Top 10 žemėmis užpiltų pasaulio miestų
Jeigu atsiversti istorijos vadovėlį, ten viskas lyg detaliai ir aiškiai aprašyta. Gražūs paveikslėliai ir netgi tekstas be klaidų, viskas lyg gražiai sueina… Tačiau tik su viena sąlyga – jeigu nesikasti. Nekasti žemės, moksliniai patvirtinimų, faktų ir taip toliau. O štai jeigu pradedame kasinėti, reikalai pasidaro prasti (blogi). Ir milžinų skeletus randam, ir indus su pagražinimais, kurių dėl jų didelių dydžių negalėjo naudoti žmonės. Taip taip randame tokį įdomus reiškinį, kaip užkasti pastatai – kur per vieną aukštą, kur per tris, o kur ir dar daugiau.
Kad nebūti nepagrįstais, keliaukime į nedidelę kelionę per pasaulio miestus ir pažiūrėkime, kur ir kada pas namus pradingsta būtent šis pirmas aukštas.
- Šiuolaikinės istorijos absurdas.
- Kodėl užpilti pirmi namų aukštai? Įvairios versijos.
- Top 10 užpiltų pasaulio miestų.
Pabandysime išsiaiškinti šias neįtikėtinas istorijos mįsles ir rasti atsakymus į klausimus.
Šiuolaikinės istorijos absurdas
Istorikai, žinoma (kaip įprastai būna panašiais atvejais), viskam randa paaiškinimą, tiesą, kažkokią nelabai įtikinamą, nurodomą taip vadinamą kultūrinį sluoksnį. Paprasčiau kalbant, senovės gatvių šlavėjai buvo dar labiau tingūs, nei šiuolaikiniai ir visiškai nevalė gatvių, štai dulkėmis ir purvu pirmi aukštai ir buvo užpilti.
Tačiau šis argumentas visiškai neišlaiko jokios kritikos. Galima bet kokiame kaime rasti apleistą namą panašiai šimto metų senumo ir pažiūrėti ar jį užnešė iki pat stogo ar ne. Ir bus išsiaiškinta, kad tai vargu ar įmanoma, net tokiose sąlygose, kai aplinkui šį namą jau seniai nekas nesitvarkė. Maksimaliai 10-20 centimetrų dulkių prinešta po langais ir viskas. Tačiau, kad pilnas aukštas – tai jau fantastika.
Ir ant kiek reikia būti tingiam, kad nesišluoti lauke, o dėl „užsinešimo“ namo laiptus pastatyti iškarto į antrą aukštą, o pirmą naudoti kaip rūsį? Štai vienas iš tokių „užneštų“ namų. Reikia turėti pakankamai turtingą fantaziją, kad įsivaizduoti, kaip namą iki pirmo aukšto langų viršūnių užnešė dulkėmis ir purvu per 100 metų.
Ir dar vienas toks namas. Atkreipkite dėmesį, kad įėjimas į namą atrodo kaip pristatytas, tai yra, greičiausiai, pastatytas gerokai vėliau, kad įėjimas būtų iš karto į antrą aukštą.
Beje, pas istorikus yra ir kitos versijos, viena juokingesnė už kitą. Yra versija, kad namus užkasinėjo specialiai: kažkas norėjo padaryti sau rūsį iš pirmo aukšto, kažkas baiminosi, kad toks aukštas pastatas neišlaikys asmeninio svorio ir nugrius, todėl pirmą aukštą buvo nuspręsta užkasti. Tačiau šios versijos dar keistesnės, nei versija apie kultūrinį sluoksnį. Visų pirma, net jeigu kažkam kilo mintis pirmą aukštą paversti į rūsį (kas nelabai įtikinama), tai galbūt, vienas, na du, na tegul dešimt keistuolių mieste… Tačiau pastatai užpilti kaip minimum per vieną aukštą, sutinkami praktiškai visur ir skirtinguose planetos vietose.
Kas gi vyksta? Kodėl visame pasaulyje pastatai užpilti kaip bent per vieną aukštą? Galbūt buvo tokia mada? Iš tiesų, pas turtingus žmones savos keistenybės – pastatė namą, o paskui iš neturėjimo ką veikti nusprendė paimti ir užkasti pirmą aukštą. Visiškai realu, mes juk taip pat geri – sugalvojome madą suplėšytiems džinsams, o štai senovėje buvo kitos keistenybės – užkasinėti pirmą aukštą.
Dar viena versiją – pirmą aukštą užkasinėjo specialiai, kad esant poreikiui galima būtų atkasti. O ką? Verta dėmesio versija. Kažkas druską ir degtukus atsargai perka, o kažkas aukštus atsargai stato, nieko keisto. Visa tai skamba juokingai ir netikroviškai, tačiau būtent tokias versijas priima ir pripažįsta oficiali istorija. Taigi, aplankykime šiuo klausimų dešimt įdomiausių pasaulio miestų ir pažiūrėkime, kas vyko su pirmais pastatų aukštais.
Maskva
Pirmas mūsų kelionės punktas bus Maskva. Maskvoje užpiltų pastatų daugybė. Tačiau ypatingą dėmesį pritraukia vienas atvejis. 2017 metais, Maskvos politechninio muziejaus rekonstrukcijos metu buvo rasta, kad pastatas buvo užkastas po žeme daugiau nei penkiais metrais.
Užkastų pastatų Maskvoje tūkstančiais. Ir vargu ar tai galima nurašyti į pastato prasėdimą ar kultūrinį sluoksnį. Vis tik penki metrai, kaip aukščiau nurodytu atveju – tai jau per daug. Be to, Maskvoje egzistuoja didžiulis paslaptingų požemių tinklas, kuris iki šių laikų tinkamai ir neišstudijuotas – nėra netgi daugiau mažiau pilnaverčio šių labirintų žemėlapio. Istorinė versija: tai kanalizaciniai kolektoriai XVI ir pastarųjų amžių statybų rezultatas. Tačiau atkreipkite dėmesį, kokie platūs praėjimai ir aukštos lubos. Kažkaip tai nelabai panašu į kolektorių.
Sankt Peterburgas
Kitas mūsų kelionės punktas bus Sankt Peterburgas, kuriame taip pat nemažai užpiltų pastatų. Kur jau ten, pats Ermitažas (Žiemos rūmai) užpilti lygiai per vieną aukštą. Turint omenyje, kad pasak oficialios istorikų versijos, miestas buvo statomas balose. Kam ateis į galvą statyti rūsio patalpas pelkėtose vietose? Štai tie patys Žiemos rūmai. Pirmas aukštas kaip nupjautas. Kultūriniu sluoksniu, matyt.
Na, jeigu galima numanyti, kad kažkokiuose provincijų miesteliuose iš tiesų ant tiek tingūs kiemsargiai, kad per šimtą metų aukštą užneša purvu ir dulkėmis, tai Rūmų aikštėje visada švara ir tvarka. Kur pasidėjo pirmi aukštai? Adekvačių paaiškinimų oficiali istorija nepateikia.
Dar viena versija – pirmas aukštas buvo patvinęs. Tačiau jeigu tai ir taip, nejaugi neatsirado laiko ir resursų, kad išvalyti vieną iš pagrindinių šalies pastatų? Negi buvo paprasčiau iškalti naują įėjimą tiesiai į antrą aukštą? Vėl kažkas nesusieina.
Kazanė
Kitas miestas bus Kazanė. Čia taip pat nemažai įdomių dalykų. Pačiame miesto centre yra nedastatyti statiniai. Čia bandė padaryti požeminę gatvę, o bedarant užtiko po žeme esantį statinį.
Šioje nuotraukoje kaip tik užfiksuotas statybos procesas, kurio metu buvo aptikta, kas randasi po rekonstruojama pastato gatve, kuri užkasta penkis metrus į gylį. Pažįstamas vaizdas ar ne taip? Tą patį galėjome pastebėti ir atvejyje su Politechnikos muziejumi Maskvoje. Štai ką atkasė Kazanėje:
pastato langai ir durys užkasti tris, keturis metrus po žeme. Nurašyti tai į kultūrinį sluoksnį arba kažkokį aukšto „konservavimą“ ryškiai nesigaus. Ir tokių užkastų pastatų Kazanėje taip pat tūkstančiai. Tą patį galima pasakyti ir apie požeminius praėjimus – miestas išraižytas dideliu požeminių tinklu.
Omskas
Keliamės į Omską. 2016 metais buvo atliekamas Vrubelio galerijos muziejaus remontas. Pabandykite atspėti iš vieno kartą, kas ten buvo atrasta? Taip, vėl buvo atkastas užkastas aukštas.
Atkreipkite dėmesį: šioje nuotraukoje matosi ne tik pirmo aukšto langai, tačiau ir durys, tai yra iš šio užkasto aukšto buvo numatytas išėjimas į lauką. Jeigu tikėti oficialia versija apie tai, kad tai rūsys, tai kam rūsyje daryti duris į išore, kurios išeis į žemę? Nuotraukoje aiškiai matosi, kad pastatas turėjo pilnavertį pirmą aukštą su tiksliai tokiomis durimis, kaip dabar yra durys antrojo aukšto lygyje. Dėl kažkokių priežasčių pirmas aukštas buvo užpiltas, buvo padarytos durys iš karto į antrą aukštą ir antrasis aukštas tapo pirmu. Jeigu ne pastato rekonstrukcija, galimai, apie jo egzistavimą niekas ir nesužinotų. Tokių pavyzdžių mieste taip pat nemažai.
Giza
Dabar keliaukime į Egiptą, prie legendinių piramidžių. Pasirodo, jos taip pat užpiltos. Na, su Egiptu istorikams lengviau, žinoma. Pasakys, kad dykuma, visą miestą gali užpilti, ne tai, kad per kelis metrus.
Tačiau kokia nelaimė, XVII amžiaus žemėlapiuose šiame regione nėra jokių dykumų, o atvirkščiai – klestintys miestai.
Tokiu būdu, miestų vietoje kažkodėl atsirado dykuma. Tai yra šiuo atveju mastas jau didesnis – pradingsta netik aukštai, o visi pastatai ir miestai.
Praha
Tuo metu mes keliaujame į Praha, kur taip pat yra nemažai užpiltų pastatų, o miesto ekskursijų vadovai ir istorikai paaiškinai tai tuo: kai miestą pakelinėjo į naują aukštį, užpylė pirmus pastato aukštus, o paskui sutrombavo, kad pastatai būtų stabilesni. O arkos ir kiti pagražinimai po žeme buvo sukurti tam, kad išskirstyti pastato pamato svorį. Vienu žodžiu, pastatė pirmą aukštą, o tuomet užpylė jį, kad pastatas stovėtų stabiliau. Tiesiog neįtikėtina, iš kur atsiranda tokie architektūros genijai, o tiksliau, tokie istorikai-fantazuotojai.
Odesa
Kitas mūsų kelionės punktas bus Odesa. Čia viskas tas pats – visur užpilti iki pirmo aukšto viršūnės pastatai.
Be užkastų pastatų, taip pat Odesoje yra katakombos, kurios tęsiasi 2,5 tūkstančius kilometrų. Iš istorikų požiūrio taškų, šios katakombos – akmenų išgavimo vieta, tačiau pastatymo kokybė ir siauri pradėjimai vėl verčia abejoti tokios versijos tikrumu.
Roma
Dar vieną miestą, kuris užpiltas žemėmis, galima vadinti Roma. Tai legendinis Koliziejus, kuris buvo atkastas tik XX amžiuje, o iki tol taip pat dalinai buvo po žeme. Kam galėtų sutrukdyti dalis Koliziejaus, kad jį reikėtų užkasti, taip pat klausimas atviras.
Paryžius
Paryžius – miestas, kuris taip pat gali didžiuotis užpiltais pastatais. Ši nuotrauka, datuojama 1973 metais. Eilinių statybų metu buvo atrastas ne tik kažkoks aukštas, o ištisi požeminiai statiniai, einantys į gylį minimui per penkis metrus.
Nejausi tai taip pat tiesiog dulkėmis užnešė? O svarbiausiai, aiškiai matosi, kad statiniai pakankamai tvirti, o pačioje apačioje matosi ir kažkas panašaus į pilnavertes duris. Kam rūsyje (einančiame penkis metrus į gylį) daryti duris?
Plimutas
Toliau keliaujame į Plimutą, kuris yra Indonezijoje. Čia purvo vulkanas užpylė visą miestą. Tai pakankamai neseni įvykiai ir niekas nebando pasakoti apie kažkokį kultūrinį sluoksnį. Šie įvykiai, galimai, raktas į likusių mįslių įminimą.
Juk galbūt ir viskas, kas aukščiau aprašyta – tam tikros katastrofos pasekmės, kurią dėl kažkokių priežasčių slepia nuo žmonių? Bent jau tai yra logiškesnis paaiškinimas to, kur pradingsta ištisi metrai statinių. Vienu žodžiu, klausimų oficialiai istorijai daug, versijų taip pat. Kuo tikėti, kiekvieno asmeninis pasirinkimas, tačiau peno apmąstymams pakankamai daug.
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru