Gigantai: tiesa ar fantazija?
Visi mes prisimename vaikišką pasaką apie Guliverį ir jo įtraukiančias keliones liliputų ir gigantų šalyje. Augant, mes pradėjome suvokti, kad žmonių, kurių ūgis aukštesnis nei 20 metrų, tiesiog nebūna ir visa tai talentingo vaikų pasakų autoriaus turtinga fantazija. Tačiau ar viskas taip akivaizdu?
Jeigu su gigantais, kurių ūgis 22 metrai, klausimas gali būti ginčytinas, tačiau šiek tiek mažesnių dydžių gigantų buvimas – praktiškai istorinis faktas. Tiesa, kažkodėl nutylimas. Bent jau internete yra daugybė įrašų iš istorinių kasinėjimų vietų, kur parodyti žmonių kaulai, tačiau… visiškai nežmogiško dydžio. Kur tiesa, o kur fantazija? Pabandykime išsiaiškinti.
- Informacija apie gigantus pasakose – fantazija ar ne?
- Senoviniai raštai kalba apie gigantų buvimą žemėje.
- Gigantiški daiktai – istorinis gigantų buvimo patvirtinimas.
- Gigantiški praeities statiniai buvo naudoti gigantų.
- Archeologai randa gigantų liekanas.
- Gigantai užfiksuoti fotografijose.
- Gigantai neatitinka Darvino teorijos.
Pabandysime iš skirtingų požiūrio taškų pažiūrėti į šiuos klausimus.
Pasaka melas, tačiau joje užuomina
Ne veltui šis rusiškas posakis labai populiarus. Jau yra nemažai versijų apie tai, kad pasakose antraeilės esmės būdu užšifruota svarbi informacija ir protėvių išmintis, be to, informacija apie gigantus taip pat sutinkama ir skirtinguose senoviniuose šaltiniuose, ypač Biblijoje. Tačiau apie viską iš eilės.
Egzistuoja versija, kad senais laikais gigantai gyveno tarp mūsų ir, galimai, netgi buvo valdančioji klasė. Paskui, galimai, dėl kažkokių gamtos kataklizmų arba socialinių gyvenimo sukrėtimų, gigantų gyvenimas tarp žmonių tapo neįmanomas ir jie išmirė. Teorija apie tai, kad gigantai gyveno tarp mūsų, nagrinėja juos kaip tam tikrus nežemiškus sutvėrimus, kurie pasak vienos versijos atsirado iš dievų sąjungos su žmonėmis (pasak versijos, konkrečiai Biblijoje – angelų ir žmonių), pasak kitos – kad būtent jie ir buvo tais dievais, kurie atėjo į Žemę, kad duoti žmonėms žinias ir sutvarkyti jų gyvenimus.
Klausimų daug, versijų dar daugiau, todėl pabandykime rasti nors kažkokius gigantų egzistavimo įrodymus ir, žiūrint į tai, daryti išvadas.
Archeologiniai kasinėjimai patvirtina gigantų buvimą Žemėje
Yra daugybė archeologinių artefaktų, kurie tiksliai duoda suvokti, kad šie daiktai negalėjo būti naudojami žmonių. Pavyzdžiui, gigantiško dydžio ginklai. Ne, žinoma, oficiali istorijos versija kaip visada eina per paprasčiausią kelią ir tai aiškina kažkokiais absurdiškais paaiškinimais apie tai, kad šie ginklai skirti paukščių medžioklei. Dėl eilės priežasčių, ši versija neišlaiko jokios kritikos: ne tik patys ginklai, tačiau ir gaidukas, rankena, vamzdis ir taip toliau – viskas turi gigantišką dydį, aiškiai nepatogūs naudoti paprastam žmogui.
