16 visatos įstatymų
Mes dažnai girdime apie kažkokius įstatymus – valstybės, visuomenės, apie įstatymus, pagal kuriuos gyvena vienos ar kitos religijos pasekėjai. Daugelis žino apie karmos dėsnį. Žodžio „zakon“ šaknis yra „kon“. Kon – tai kažkas pirminio, pirminė tiesa, pagal kurią verta gyventi. O įstatymas – tai kažkas, kad kyla iš kono, tai yra jau konkrečios rekomendacijos harmoningam gyvenime.
Šiandieną pabandykime išsiaiškinti kas yra kon (įstatymas) ir ką reiškia gyventi pagal koną. Egzistuoja 16 sielos įstatymų, tai yra 16 bazinių tiesų, atitinkamai su kuriomis siela gali harmoningai egzistuoti gimusi materijos pasaulyje.
Trys sielos savybės
Vedose kalbama apie tai, kad siela turi tris pirmines savybes – amžinybę, žinojimą ir palaimą. Giluminiame lygyje visos gyvos būtybės – identiškos, tačiau mes galime matyti aplinkui absoliučią įvairovę netgi tarp vienos ir tos pačios biologinės rūšies būtybių. Siela gimusi materijos pasaulyje kaupia įvairią patirtį ir, kaip pasekmė, įvairią karmą. Ir tik tuo mes skiriamės vienas nuo kito. Kuo daugiau patirties sukaupė viena ar kita siela, tuo tobulesnis yra žmogus. Tačiau sukaupti patirtį – tai dar toli gražu ne viskas. Svarbu teisingai jį išgyventi ir suvokti. Ir štai šiame lygyje jau ir įvyksta karmos formavimas. Ne taip svarbu kas su mumis vyksta – svarbu, kaip mes į tai reaguojame ir kokias išvadas darome. Ir ta siela, kuri sukaupusi patirtį sugebėjo ją transformuoti savo ir pasaulio gerovei, yra tobulesnė.
Svarbu suprasti, kad kiekviena siela pagal savo tobulėjimo ir patirties sukaupimo patirtį juda į tobulumą. Tai galima pastebėti netgi vieno žmogiško gyvenimo pavyzdžiu. Kai vaikas gimsta, pas jį daugumoje atveju yra kraštutinis egoistiškas gyvenimo suvokimas (išimtimi gali būti kažkokios didingos sielos, tačiau galima prisiminti netgi Budos Šakjamunio pavyzdį, kuris iki 30 metų buvo neišmanyme žiūrint iš savo paskirties požiūrio taško) ir tobulėdamas vaikas pradeda suvokti kaip sudarytas pasaulis, kokie poelgiai prie kokių veiksmų priveda. Ir tai suteikia žmogui svarbų suvokimą to, kad kiekvienas poelgis turi atgalinę pusę.
Kiekvienas veiksmas turi pasekmes
Turbūt pats svarbiausias visatos principas yra laisvos valios principas: kiekvienas žmogus turi laisvą valią daryti savo pasirinkimą, tačiau tuo pačiu jis turi suvokti, kad kiekvienas poelgis turės pasekmes ir tos pasekmės vyks ne kažkur kitame pasaulio gale, o tiesiogiai su tuo, kuris atliko tą veiksmą. Sukaupdamas tokią patirtį žmogus mokosi gyventi pasaulyje gerokai harmoningiau. Taip, kažkaip pakanka vieną kartą praeiti pamoką, kažkam šimtą tūkstančių kartų, tačiau vienaip ar kitaip, anksčiau ar vėliau pamoka bus įvaldyta.
Tam, kad išlaikyti visus šiuos „egzaminus“ eksternu, galima išstudijuoti tuos konus (įstatymus), tas taisykles, kuriomis galima evoliucionuoti gerokai greičiau, išvengiant daugelio klaidų. Svarbu suprasti, kad konai – tai ne tam tikros griežtos taisyklės, o greičiau kaip užuominos, kuriomis pasinaudodamas žmogus gali greičiau tobulėti asmeninio tobulėjimo kelyje.
Devyni žmogaus išsivystymo lygiai
Kaip jau buvo pasakyta anksčiau, kiekvienas iš mūsų yra savo išsivystymo lygyje, priklausomai nuo sukauptos patirties ir karmos. Ir egzistuoja devyni žmogaus išsivystymo lygiai:
1. Kirmino lygis – daugintis ir valgyti.
2. Gudraus kirmino lygis – žmogus, kuris išmoko gudrauti, kad gautų daugiau naudos sau.
3. Žmogaus lygis, kuris susimąsto apie Dievą. Pavadinimas kalba pats apie save: tai žmogus, kuris jau domisi kažkuo daugiau, nei tik vartojimas.
4. Doro žmogaus lygis. Šiame lygyje žmogus jau pradeda laikytis kažkokių moralinių nuostatų.
5. Karminis lygis. Šiame lygyje, kai žmogaus jau įvaldė harmoningo gyvenimo principus, jis pradeda praeidinėti įvairias pamokas ir išbandymus, kad išmoktų taikyti savo žinias praktikoje.
6. Asmeninio „Aš“ pažinimo lygis: kai žmogus jau išmoko įveikti sunkumus, jis geba pažinti savo tikrąją prigimtį.
7. Kristaus lygis – tai išsivystymo lygis, kai žmogaus gyvenimo prioritetu tampa tarnystė žmonėms.
8. Žynio lygis (волхва) – tai žmogus, kuris pilnai įvaldė pasaulėkūrą (visatos ir gyvenimo suvokimą, supratimą, pritaikymą), geba valdyti savo gyvenimą ir dalintis žiniomis.
9. Dievo pasiuntinio lygis – šį lygį sunku suprasti įprastam žmogui, tai pilnai realizuotos sielos lygis, kuri gimsta tik dėl to, kad visuomenėje padarytų globalius pokyčius.
Ir kiekvienas pagal savo praėjusius gyvenimus atgimsta nuo kažkokio pradinio lygio. Skaitosi, kad gyvenimo eigoje galima praeiti apie tris iš šių laiptų. Tai vidutiniškas paskaičiavimas. Kažkas juda greičiau, kažkas lėčiau.
Taigi, mes išsiaiškinome kokie egzistuoja išsivystymo lygiai ir būtent kokiu keliu juda žmogus savo asmeninio tobulėjimo kelyje. Dabar pabandykite išsiaiškinti tuos instrumentus, kuriuos galima panaudoti judant šiame kelyje. Tai 16 konų (įstatymų), kurie nustato harmoningą gyvenimą pasaulyje.
16 visatos įstatymų (16 конов мироздания)
Pirmas įstatymas – tęstinumo ir tobulėjimo linijos įstatymas. Siela gimusi pasaulyje gauna visą informaciją iš savo giminės, protėvių ir taip toliau. Tai savo tipo užarchyvuotas failas, kurį kiekvienas gauna gimimo metu. Tačiau parinkti slaptažodį šiam failui gali toli gražu ne kiekvienas. Kiekvienas iš mūsų turi informaciją apie sielos patirtį ir protėvių patirtį. Yra viena užuomina kaip gauti priėjimą prie protėvių patirties: daugelis mūsų protėvių žinių užšifruotos, pavyzdžiui, pasakose.
Antras įstatymas – valios įstatymas. Kalba eina apie jėgą, kuri skatina mus gyventi pagal dorovines taisykles. Ir kiekvienas iš mūsų gali išreikšti jas kiekvieną savo gyvenimo momentą. Jeigu elgiamės nedorai, kenkiame sau arba kitiems – tai vadinama „bevalis“, tai yra mūsų poelgių valios išreiškimo nebuvimas. Ir valia – tai tam tikras kompasas, kuris leidžia mums eiti teisingu keliu nežiūrint į jokias kliūtis. Kiekvienas iš mūsų žino kaip elgtis sąžiningai, o kaip elgtis nederėtų. Tai ir yra valia – mūsų sielos balsas. Kitas dalykas – kai žmogus jau ant tiek paniro į ydas, kad nustojo klausyti sielos balso ir pas jį susimaišė suvokimai apie gėrį ir blogį.
Trečias įstatymas – tapatumo (vienodumo) įstatymas. Kalba čia eina apie tai, kad mažame sutelktas didelis, o dideliame – mažas. Arba kaip teigia posakis: „Tai, kas apačioje, analogiška tam, kas viršuje, o tai, kas viršuje, analogiška tam, kas apačioje“. Žmogus – tai visatos sandaros prototipas. Žinoma, kad galvos smegenų ląstelės sutampa su visatos sandara.
Ką mums duoda ši koncepcija? Viskas padaryta paprastai: studijuojant save galima pažinti visatos sandarą. Pavyzdžiui – onkologiniai susirgimai. Kas yra onkologija? Tai kai ląstelė tampa „egoistiška“ ir pradeda gyventi tik tam, kad pramaitintų save. Ir mes galime matyti, kad kai tokių ląstelių organizme tampa daug, organizmas miršta.
Ketvirtas įstatymas – kūrimo įstatymas. Žmogus pagal savo prigimtį – kūrėjas. Kalba eina apie kūrybą plačia prasme. Tai ne tik eilėraščiai, knygos, paveikslai. Viskas, ką mes sukuriame aplinkinių gerovei, yra kūryba. Ir čia viskas priklauso nuo mūsų proto nuostatos. Yra viena pritčia apie du akmenskaldžius.
„Vieno akmenskaldžio klausia: „Kuo tu užsiiminėji?“
Jis atsakė: „Įkalinėju šiuos velnio akmenis į šią velnišką sieną“.
O kitas atsakė: „Aš statau šventyklą“.
Ir atrodytų, veiksmas vienas ir tas pats, o esmė skirtinga. Todėl ne taip svarbu, ką mes darome, svarbu mūsų motyvai ir proto nuostatos. Ir iš šio požiūrio taško netgi grindų plovimas gali būti kūryba, jeigu mes suprantame kam ir dėl ko tai darome. O pats šis procesas gali būti pilnaverte meditacija. Meditacija – tai ne sėdėti lotose ir kvėpuoti nosimi, tai pakankamai siaura šio suvokimo traktuotė. Meditacija – tai kurianti proto nuostata, įkvėpimas kūrybai, kuri gali būti išreikšta viskame.
Penktas įstatymas – panašumo įstatymas. Turbūt daugelis girdėjo – panašus pritraukia panašų. Ir čia vėl daug kas priklauso nuo mūsų proto nuostatos. Daugelis iš tų, kurie praktikuoja jogą pastebi, kad jie pradeda sutikti būtent tokius žmones, kurie domisi dvasiniu tobulėjimu. Ir atvirkščiai, jeigu žmogus negatyviai nusiteikęs, mato viskame tik blogą, jo motyvacijos apgailėtinos ir egoistiškai, tai būtent tokie žmonės ir sups jį. Todėl jeigu aplinkui jus žmonės, kurie jūsų netenkina pagal savo dorovines savybes, tai reiškia, kad ir mes patys esame panašiai tokiame pačiame lygyje. Pasaulis – veidrodis ir atspindi tai, ką mes spinduliuojame.
Šeštasis įstatymas – rezonanso įstatymas. Šis įstatymas mums teigia apie tai, kad informacija, kuri patenka į mus, iššaukia atsakomąją reakciją. Ir esmė tame, kad mokėti transformuoti informaciją. Gėri galima daryti tik transformuojant blogį. Iš ko gi dar daryti gėrį? Būtent susiduriant su kažkuo nemaloniu ir negatyviu ir transformuojant blogį, mes galime keisti pasaulį aplinkui į gerą pusę, o reiškia – keistis ir patys. Paprasčiau tariant – blogio paplitimo grandinėje mes turime būti paskutinė dalis – ant mūsų grandinė turi nutrūkti.
Septintas įstatymas – reinkarnacijos įstatymas. Apie tai jau daug pasakyta: siela gyvena ne vieną gyvenimą, prieš mus ir už mūsų – daugybė gimimų ir todėl neverta žiūrėti į savo tikslus ir poelgius iš vieno gyvenimo pozicijos.
Aštuntas įstatymas – karmos įstatymas. Apie karmą taip pat daugeliui jau žinoma, apie tai kalba netgi toks mokslas, kaip fizika: „bet koks poelgis sukelia atoveiksmį“. Kitaip tariant, karmos įstatymą galima pavadinti „priežasties ir pasekmės“ principu. Niekas neegzistuoja be priežasties ir niekas negali praeiti be pasekmių, nepalikus po savęs pasekmės. Žiūrint iš karmos įstatymo galima suprasti, kad mes patys visuomet esame tiek laimės, tiek ir kančių priežastimi. Ir visiškai akivaizdu, kad mes patys galime viską pakeisti, o keiksnoti pasaulio netobulumą, susiduriant su sunkumais, tai, žinoma, patogi pozicija tiems, kurie nenori dėti pastangų tačiau tai nekonstruktyvu. Bet koks mūsų veiksmas sukuria įspaudą prote ir šis įspaudas pasąmonės lygyje prives mus būtent į tą laiką ir vietą, kur mes galėsime patirti mūsų atliktą poelgį, taip sakant, „ant savo kailio“. Taip veikia karmos principas.
Devintas įstatymas – atitikimo įstatymas. Šis įstatymas kalba mums apie tai, kad mums vertėtų atitikti savo paskirtį. Ne visada lengva nustatyti kame mūsų paskirtis, tačiau užuominos, kaip taisyklė, matosi nuo pačios jaunystės – polinkiai, susidomėjimai, talentai ir taip toliau. Ir atitikimo įstatymas mums rekomenduoja judėti būtent tuo keliu, kuriame pas mus sukaupta daugiausiai patirties. Jeigu mes iš gyvenimo į gyvenimą tobulinome kokias savybes arba gebėjimais, jie tampa mūsų instrumentais.
Dešimtas įstatymas – minčių pasaulio įstatymas. Šiandieną jau niekam ne paslaptis, kad mintis yra materiali. Tuo gali įsitikinti kiekvienas asmenine patirtimi: mūsų mintys daro įtaką realybei aplinkui mus, mumyse, mūsų sveikatai ir taip toliau. O tokia kryptis, kaip psichosomatika, iš viso vos ne bet kokios ligos priežastį įvardina negatyvų mąstymą. Todėl mintys turi būti švarios ir pakylėtos, tuomet ir mūsų gyvenimas bus toks pats. Svarbu nesikabinti savo dėmesiu už kažkokio negatyvo, neįsižeisti, niekieno neteisti, nepergyventi dėl to, kas jau įvyko. Savo laiku gerą „mantrą“ davė karalius Solomonas: „Viskas praeina, ir tai praeis“. Tai galima naudoti, kai mes susiduriame su kažkuo mums nemaloniu ir problematišku.
Vienuoliktas įstatymas – magnetizmo įstatymas. Visi stipriausi pritraukia prie savęs silpniausius. Žmogus, kuris pasiekė aukštą lygį fiziniame, energetiniame ir dvasiniame išsivystyme, geba valdyti mases ir vesti jas reikalinga kryptimi. Kaip sakė vienas šventasis: „Išsigelbėk pats ir išsigelbės tūkstančiai aplinkui tave“.
Dvyliktas įstatymas – energijos išsaugojimo įstatymas. Šis principas visiems žinomas iš mokyklos fizikos kurso. Energijos negalima sukurti arba sunaikinti, niekas neatsiranda iš niekur į neišnyksta nepastebimai. Iš šio įstatymo mes galime padaryti keletą išvadų.
1. Viskas ką mes gauname, niekur neišnyksta, o viskas, ką atiduodame, neišnyksta be pėdsako.
2. Bet kokią sąlyginai negatyvią energiją ir informaciją mes galime transformuoti taip, kaip mums reikalinga – apie tai mes jau kalbėjome aukščiau.
3. Niekas nesunaikinama, viskas tik keičia savo būseną. Tai klausimas apie sielos amžinumą. Panašiai taip, kaip vanduo veikiamas temperatūros pavirsta į garus, taip žmogus veikiamas mirties tiesiog keičia savo būseną – iš grubaus fizinio kūno į subtilų.
Tryliktas įstatymas – mainų įstatymas. Mes pastoviai mainomės energija ir informacija su aplinkiniais. Todėl idėja apie tai, kad galima sukurti savo asmeninį pasaulėlį ir ten stebuklingai jaustis, iš esmės yra utopiška. Negalima mieste, kur eina karas, sėdėti sau užsidarius namuose ir gerti arbatą valgant bandeles. Mes susiję su aplinkiniu pasauliu ir todėl net iš grynai egoistiškų paskatų esame suinteresuoti tame, kad keistume pasaulį į gerą pusę.
Keturioliktas įstatymas – padėkos įstatymas. Mūsų gyvenime nėra nieko nei blogo, nei gero. Viskas, kas su mumis vyksta, visų pirma, vyksta pagal mūsų karmą (o reiškia, kam reikia išreikšti pretenzijas?), o visų antra, viskas yra pamoka ir daro mus stipresniais. Žiūrint iš to, mes turime būti dėkingi už viską, kas su mumis vyksta. Kažkas iš krikščionių šventųjų sakė, kad neviltis – tai pati didžiausia nuodėmė.
Penkioliktas įstatymas – atidavimo įstatymas. Šis įstatymas kyla iš karmos dėsnio. O būtent – kuo daugiau atiduodi, tuo daugiau gauni. Svarbu išreikšti sveiką sąmoningumą šiame klausime. Aukoti reikia suvokiant kam ir tik į tobulėjimą, vystymąsi. Duoti alkoholikui pinigų degtinei – tai ne paaukojimas, o nusikaltimas. Todėl jeigu nėra tikslaus suvokimo, kaip ir kam aukoti – geriau kol kas išsiaiškinti su šiuo klausimu, o ne aukoti bet kam. Geriau aukoti žinių platinimui ir dvasiniam tobulėjimui.
Šešioliktas įstatymas – pakeitimo įstatymas. Panašiai taip, kaip metų laikai keičia vienas kitą, taip seną keičia naujas. Todėl vienas iš pagrindinių harmoningo gyvenimo principų – neužlaikyti to, kas išeina ir nesipriešinti tam, kas ateina.
Taigi, mes išnagrinėjome 16 visatos įstatymų (16 конов мироздания), sielos vystymosi įstatymų, kurie mums gali tapti orientyrais kelyje. Svarbu suvokti, kad tai ne kažkokios taisyklės, kuriomis reikia aklai tikėti. Kai kažkoks principas tampa dogma, jis, greičiausiai, gali suteikti daugiau žalos, nei naudos. Gyvenimas kaip upė: ji pastoviai keičiasi ir todėl bet kokios statistinės taisyklės kurias mes taikome, nes mums „ten nepasakė“, neleidžia mums vystytis. Svarbu suvokti esmę, o ne prisirišti prie formos. Ir viskame išreikšti sveiką-sąmoningumą zdravomyslije.
Pagal video paskaitos V. N. Tiunaevo medžiagą. Autorius – vedinės kultūros srities specialistas, techninių mokslų kandidatas ir Socialinės plėtros ekspertų tarybos prie Federacijos komiteto narys.
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru