimus – tai leis jūsų mintimis neišsilakstyti į skirtingas puses, o sutelkti jas į meditaciją. Tuomet lėtai išeikite iš meditacinės būsenos ir grįžkite prie savo įprastų reikalų.
– Antroji technika yra proto sugrąžinimas į ramią būseną.
Nuraminkite protą atlikdami 21 įkvėpimo ir iškvėpimo seriją, tiesiog stebėkite kvėpavimą, kaip tai darėte pirmosios technikos metu. Dabar jūs stebėsite savo pojūčius, emocijas ir mintis. Čia esmė tame, kad stebėti visus kylančius jausmus, minčių vaizdinius, neatstumiant juos, nevertinant, nesusitelkiant į vieną ar kitą. Reikia tiesiog leisti jiems ramiai atsirasti ir išnykti. Jūs pastebėsite, kad jūsų nekritiškumas ir stebėjimas santykyje į kylančius vaizdinius padeda jiems išeiti. Tegul juos pakeičia nauji, tačiau jūs ir toliau stebite, formuodami savyje įprotį sutelkti protą ir stebėti.
Jeigu užsinorėsite praktikuoti jogą, tai bus jums geras pasiruošimas, nes gebėjimas susitelkti ir stebėti – esminiai hatha jogos praktikos aspektai.
– Trečioji technika – suvokimas.
Prieš pradedant praktikuoti savęs suvokimą, pagalvokite apie save, apie savęs pažinimą, atlikite seriją iš 21 įkvėpimo ir iškvėpimo ir pradėkite praktiką. Šį kartą nesikoncentruokite nei į kvėpavimą, nei į vaizdinius, plaukiančius prote, nei į emocijas. Jūs nepastebite jų, ignoruojate, jie neturi jūsų užkabinti, pasistenkite suvokti tik savo suvokimą. Jeigu jūs galėsite pasilikti nepajudinami, nesiblaškydami į vidinius vaizdinius, tai po kai kurio laiko jūs pastebėsite, kad yra tam tikra nepajudinama jūsų dalis, jūsų vidinio suvokimo, kuris visada čia. Tai ir yra „suvokimo suvokimas“.
Jogų meditacijos technika
Jogos praktikoje naudojama keletas meditacijos technikų, pradedant nuo koncentracijos į kvėpavimą ir kvėpavimo kontrolę su pranajamos pagalba, kuri priveda prie sąmoningai nukreipto stebėjimo meditacijos praktikoje, kur aukščiausia forma tampa sąmonės ištirpimas Absoliute, susijungimas su kosmine energija.
Pradedantiems galima atlikti paprastas pranajamos rūšis be kvėpavimo užlaikymo, tai yra techniškai šias pranajamas galima pavadinti paruošiamosiomis. Taip pat galima praktikuoti meditaciją į objektą, įskaitant trataką. Pripildyti šias rūšis galima meditacija, susijusia su garsu, tai yra mantromis.
Jogų meditacijos technikos glaudžiai susijusios su budistine tradicija, todėl sunku pravesti tą ribą, kur pasibaigia budistinės meditacijos technikos ir prasideda kažkas iš principo naujo. Nepamirškime apie tai, kad abi tradicijos remiasi į vedantos mokymą. Neatsitiktinai, pas jas yra daug kas bendro.
Kokią meditacijos techniką mes pasirinktume, prisiminkite apie tai, kad jeigu pradėsite medituoti, jūsų gyvenimas pasikeis. Jūs pradėsite eiti savęs pažinimo keliu. Tai maratonas, kuriame nėra finišo linijos. Čia nėra ir laiko, ta prasme, kuriame mes pripratome jį suvokti – viskas eina savo vaga, laiko ribos neegzistuoja, jūs pažinsite save be noro išsiskirti ir tapti pirmais. Jūs jau esate pirmi patys sau, kadangi pasirinkite pažinimo kelią.
Paskaita. Meditacija. Rimantas Genys
Straipsnio autorius: klubo OUM.RU kolektyvas
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru