Paskutinė mintis prieš paliekant kūną nustato koks bus naujas gyvenimas

Sielos reinkarnacija atsiranda rezultate dėl gyvos būtybės poelgių, jo polinkių, įskaitant jo norus, jo karmą, kaip jis elgėsi – to rezultate duodamas kūnas.

Gimimas geroje šeimoje visada nurodo gerovinę karmą. Jeigu žmogus gerbė kito gyvybę, nuo vaikystės darė viską, tai jis būtinai kitame gyvenime gims šeimoje, kur jis bus gerbiama asmenybe.

Todėl jokiu būdu nebandykite kaltinti savo tėvų, kad jie sugadino jums vaikystę ir taip toliau. Niekas jums nieko nesugadino, mes patys užsitarnavome tokių santykių.

Tai apie ką galvoja žmogus, taps jo naujo gyvenimo priežastimi. Mintys, esančios tuo momentu, kai kūnas yra paliekamas, nustato jo būsimą gyvenimą – tai dėsnis. Kiekvienas pats renkasi savo kelią. Todėl labai svarbu valyti savo sąmonę, išmokti galvoti apie pakylėtą, mokyti save gyvenimo metu mąstyti pozityviai.

Materialus kūnas yra grubaus ir subtilaus kūno kombinacija. Mirties metu siela palieka grubų kūną, tačiau subtilus kūnas, ant kurio gyvenimo procesas uždėjo savo įspaudą dėl [atliktos] veiklos ir bendravimo, nėra sunaikinamas ir pasilieka su siela. Šrimad-Bhagavatam (4.29.60) apie tai kalbama:

„Didingas išminčius Narada pratęsė: Šiame gyvenime gyva būtybė gimsta grubiame kūne. Veikimui jį skatina subtilus kūnas sudarytas iš proto, aukštesniojo proto ir ego. Kai grubus kūnas miršta, subtilus kūnas toliau tęsia egzistuoti, mėgaujantis ir kenčiant. Tokiu būdu, su grubaus kūno mirtimis niekas nesikeičia“.

Subtilus kūnas, kuris nesunaikinamas su grubaus kūno mirtimi, perima minčių, jutimų, norų ir įsitikinimus, susijusius su praėjusiu ir dabartiniu gyvenimu. Būtent subtilaus kūno būsena mirties momentu ir nustato būsimą naują grubaus kūno formą. Gavę ją, mes vėl gimstame materialiame pasaulyje, kad mėgautis arba kentėti. Jeigu mes neturime tam tikro tipo grubaus kūno, mes negalime mėgautis arba kentėti atitinkamai pagal proto polinkius, kurie pasiliko pas mus nuo praėjusio gyvenimo. Todėl vienas arba kitas kūnas duodamas mums priklausomai nuo mūsų proto būsenos mirties metu. Tai patvirtinama Bhagavadgitoje (8.6):

yaṁ yaṁ vāpi smaran bhāvaṁ
tyajaty ante kalevaram
taṁ tam evaiti kaunteya
sadā tad-bhāva-bhāvitaḥ

„O Kunti sūnau, apie kokią būties būseną prisimintų žmogus, palikdamas kūną, tą būseną jis ir pasieks būsimame gyvenime“.

Vedose aprašyti du keliai išeiti iš šio pasaulio: „Šviesus ir tamsus. Tas, kuris išeina šviesiuoju keliu, daugiau čia nebegrįžta, tas gi, kuris išeina tamsoje, bus priverstas grįžti vėl.“ – Bhagavadgita

Nuotraukoje jogos ir meditacijos dalyviai Rygoje, Latvijoje.