Kaip mes galime matyti, nuotraukose pilnaverčiai ginklai ir ne kažkokie vamzdžiai su miniatiūriniais mechanizmais. Jeigu įjungti vaizduotę, tai darosi akivaizdu, kad tokį ginklą kaip tik būtų patogu naudoti žmogui, kuris pagal dydį 2-3 kartus aukštesnis už žmogų. Sekančioje nuotraukoje aiškiai matosi, kad tokį ginklą daugiau mažiau patogiai gali laikyti tik du žmonės. Nejaugi būtent taip vykdavo paukščių medžioklės procesas, kur paukščiai arti savęs vargiai ir vieną žmogų prisileistų. O čia – dviese ir dar su tokiu įrankiu.
Na gerai, galbūt gali būti tokie gigantiški ginklai, tai kažkieno didelė praėjusių laikų fantazija (tiesa, tokius ginklus randa visame pasaulyje – ar ne per daug fantazuojančių?), tačiau juk muziejuose galima matyti kitokius gigantiško dydžio ginklus. Štai, pavyzdžiui, gigantiškas kardas, ryškiai nepakeliamas netgi dviejų metrų karžygiui.
Ir tai liečia ne tik ginklus. Ermitaže galima sutikti gigantiškus papuošalus – grandinėles, žiedus, apyrankes ir taip toliau, kurios kaip tik tiktų statistiniam gigantui.
Tas pats liečia ir gigantiškas knygas, kurios sutinkamos viso pasaulio bibliotekose. Ir jeigu skeptikai gali paaiškinti vieno arba kito gigantiško daikto buvimą, tai rasti paaiškinimus viskam ir iš karto – kažkaip nesigauna. Šiuo atveju gigantų gyvavimas praeityje – pats adekvačiausias paaiškinimas.
Taigi, be gigantiškų daiktų, taip pat egzistuoja ir gigantiški statiniai, kurie tiesiog neracionalūs paprastų žmonių naudojimui. Ar gali būti, kad tai taip pat galima nurašyti į didelę architekto fantaziją?
Gigantiški statiniai – dar vienas gigantų buvimo požymis
Gigantiški statiniai visame pasaulyje – dar vienas svarus argumentas į gigantų egzistavimo patvirtinimą žemėje. Vienas iš ryškių pavyzdžių yra Sankt Peterburgas, kur sutinkama daugybė gigantiškų statinių. Kur ten, netgi pats Ermitažas turi neracionaliai dideles duris, langus ir lubas. O Isakijaus Katedra sutinka lankytojus gigantiškais laiptais, kurie ryškiai nėra skirti žmogaus pėdai. Iškarto į galvą ateina legendinės atlantų statulos. Ar gali būti, kad tai visiškai ne autoriaus išsigalvojimai, o jis tiesiog atvaizdavo realybę?
Jeigu šiek tiek pafantazuoti ir akimi primesti atitinkamus šių statulų dydžius, kurių dydis panašus į durų ir langų dydį daugelyje Sankt Peterburgo miesto statinių, tai pasidaro įdomu… eilinis „atsitiktinis“ sutapimas – būtent tokio ūgio žmonėms šie langai ir durys kaip tik būtų idealūs. Ir tai dar vienas argumentas, kad galimai šių statulų autorius tiesiog atvaizdavo realiai egzistavusias būtybes. Ar jis jas matė gyvai, ar atvaizdavo gigantus iš kažkieno žodžių – tai jau antraeilis klausimas.
Egzistuoja daugybė skirtingų versijų, kurios bando paaiškinti gigantiškų statinių buvimą visame pasaulyje – nuo įdomių iki visai juokingų. Ir, galbūt, būtų galima įsiklausyti į šias teorijas, tačiau kaip jau paminėta aukščiau, jeigu žiūrėti į bendrą paveikslą, o ne nagrinėti kiekvieną fragmentą atskirai, tai gaunasi, kad visame pasaulyje randa įvairius ginklus, papuošalus, buities daiktus, statinius ir taip toliau, kurie pilnai galėjo priklausyti gigantams. Tačiau svarbiausia – taip pat visame pasaulyje archeologai randa kaulus, kurie pagal savo gigantiškus dydžius pilnai atitinka žmones, kurie galėjo naudotis šiais gigantiškais daiktais. Tačiau apie tai vėliau.
Archeologai randa gigantų liekanas
Pagal Bibliją, gigantai atsirado iš puolusių angelų ir žemės moterų sąjungos. „Enocho Knygoje“, kuri daugumoje atskleidžia gigantų atsiradimo žemėje klausimą, sutinkami tokie žodžiai: „Ir atsitiko – po to, kai žmogiškieji vaikai (сыны человеческие) susidaugino, tomis dienomis jiems gimė gražios ir nuostabios dukros. Ir angelai, dangaus vaikai (сыны неба) pamatė jas, užsinorėjo jų ir tarė vienas kitam: „išsirinkime sau žmonas tarp žmogiškųjų vaikų ir pagimdysime sau vaikų“! Jie pradėjo ir pagimdė didingus milžinus, kurių ūgis buvo trys tūkstančiai uolekčių.“ (uolekties ilgis – 64,96 cm)
Greičiausiai, čia turi vietą daugeliui senovinių raštų būdingas padidinimas, o galbūt vertimo proceso iškraipymas. Bet kokiu atveju, kitas biblinis šaltinis, o būtent „Deuteronomijos“ knyga (Второзаконие) kalba apie tai, kad gigantų dydis buvo 9 uolektys į aukštį, tai yra panašiai 4-4.5 metrai. Tai jau panašiau į tiesą.
Atkreipkite dėmesį, panašiai tokiam ūgiui tinka visi aukščiau aprašyti daiktai ir statiniai. Tačiau įdomiausia – šiuolaikiniai archeologai randa žmogau kaulus, kurie panašiai atitinka būtent tokio dydžio kūnus.
Beje, kas ten nutiko su biblijos gigantais arba kaip jie ten pavadinti – milžinai (исполины), kad vertime iš hebrajų kalbos reiškia „puolę“? Pasak biblijos versijos, juos sunaikino tas pats Pasaulinis potvynis. Tačiau ši versija neatlaiko jokios kritikos, juk kai kurie iš gigantiškų daiktų ir statinių turi amžių ne didesnį nei 200 – 300 metų. Ir patys kaulai, kuriuos randa archeologai, ryškiai ne iš Pasaulinio potvynio laikų.
Čia galima pasiūlyti dvi versijas. Pirmoji: biblijos istorija apie gigantus ir jų pražūtį potvynio (tvano) metu – tai tik dalis tiesos, kuri prieinama plačiai auditorijai. Antroji: po potvynio gigantai dėl kažkokių priežasčių pasirodė žemėje iš naujo. Bet kokiu atveju, biblijos versija apie gigantų išnykimą po Potvynio akivaizdžiai tolima nuo tiesos. Egzistuoja ne tik gigantų kaulai, kuriuos randa archeologai, tačiau ir fotografijos su gigantais, tai yra faktiškai tiesioginis patvirtinimas, kad jie egzistavo.
Fotografijos su gigantais
Kalbant apie tai, kur vis tik pasidėjo gigantai, galima nagrinėti daugybę versijų – nuo tikslingo jų išnaikinimo kovos metu su kažkuo iki banalaus išmirimo, panašaus, kaip išmirė dinozaurai. Tačiau labiausiai tinkama (teisinga, правдоподобная) skamba versija apie tai, kad gigantai pradėjo eiti į santykius su įprasto amžiaus moterimis ir dėl to, iš kartos į kartą tam vykstant, žmonės, taip sakant, pradėjo mažėti, tačiau ne perkeltine, o tiesiogine to žodžio prasme – kiekvienos tolesnės kartos gigantai pradėjo mažėti. Jeigu žmonių, kurių ūgis 4-5 metrai, kaip tai aprašyta Biblijoje, tai tik spėjimas, tai žmonės, kurių ūgis 2.5 – 3 metrai, tai realus faktas ir yra daugybė fotografijų, padarytų sąlyginai neseniai, kurios tai patvirtina.
Pirmieji istoriniai šaltiniai, patvirtinantys gigantų egzistavimą (ūgio nuo dviejų iki trijų metrų) – tai jų tarnyba Fridricho Vilhelmo I armijoje, kuris išsikėlė sau tikslą surinkti į savo karius būtent tokius stiprius karius. Pasak istorinių duomenų, mirties momentu, karalius sugebėjo surinkti į savo karius daugiau nei tris tūkstančius tokių karių, tai yra argumentai apie tai, kad pasakyti, jog galimos anomalijos arba nukrypimai, čia ryškiai nepraeina. Per savo valdymo laiką, Fridrichas Vilhelmas I sugebėjo surinkti daugiau nei tris tūkstančius gigantų – tai jau apie šį tą kalba. Pats gigantų pulkas egzistavo apie šimtą metų. Tačiau grįžkime prie fotografijų. Egzistuoja daugybė fotografijų, kuriose užfiksuoti gigantai, kurių dydis nuo dviejų iki panašiai trijų metrų.
Žiūrint į šias fotografijas, pradedi suvokti, kad aukštos durys ir platūs langai tai visiškai ne autoriaus fantazijos, o tiesiog būtinybė tokių žmonių komfortiškam gyvenimui.
Verta pažymėti, kad 19-20 amžiaus pradžioje, gigantai pradėjo jausti sunkias problemas su sveikata. Tai yra, jeigu link versijos apie tai, kad pirmieji šios rasės atstovai pradėjo eiti į santykius su įprastomis moterimis ir su laiku išsigimti, „mažėti“ ir taip toliau, tai šios versijos rėmuose, visiškai logiška, kad su kiekviena nauja karta vyko bendras sveikatos būklės pablogėjimas. Greičiausiai, dėl genetinės informacijos mainų tarp gigantų ir įprastų žmonių, vyko genetinės mutacijos, kurios ir privedė prie to, kad šiuolaikiniai gigantai ūgiu sumažėjo ir turi problemų su sveikata.
Ir mūsų laikų gigantai dažniausiai invalidai, kurie jau po 20-30 metų pradeda kęsti problemas su sveikata.
Čia galima prisiminti apie Vilhelmo Fridricho gigantų armiją – ten jie aprašomi kaip nenugalimi kariai, o dabartiniai gigantai – sunkiai sergantys žmonės, kurie retai gyvena ilgiau, nei 50-šimt metų.
Žinoma, galima visus aukščiau aprašytus argumentus paneigti, iš viso, visos diskusijos esmė tame, kad esmės joje nėra. Bet ką galima tiek patvirtinti, tiek ir paneigti. Egzistuoja daugybė įrodymų to, kad gigantai egzistavo tarp mūsų, tačiau iš kitos pusės, už visų šių argumentų gali būti paaiškinimai. Gigantiški daiktai – tai tiesiog meno kūriniai, kaip ir gigantiški statiniai, fotografijos – tai fotošopas, o kaulai – kažkokie padirbti, kuriuos sukuria, kad pritrauktų sau dėmesio.
Todėl į kažką tikėti – kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Kitas klausimas – kodėl vis tik gigantų egzistavimo tema nutylima ir neaptarinėjama moksliniame lygyje. Pilnai įmanoma, kad tai vyksta dėl tos priežasties, kad gigantų teorija niekaip nedera su kita teorija – Darvino evoliucijos teorija. Juk jeigu mes kilome iš beždžionių, tai kaip šiose nuotraukose aprašyti gigantų buvimą? Kur jiems rasti vietą? Kur juos įstatyti evoliucijos grandinėje? Klausimas be atsakymo. Jam tiesiog nėra kur egzistuoti.
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru