Buddizmo atsiradimo istorija
Buddizmas yra 3-4 sąrašo vietoje dažniausiai sutinkamų tikėjimų sąraše. Buddizmas paplitęs Europoje, Azijoje. Kai kuriose šalyse ši religija yra pagrindinė, o kažkur ji viena iš pagrindinių religijų sąraše, esančių toje valstybėje.
Buddizmo atsiradimo istorija siekia šimtmečius. Tai brandi religija, kuri seniai tvirtai įsitvirtino pasaulyje. Iš kur ji atsirado ir kas padovanojo žmonėms tikėjimą Budda, jo filosofija? Sužinosime apie šią religiją daugiau ieškodami atsakymų į šiuos klausimus.
Kur ir kada prasidėjo buddizmas
Buddizmo pradžios metus priimta laikyti istorinį momentą, kai Budda išėjo į kitą pasaulį. Tačiau yra nuomonė, kad teisingiau skaičiuoti ir religijos protėvio gyvenimo metus, o būtent Budos Gautamos nušvitimo periodą.
Pagal oficialią informaciją, kuri pripažinta UNESCO, Buddos parinirvana įvyko 544 metais prieš mūsų erą. Prieš pusę amžiaus, o būtent 1956 metais pasaulis atšventė budizmo 2500-uosius metus.
Buddizmo sostinė ir kitos šalys, kur paplitusi ši religija
Šiandieną buddizmas yra valstybine religija keturiose šalyse: Laose, Butane, Kambodžoje, Tailande. Tačiau šios religijos pradžia įvyko būtent Indijoje. Apie 0,7-0,8% (apie 7 milijonai žmonių) šios šalies gyventojų išpažįsta buddizmą. Ši stebuklinga šalis padovanojo pasauliui vieną iš didžiausių religijų. Todėl Indija teisėtai vadinama buddizmo sostine.
Kartu su Indija, buddizmas paplitęs tokiose šalyse, kaip Kinija, Taivanas, Pietų Korėja, Japonija, Šri Lanka, Mianmaras. Šiose šalyse buddizmas yra oficialiai pripažinta religija, kuri užima 1-2 vietą sąraše. Taip pat buddizmas paplitęs Tibete, Malaizijoje, Singapūre. Daugiau nei 1% Rusijos gyventojų išpažįsta šią religiją.
Šio tikėjimo paplitimas auga. To priežastis – ypatingas religijos taikumas, jos įvairovė, filosofinė gausa, intelektualus priėjimas. Daugelis randa buddizme nusiraminimą, viltį, žinias. Todėl susidomėjimas religijai neišnyksta. Buddizmas paplitęs įvairiose pasaulio dalyse. Tačiau žinoma, pasaulinio buddizmo sostine visada buvo ir pasilieka Indija.
Buddizmo atsiradimas
Daugeliui žmonių, pasinėrusių į buddizmo pažinimą arba tik studijuojančių šią religijos rūšį, bus įdomu, kaip atsirado šis tikėjimas ir kokios yra buddizmo vystymosi šaltiniai.
Mokymo įkūrėjas, kurio pagrindu buvo suformuota religija – Gautama. Dar jį vadina
+ Budda – nušvitęs aukščiausiomis žiniomis.
+ Siddhartha – įgyvendinęs savo paskirtį.
+ Šakjamuni – išminčius iš Šakjų giminės.
Žmogui, kuris paviršutiniškai domisi šios religijos pagrindu, įprasčiausia, tai vardas, kurio garbei ši religija buvo sukurta – Budda.
Legenda apie Buddos nušvitimą
Pagal padavimą, neįprastas berniukas vardu Siddhartha Gautama gimė karališkoje indų šeimoje. Pastojusi karalienė Mahamaja pamatė pranašišką sapną, kuris nurodė į tai, kad jai lemta pagimdyti, atvesti į pasaulį ne įprastą žmogų, o didingą asmenybę, kuri įeis į istoriją, nušvietusi šį pasaulį pažinimo šviesa. Kai mažylis gimė, kilnūs tėvai pamatė jo ateitį, kaip valdovo arba Nušvitusio.
Siddharthos tėvas, karalius Šuddhodana saugojo berniuką nuo netobulo pasaulio, ligų ir nelaimių visą jo vaikystę, jaunystę. Iki savo dvidešimt devynerių metų jaunasis Budda gyveno spindinčiuose rūmuose, toli nuo būties trapumo ir įprasto gyvenimo negandų. 29 metų jaunas gražus princas vedė gražuolę Jašodharą. Pas jaunąją gimė sveikas, šlovingas sūnus Rahula. Jie gyveno laimingai, tačiau kartą jaunas vyras ir tėvas išėjo už rūmų vartų. Ten jis rado žmones, iškankintus ligomis, kančiomis, skurdu. Jis pamatė mirtį ir suprato kad egzistuoja senatvė, ligos. Jis nusiminė ir apstulbo tokiu atradimu. Jis suvokė visą būties beprasmybę. Tačiau liūdesys nesuspėjo įtraukti princo. Jis sutiko atsižadėjusį vienuolį – samaną. Šis susitikimas buvo pranašiškas! Jis parodė būsimam Nušvitusiam, kad atsižadėjus nuo pasaulietiškų troškimų, galima įgauti ramybę. Sosto įpėdinis metė šeimą ir išėjo iš tėvų namų. Jis iškeliavo ieškoti esmės [истины].
Savo kelyje Gautama atsidėjo griežtai askezei. Jis ieškojo išminčių, kad paklausytų jų mokymų ir minčių. Rezultate Budda rado savo idealų kelią, kuris pašalina kančias. Jis atvėrė dėl savęs “aukso vidurį”, kuris numatė žiaurios askezės nebuvimą ir atsisakymą nuo besaikio pertekliaus.
35 metų Siddhartha Gautama Nušvito ir tapo Budda. Nuo to laiko jis džiaugsmingai dalinosi su žmonėmis savo žiniomis. Jis grįžo į gimtas vietas, kur juo labai apsidžiaugė jo artimieji. Išklausę Buddos, žmona ir sūnus taip pat pasirinko vienuolystės kelią. Budda įgavo išsilaisvinimą ir ramybę savo devintos dešimties pradžioje. Jis paliko milžinišką palikimą – Dharmą.
Kaip plito buddizmas
Bendras buddistų skaičius visoje žemėje – virš 500 milijonų žmonių. Ir šis skaičius auga. Buddizmo idėjos ir principai domina, paliečia daugelio žmonių širdis.
Ši religija skiriasi tuo, kad joje nėra primestos filosofijos. Buddizmo idėjos sudomina žmones ir jie patys įgauna šį tikėjimą.
Platinant religiją visų pirma sužaidė rolę geografinis šio tikėjimo atsiradimas. Šalys, kur buddizmas seniai yra pagrindinė religija, padovanojo šį tikėjimą kaimyninėms valstybėms. Galimybė keliauti po visą pasaulį atvėrė žmonėms iš nutolusių šalių pažintį su buddistine filosofija. Šiandieną egzistuoja nemažai literatūros, dokumentinės ir meninės video medžiagos apie šį tikėjimą Tačiau, žinoma, iš tiesų susidomėti buddizmu galima tik kartą prisilietus prie šios unikalios kultūros.
Pasaulyje yra etniniai buddistai. Tai žmonės, gimę šio tikėjimo šeimose. Labai daugelis priemė buddizmą sąmoningai, susipažinę su Nušvitimo filosofija ankstyvame amžiuje.
Žinoma, pažintis su buddizmu ne visada yra šios religijos priėmimas sau. Čia kiekvieno asmeninis pasirinkimas. Tačiau vienareikšmiškai galima pasakyti, kad buddizmo filosofija – tai įdomi sritis, kuri domina daugelį iš asmeninio tobulėjimo požiūrio taško.
Kas yra buddizmas
Darant išvadas, norisi paminėti, kad buddizmas – tai visa filosofija, pagrįsta religija, kuri atsiradusi Indijoje dar prieš mūsų erą. Šventojo Dharmos mokymo įkūrėjas yra Budda (Nušvitęs), buvęs indų sosto įpėdiniu.
Buddizme išskiriamos trys pagrindinės kryptys:
+ Theravada,
+ Mahajana,
+ Vadžrajana.
Egzistuoja įvairios buddistinės mokyklos, kurios yra įvairiose šalyse. Priklausomai nuo mokyklos gali skirtis kažkokios mokymo detalės. Tačiau bendrai buddizmas, Tibeto arba indų, kinų, taoistų ir bet koks kitas neša vienas ir tas pačias idėjas ir esmę. Šios filosofijos pagrindas – meilė, gerumas, atsižadėjimas nuo pertekliaus ir idealaus kelio praėjimas kančių pašalinimui.
Pas buddistus yra savo šventyklos, dacanai. Kiekvienoje šalyje, kur vyrauja ši religija, egzistuoja buddistų bendruomenė, kur kiekvienas ieškantis gali rasti inormaciją, dvasinį palaikymą.
Žmonės, išpažįstantys buddizmą, palaiko ypatingas tradicijas. Pas juos savas pasaulio supratimas. Kaip taisyklė, šie žmonės siekia nešti gerovę aplinkiniams. Buddizmas neapsiriboja intelektualiu vystymusi. Atvirkščiai, ši religija pripildyta prasme, jos pagrinde yra daugybės amžių filosofija.
Pas buddistus nėra ikonų. Pas juos yra Buddos statulos ir kitų šio tikėjimo Šventųjų. Buddizme priimta sava ypatinga simbolika. Verta išskirti aštuonis gerovinius simbolius:
1. Skėtis (čhatra)
2. Vasa su brangenybėmis (bumpa)
3. Auksinė žuvelė (matsja)
4. Lotosas (padma)
5. Kriauklė (šankha)
6. Znamia (dvahja)
7. Dharmos Ratas (Dharmačakra)
8. Begalybė (Šrivatsa)
Kiekvienas simbolis turi savo pagrindimą ir istoriją. Buddizme iš viso nėra nieko atsitiktinio ir tuščio. Tačiau, kad suprasti šios religijos esmę, teks skirti laiko susipažinimui su jais.
Vaizdo įrašas. Buddizmo simboliai (rusų kalba)
Vaizdo įrašas. Buddizmo principai. Telo Tulku Rinpoče (rusų ir anglų kalbomis)
