Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Rudens sezono hatha jogos užsiėmimai prasideda nuo rugsėjo 7

Vegetarizmas. Filosofija ir rūšių įvairovė

Kaip pradėti medituoti

Dvasinis mokytojas - kas tai?

Jama ir Nijama. Nuo ko prasideda joga?

Kuo skiriasi Surya ir Čandra Namaskar

Vienos dienos badavimas su vandeniu: taisyklės

Jogos mokytojų kursai

Žaliavalgystė: nuo ko pradėti

Kai žmogus susimąsto apie savo mitybą, jis pradeda nagrinėti skirtingos jo tipus ir sistemas, kurios kalba apie vienų produktų naudą ir kitų – žalą. Vienas ir labiausiai paplitusių mitybos būdų yra vegetarizmas. Dažnai mėsos atsisakymas priimamas atsargiai, juk visuomenėje vyraujanti paradigma įkyriai teigia, kad be mėsos neįmanoma išgyventi. Tačiau daugelio žmonių patirtis rodo, kad be mėsos produkcijos galima ne tik pragyventi, tačiau dar ir atsikratyti daugelio problemų su sveikata. Įkvėptas perėjimo į vegetarizmą rezultatu, žmogus pradeda domėtis mitybos klausimais giliau ir susiduria su kitais mitybos būdais.

Gerokai griežtesnė vegetarizmo forma yra veganizmas, kurio sekėjai, be mėsos, atsisako ir pieno produktų. Perėjimas į šį etapą sąlygotas, kaip taisyklė, etinių principų: šiuolaikinė pieno pramonė – tai žiauri gyvų būtybių eksploatacija. Šis pasirinkimas taip pat gali būti pagrįstas rūpinimuisi sveikata: pienas rūgština organizmą ir priveda prie kalcio, magnio, cinko, natrio ir kitų mikroelementų praradimo. Pažymėta, kad regionuose arba srityse (šalyse), kur tradiciškai pieno produkcija gausiai vartojama, visuomenė anksti praranda dantis, turi trapius kaulus ir nagus, o taip pat turi dažną polinkį fiziologiniams kūno susirgimams.

Toliau nagrinėjant teisingos mitybos klausimą, žmogus susiduria su žaliavalgyste. Šis mitybos būdas pagrįstas tuo, kad gamtoje nenumatytas termiškai apdorotas maistas. Būtent temperatūros poveikis yra nepilnaverčio maisto įsisavinimo priežastis, kas priveda prie įvairių susirgimų.

Apie žaliavalgystę galima sutikti daug įvairių atsiliepimų – nuo pasakojimų apie išgijimus nuo neišgydomų ligų iki to, kad šis mitybos būdas gali atnešti didžiulę žalą sveikatai. Kodėl taip? Visų pirma, kiekvieno žmogaus organizmas unikalus ir sąlygotas skirtingų aplinkos sąlygų, mitybos, auklėjimo, gyvenimo būdo ir taip toliau. Kas tinka vienam – gali būti mirtina kitam. Visų antra, perėjimas į žaliavalgystę dažnai atliekamas su klaidomis, kurių organizmas neatleidžia. Tai ir priveda prie rimtų problemų su sveikata. Apie tai, kaip teisingai pereiti į žaliavalgystę ir nedaryti sau žalos, pakalbėsime detaliau.

Perėjimas į žaliavalgystę

Būna, kad perskaitęs įkvepiančius atsiliepimus arba motyvuojančią knygą apie teisingą mitybą, žmogus puola „stačia galva“ ir staigiai keičia savo racioną, kas dažnai priveda prie problemų. Staigus mėsos atsisakymas gali iššaukti organizme nenuspėjamus procesus, ypač jeigu mėsos produkcija buvo vartojama 30-40 metų. Ką jau tada kalbėti apie tokį radikalų mitybos būdą, kaip žaliavalgystė.

Verta paminėti, kad perėjimas į žaliavalgystę pakeis jūsų gyvenimo būdą, dienos rėžimą, o dažniausiai ir bendravimo ratą. Šiuolaikinėje visuomenėje santykiai tarp žmonių dažnai surišti ties mityba. Nei vienas susitikimas – nei dalykinis, nei tuo labiau draugiškas – nepraeina be maisto.

Todėl keičiant mitybos būdą būkite pasiruošę, kad daugelis jūsų nesupras, įskaitant ir pačius artimiausius. Nebus perdėtai pasakyta, kad su perėjimu į žaliavalgystę daug kas keičiasi. Atsiranda nauji pažįstami, interesai. Atsilaisvina laikas, kurį anksčiau jūs naudojote maisto gaminimui ir paskui jį reikia išmokti tinkamai panaudoti. Aplinka arba susitaikys su jūsų nauju polinkiu arba pilnai pasikeis. Kaip rodo patirtis, daugelis nereikalingų ryšių tiesiog atkrenta. Tai tam tikras patikrinimas: jeigu draugystė arba santykiai buvo susiję išskirtinai dėl skanaus maisto, tai jie, greičiausiai, išeis iš jūsų gyvenimo. Gerai tai ar blogai – kiekvienas sprendžia pats. Žinoma pakalbėsime ir apie tai, kad pakeisti mitybos būdą.

Kaip teisingai pereiti į žaliavalgystė

Nuo ko pradėti ir kaip pereiti į žaliavalgystę? Kaip pasakyta aukščiau, nerekomenduojama staigiai keisti mitybos būdo. Tai būtent liečia perėjimą nuo visavalgystės į žaliavalgystę. Toks pokytis kupinas staigaus organizmo išsivalymo, kuris gali būti ligotas ir netgi pavojingas sveikatai. Nes jeigu jūs duotuoju momentu vartojate mėsą ir kitą žalingą maistą, tai pradžiai geriau išbraukti gyvulinės kilmės produktus ir pažiūrėti, kaip organizmas reaguos.

Tačiau mėsos išbraukimas – žaliavalgystėje toli gražu ne pats svarbiausias. Mūsų organizmas, užaugintas ant tradicinės mitybos, dažniausiai nėra pritaikytas prie žalio maisto įsisavinimo.

Todėl jei nusprendėte pereiti į žaliavalgystę, rekomenduojama palaipsniui – būtent palaipsniui – įvedinėti į savo racioną žalius (neapdirbtus) vaisius ir žalias (neapdirbtas) daržoves.

Jeigu paimti įprastinio statistinio žmogaus racioną, tai pasirodys, kad dažniausiai jis sudaro tik 5-10 % žalių produktų. Ir tai geriausiu atveju. Pas greito maisto pasekėjus su termiškai neapdorotu žaliu maistu iš vis kuklu. Esant tokiems rodikliams, staigus perėjimas į šimtaprocentinę žaliavalgystę – didelis stresas organizmui. Todėl esant tradicinei mitybai, pradžioje geriau pereiti įtraukiant 30 % žalių produktų. Tokiu būdu, organizmas, gavęs įprastus patiekalus, palaipsniui ir minkštai keisis, kad įsisavintų žalią maistą. Šiame perėjimo etape rekomenduojama būti keletą mėnesių. Po to galima palaipsniui didinti žalių produktų dalį racione iki 50-70 %.

Kiekviename etape būtina stebėti savo būseną ir pasireiškus problemom su sveikata rekomenduojama padaryti žingsnį atgal. Perėjimas į žaliavalgystę būtinai paleist organizmo valymo procesus ir tai toli gražu ne visada malonu. Kad pagreitinti ir palengvinti juos, rekomenduojama pirmiausiai išvalyti žarnyną. Tam egzistuoja joginė žarnyno valymo technika – šanka prakšalana. Apie ją galima detaliau paskaityti tinklapyje praksalana.lt. Taip pat galima pabandyti įvairius badavimo būdus. Tačiau persistengti neverta: geriau pradėti nuo dviejų-trijų dienų maisto apribojimo.

Taip pat verta paminėti, kad toli gražu ne visi žali produktai vienodai naudingi. Pavyzdžiui, svogūnas ir česnakas, skirtingai nei paplitusi nuomonė, neigiamai daro įtaką kūnui ir sąmonei. Česnakas ant tiek daro negatyvų  poveikį smegenims, kad jį uždrausta vartoti Amerikos lakūnams. Netgi instrukcijose nurodyta, kokį laiką iki skrydžio negalima jo valgyti. Taip pat prieštaringas klausimas vartoti grūdinius, ankštinius, sėklas ir riešutus.

Egzistuoja nuomonė, kad aukštas molekulinis baltymas pats iš savęs toksiškas ir nesvarbu kokiame pavidale – žaliame ar virtame. Priešingai nei paplitusi nuomonė – kuri, beje, primetama dėl daugelio įvairių priežasčių – mūsų organizmui nereikalingas baltymas. Todėl, kad jis yra svetimkūnis. Ir organizmas turi švaistyti energiją tam, kad išskaidytų jį į aminorūgštis, o paskui atgal sudėti į tą baltymo formą, iš kurios ir įvyksta ląstelių statyba. Tokiu būdu, mums reikalingas ne baltymas, o 20 aminorūgščių, iš kurių 11 organizmas sintetina pats, o likusius devynis galima gauti iš žalios augalinės mitybos.

Pereinamojo periodo laiku, baltyminių produktų vartojimas, tokių kaip grūdai, riešutai, sėklos ir ankštiniai, pilnai pateisinami ir vartojami, kad nešokiruotų organizmo staigiu mitybos pokyčiu, tačiau dauguma žaliavalgių po šešių – dvylikos mėnesiu, pilnai atsisako nuo aukšto molekulinio kiekio turinčio baltymo vartojimo.

Egzistuoja nuomonė, kad daržovės pilnavertiškai nesuvirškinamos, tačiau grubi ląsteliena puikiai valo organizmą. Efektyviausi žarnyno valymui yra morka, burokėliai ir kopūstas. Todėl pereinamajame žaliavalgystės etape rekomenduojama aktyviai vartoti daržovių salotas, užpiltas augaliniu šalto spaudimo aliejumi. Aliejus, pagal tam tikrus duomenis, taip pat nėra įsisavinamas organizmo, tačiau jis suardo gleives, kurios kaupiasi mūsų organizme virškinimo proceso metu, o tiksliau, gyvulinio maisto puvimą. Taip pat organizmui naudingi obuoliai: jie turi savyje ypatingos medžiagos – pektinų, kurie išveda šlakus ir toksinus.

Mitybos būdo pokytis – tai visada stresas tiek organizmui, tiek psichikai. Todėl verta saugotis nuo radikalių (fanatiškų) žingsnių perėjimo procese į naują racioną. Žalingų produktų atsisakymas turi būti palaipsniškas ir natūralus – tada stresas organizmui bus minimalus.

Didelis žaliavalgiškų receptų skyrius OUM.RU (rusų kalba)

Didelis žaliavalgiškų receptų skyrius VEGE.ONE (rusų kalba)

Vaizdo įrašas. Žaliavalgystė (rusų kalba)

Straipsnio autorius: klubo OUM.RU kolektyvas.

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba