Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Vegetarizmas. Filosofija ir rūšių įvairovė

Kaip pradėti medituoti

Dvasinis mokytojas - kas tai?

Jama ir Nijama. Nuo ko prasideda joga?

Kuo skiriasi Surya ir Čandra Namaskar

Vienos dienos badavimas su vandeniu: taisyklės

Jogos mokytojų kursai

Vegetarizmas. Filosofija ir rūšių įvairovė

Racionali, sveika ir subalansuota mityba yra sveiko gyvenimo būdo pagrindas, išsaugojantis gebėjimą veikti ir meilę gyvenimui per daugybę metų. Štai tik racionalizmo suvokimas pas kiekvieną savas: vieni atsisako nuo kepto maisto, kad saugesniu būdu jį gamintų, kiti išbraukia druską ir rūkytų gaminių pertėklių, o tretiems sveikas gyvenimo būdas apsiriboja vaisių ir daržovių vartojimu, kad ir kelis kartus per savaitę. Iš logikos požiūrio, nei vienas iš šių priėjimų negali tapti pilnaverčiu racionu, tuo labiau ir sveiku jį vargu ar galima pavadinti, juk raktas į pilnavertį gyvenimą yra ne tiek vartojamų produktų kiekis, kiek harmonija, kurią jie suteikia organizmui. Būtent todėl vegetarizmas skaitosi vienintelis tinkamas būdas ne tik aprūpinti kūną viskuo, kas būtina aktyviam gyvenimo būdui ir pilnavertei fizinei būklei, tačiau ir išsaugoti dvasinę pusiausvyrą ir prigimtinį balansą, nežudant nekaltų gyvūnų dėl žemo pasitenkinimo apsirijimu.

Kas yra vegetarizmas?

Daugumai neišmanančių kritikų, skeptiškai atsiliepiančių apie vegetarizmą, augalinė mityba yra viso labo maitinimosi būdas, kuris nevartoja mėsos. Tokia pozicija turi teisę būti, tačiau dėl tikrų vegetarų, jų principai – tai ne tik kasdienis racionas, o, greičiau, gyvenimo filosofija, gimdanti palaimą, harmoniją ir atjautą viskam, kas žemėje gyva.

Žmonės, skatinami socialinių, religinių ir etinių-dvasinių aspektų, savo gyvenimo pagrindu renkasi vegetarizmą. Pagrindinis principas: „Aš niekieno nevalgau!”, įgarsintas daug metų atgal, iki dabar yra augalinės mitybos sekėjų šūkis, kuris atspindi esminius vegetarų motyvus. Dėl jų žudymas maistui yra žemas, niekinantis (šventvagiškas) ir tiesiog nepriimtinas, juk kiekviena gyva būtybė užsitarnauja gyventi savo gyvenimą taip, kaip jam duota gamtos ir įsimaišyti į įvykių eigą – reiškia supanašėti su maniakais ir sadistais, kurie be sąžinės graužimo tyčiojasi iš tų, kurie silpnesni už juos.

Dvasinis vegetarizmo aspektas susijungia su įsitikinimu, kad bet koks maistas neša teigiamą arba neigiamą energetiką, gautą jos gavimo ir pagaminimo metu. Tačiau apie kokias teigiamas emocijas gali eiti kalba, jeigu prieš tai, kaip patekti ant stalo, gyvūnas buvo užmuštas žmogaus rankos? Visas siaubas, baimė ir neviltis, patirta tuo momentu, įsigėrė į kiekvieną būsimo „steiko“ gabaliuką, į kiekvieną jo molekulę. Vartojant tokį maistą, žmogus negali būti harmoningas su pačiu savimi, gyventi pasaulyje santarvėje, žudant dėl vakarienės, kad ir ne savo rankomis, tačiau vis tik…

Be to, mėsos valgymas įneša chaosą į ekologinę planetos sistemą. Tik susimąstykite: viena iš vidaus vandenų telkinių taršos pirmaujančių vietų užima ne cheminė pramonė, kurią visi priprato kaltinti dėl gamtos kataklizmų, o gyvulinkystės fermos. Miškų kirtimas dėl gamyklų teritorijų, šimtai hektarų grūdų gyvūnų pašarui, kuriuos dirbtinai daugina dėl praturtėjimo – argi tai ne ekologinė katastrofa? Dar senovės graikų filosofas Platonas išsakė nuomonę apie tai, kad mėsos vartojimas atveda prie neišmintingų žemės resursų išnaudojimo, tai kodėl šis akivaizdus faktas iki šiol nepakeitė dalykų padėties? Kaltė tame – mėsos pramonės korporacijų pelno troškimas, kuris su mėsavalgiais pastatė žudymo srautą, naikindami ne tik žmogų, tačiau ir aplinkinį pasaulį. O viskas todėl, kad poreikis augina pasiūlą. Todėl nustoti šią beprotybę – kiekvieno užduotis, kas dar neatsisakė nuo mėsos, dėka gerokai saugesnės ir sveikesnės augalinės mitybos.

Vegetarizmo privalumai organizmui

Yra nuomonė, kad vegetarišką mitybą sudaro vienos „žolės“, kurios nėra pajėgios aprūpinti organizmo visais būtiniausiais vitaminais, maitinimo komponentais ir mineralinėmis medžiagomis. Tik kaip šiuo atvejų vegetarams pavyksta daugelio metų bėgyje išlaikyti sveikatą, jauną ir šviečiančią išvaizdą, palaikyti aktyvias fizinio ir dvasinio gyvenimo sudedamasias dalis? Atsakymas paprastas – pas žmogų genetiškame lygyje nustatyta augalinė mityba, nenumatanti mėsos vartojimo! Tuo pačiu pasižiūrėjus kiek dėmesingiau, galima įsitikinti, kad augalinė mityba – tai ne tik žolės ir šaknys, tačiau ir grūdai, ankštiniai augalai, riešutai, vaisiai, daržovės… Šį sąrašą galima tęsti be galo, juk gamta pasirūpino pilnaverčiu ir turtingu žmogaus racionu, štai tik patys žmonės nenori to pastebėti, priskirdami žudymą prie sveiko proto.

Netgi cheminė mėsos sudėtis organizmui atneša tik žalą. Mėsos produktai pripildyti riebalų rūgščių, kurie griauna lipidų apykaitą, daro įtaką kepenų funkcionavimui, užteršia kraujagysles cholesterolinėmis apnašomis ir finale tampa pagrindine insultų ir infarktų priežastimi. Neprisotintos riebalų rūgštys, kuo turtinga augalinė mityba, atvirkščiai, stiprina širdies-kraujagyslių sistemą, normalizuoja medžiagų apykaitą, gerina odos ir kaulų būseną. Todėl vegetariškas racionas ne tik aprūpina organizma viskuo, kas būtina, tačiau dar ir yra gerokai harmoningesnis, saugesnis ir sveikesnis žmogui.

Be to, šiuolaikinė mėsos pramonė nukreipta į maksimalios finansinės naudos gavimą per kuo trumpesnį laiką. Ji sukūrė šventvagišką technologiją, leidžiančią dirbtinai užauginti gyvūnus „skerdimui“ per suskaičiuojamus mėnesius. Tame dalyvauja hormonai, antibiotikai, apetito aktyvatoriai ir raminamieji, kad nuimti natūralų gyvūno aktyvumą… Trumpai tariant, pilnas farmacijos pramonės spektras, leidžiantis pasiekti savo tikslus. Ar gali tokia mėsa nešti kažką, apart žalos? Atsakymas akivaizdus. Tačiau tik ne dėl užkietėjusių mėsavalgių, kurie nesaugo nei vargšų gyvūnų, nei patys savęs!

Vaizdo įrašas. Vegetarizmas – kelias į harmoningą gyvenimą (rusų kalba)

Koks būna vegetarizmas? Šiuolaikinė klasifikacija

Su tokio suvokimo augimu, kaip vegetarizmas, jis nustojo turėti vien augalinės mitybos reikšmę. Šiuolaikinėje visuomenėje žmonėms orientuotis tarp įvairių krypčių pakankamai nelengva, tuo labiau kai kurie iš jų turi pseudo-pobūdį, turintį tik nutolintą santykį į vegetarišką gyvenimo būdą. Tai susiję, pirmiausia, su tuo, kad vegetarizmas iš filosofijos transformavosi į madingą tendenciją, todėl netgi mažu mažiausias gyvulinės mitybos apribojimas, neturintis nieko bendro su tikrosiomis dvasinėmis ir moralinėmis esmėmis, siekia vadintis vienu iš šio mokymo tipu. Ir tik išrinktiesiams pavyko išsaugoti tikruosius vegetarizmo motyvus, kurie nepriima žiaurumo bet kokiame jo pasireiškime. Ar tai būtų dėl maisto, aprangos ar aksesuarų, pagamintų iš natūralios odos ar zomšos.

Kas šiandien dieną gali drąsiai vadinti save vegetarais? Variantų daugybė:

  1. tie, kas atsisakė nuo mėsos valgių, tačiau toliau valgo žuvį ir jūros produktus, prisilaikydami pesko vegetarizmo principų.
  2. Karno vegetarai, išbraukę iš raciono mėsą, toliau valgantys paukštieną.
  3. Fleksitarianams kažkodėl skaitoma, kad leidžiama vartoti didelių raguotų galvijų mėsą.Visa ši įvairovė – ne daugiau nei mados klyksmas, nes jie neigia pagrindinį nekenkimo (nesmurtavimo) principą. Ir abejotini žodžiai, pridėti prie krypties pavadinimo, tik nusako ypatingą mitybą, tačiau jokių būdu neatspindi tikrojo vegetarizmo filosofijos.Vis dėlto, netgi tarp gilios vegetarizmo filosofijos pasekėjų atsirado rūšys:
  4. lakto vegetarizmas leidžia vartoti su maistu pieno produktus.
  5. Augalinė mityba, įtraukiant kiaušinius, turi pavadinimą ovo vegetarizmas.
  6. Dviejų krypčių suvienijimas racione – pieno ir kiaušinių – vadinamas lakto ovo vegetarizmas.
  7. Veganai laikosi gerokai griežtesnių principų, pilnai atsisakę nuo gyvulinių produktų.
  8. Žaliavalgystė nusako minimalų termiškai apdorojamą maistą, kad išsaugoti jo medžiagų, vitaminų ir mineralų šaltinį.
  9. Mono žaliavalgystė yra žaliavalgystės rūšis, leidžianti maitintis tik vienu produktų tipu per vieną kartą. Pavyzdžiui, mono žaliavalgio pusryčiai gali būti sudaryti iš obuolių, pietūs – iš moliūgų, o vakarienė – iš riešutų.
  10. Vaisiavalgystė – kai maitinamasi vaisiais, riešutais, sėklomis, uogomis ir daržovėmis, tačiau ne pačiais augalais. Jeigu gaminant maistą nukentėjo nors vienas augalinio arba gyvulinio pasaulio atstovas, vaisiavalgis atsisakys tokio patiekalo.
  11. Makrobiotikai sudaro savo racioną iš grūdinių kultūrų.

Šiuolaikinio vegetarizmo paletė įvairi ir pilnavertė, todėl kiekvienas gali išsirinkti asmeniškai, kokių principų jam patogiau laikytis. Svarbiausia, kad pietų stalas niekam nekainuotų gyvybės.

Rekomendacijos pereinant į augalinę mitybą

Deja, dauguma žmonių negimsta vegetarais. Su šiuolaikinių pediatrų paskatinimu, rūpestingos mamos bruka vaikui mėsos piure ir buljonus, visiškai nesusimąstant ar šie produktai vertingi organizmui. Ir atsispirti visuomenės nuomonei, daktarų konsiliumui ir ikimokyklinukų ir mokymo įstaigų personalui būna pakankamai nelengva, juk kiekvienas iš jų skaito, kad būtina ne tik išsakyti savo nuomonę, tačiau ir primesti ją išgalvotam rūpinimuisi vaikų sveikata.

Mama-vegetarė suvokiama praktiškai kaip piktadarė, kuri badu marina nelaimingą pyplį, siūlydama jam pilnavertę ir sveiką augalinę mitybą. Būtent todėl diegti vegetarizmo principus nuo vaikystės labai nepaprasta, nors ir naudinga dėl jaunojo gamtos tyrėjo, kuris nuo gimimo siekia rūpintis mūsų mažaisiais broliais, žaisti su jais, maitinti, tačiau niekaip ne vartoti juos maiste. Amerikiečių veganas-aktyvistas Garis Jurovskis pareiškė savo nuomonę apie tokią situaciją pakankamai ne dviprasmiškai: „Padėkite į dviejų metų vaiko lovytę gyvą triušį ir obuolį. Jeigu vaikas suvalgys triušį ir žais su obuoliu, aš pripažįstu, kad klydau ir suvalgysiu bifšteksą“.

Vis dėlto, tapti tikruoju vegetaru niekada ne vėlu. Nesvarbu, koks skaičius įrašytas pase – 15, 30 ar 50 – sustabdyti smurtą niekada ne vėlu. Tiesiog atsisakius nuo kepto kepsnio arba šašlyko, galima išsaugoti nors vienam gyvulinio pasaulio atstovui gyvybę ir tai bus pirmas žingsnis kelyje į prasmingą ir pilnavertį gyvenimą. Visiškai nėra būtina iš karto pereiti į griežtą vegetarizmą – egzistuoja nemažai programų, leidžiančių padaryti tai palaipsniui ir švelniai.

 

Nuo ko verta pradėti perėjimą į vegetarizmą?

Prieš priimant sau naują gyvenimo filosofiją, būtina pasinerti į jos idėjas, principus ir suvokimus. Motyvacija – geriausia atspirtis, kuri padės pirmu metu susitvarkyti su kūno pagundomis, išsivalyti organizmą nuo puvančių bakterijų, atsiradusių organizme vartojant mėsą, pradėti mąstyti ir gyventi naujai – dvasingiau ir prasmingiau. Pradedant geriausiu pagalbininku taps tematinė literatūra, mokytojas, sėkmingai įleidęs šią filosofiją į savo gyvenimą, vegetarų bendraminčių bendruomenė arba žinomų ir visame pasaulyje gerbiamų žmonių pavyzdžiai, kurie laikosi šios mitybos raciono.

Top-5 knygos, kurias būtina perskaityti pradedams vegetarams*:

  1. Džekas Norisas ir Virdžinija Mesina „Vegetaras visam gyvenimui“. Šis kūrinys suprantamai paaiškins visą augalinės mitybos naudą, išmokys gauti vegetariškos mitybos malonumą ir papasakos, kaip paįvairinti racioną.
  2. Keti Freston „Vegetaras“. Savo paprastumu nuostabi žinomos vegetarės knyga, kuri mokina skaitytoją kaip pasilikti sveikais ir besidžiaugiančiais gyvenimu žmonėmis viso gyvenimo metu.
  3. Aleksandra Romanova „Veganas pradedantiems“. Perskaičius šią knygą, pas būsimą vegetarą neliks klausimų apie tai ar jam būtinas augalinis racionas. Knyga papasakos, kad vegetariškas racionas tinka kiekvienam, kas svajoja apie ilgą ir pilnavertį gyvenimą, išmokys gaminti paprastus, nereiklius, o tuo pačiu metu ypatingai skanius patiekalus, nežudant negalinčių gintis faunos atstovų.
  4. Tomas Kempbel „Kinų tyrimas praktikoje: Paprastas perėjimas į sveiką gyvenimo būdą“. Kūrinys ne tik papasakos apie tai, ko laikosi vegetarizmas, tačiau ir išmokys pertvarkyti savo racioną į gerokai sveikesnį.
  5. Levas Tolstojus „Pirmas laiptas“. Knyga sudomins visus rusų klasikos mylėtojus, įskaitant patyrusius ir pradedančius vegetarus. Būdamas žinomas augalinės mitybos sekėjas, Levas Nikolajevičius vienas iš pirmųjų sudėjo neprievartos filosofiją į savo darbą, kuris pagal daugelį idėjų, loginių išvadų ir argumentų, reikšmingai lenkia ne tik šiuolaikinius autorius, tačiau ir šiandienines žinias.

(*Knygų pavadinimai lietuvių kalba gali skirtis)

Kaip atsisakyti mėsos? Instrukcija žingsnis po žingsnio

Nežiūrint į tai, kad kiekviena patiekalo porcija su mėsa kažkam kainuoja gyvybę, kardinaliai ir staigiai keisti savo racioną gali būti pakankamai sudėtinga, nes organizmas, pripratęs prie žalingo gyvulinės kilmės maisto, priešinsis valymuisi. Dalykas tame, kad per daugybę mėsos valgymo metų, virškinimo trakte susiformuoja ypatinga pūvanti mikroflora, kuri geba skaidyti produktus, turinčius aukštą riebalų ir baltymų kiekį, tačiau praktiškai abejingą augalinei mitybai. Pas veganus atvirkščiai, žarnyne dominuoja bifidobakterijos, kurios sintezuoja vitaminus ir kitus naudingus mikroelementus, atstatant organizmą iš vidaus. Tačiau, kad virškinimo trakto mikroflora persitvarkytų, reikės laiko ir kantrybės.

1 etapas. Išbraukti iš meniu mėsą

Kadangi organizmas priprato maitintis riebiu maistu su aukštu baltymų kiekiu, neverta iškarto pereiti į mažai koloringas salotas, daržoves ir vaisius. Šiame etape labai padeda nedidelė gudrybę: kai tik norėsis grįžti prie mėsos meniu, verta pagaminti įprastus patiekalus iš naujų produktų. Pavyzdžiui, kotletai iš burokėlių, ryžių-morkų kukuliai arba pupelių troškiysį. Be to, šiame etape nesigaus pilnai subalansuoti savo raciono, nes organizmui reikės įprastinio baltymo vartojimo. Neverta kankinti savęs ir kentėti alkį – riešutai, grūdai, žirniai, soja ir lęšiai geba pilnai pakeisti mėsą, aprūpinant organizmą viskuo, kas būtina.

Pirmame etape virškinimo trakto mikroflora pradės nepastebimai keisti savo sudėtį, tačiau pilnam išvalymui reikės labiau subalansuotos mitybos, nes dirbtinai padidintas baltymų vartojimas sukelia medžiagų apykaitos sutrikimus. Toks meniu leidžiamas tik pirmuose žingsniuose, kai organizmas tik pripranta būti be mėsos. Įprastai šis periodas užima ne ilgiau, nei savaitę.

2 etapas. Maistinių medžiagų balansas

Išmokus gyventi be mėsos, verta detaliai apgalvoti racioną, kad aprūpinti savo organizmą būtinais nutrientais. Čia padeda daugybė kulinarinių knygų arba interneto portalų, su įvairiais sočiais ir maistingais patiekalais, pagamintais iš vegetariškų produktų.

Šis periodas bus pats sunkiausias, nes organizmui teks iš naujo mokytis virškinti. Adaptacijos metu galimi „nutrūkimai“ ir bado jausmas, nežiūrint į pilnavertį maisto vartojimą – tai reiškia, kad kūnas dar persitvarko, priimdamas naują filosofiją. Jeigu pagundos per stiprios, verta pažiūrėti motyvacinius vaizdo įrašus arba gyvūnų kančias skerdyklose – tai atims apetitą ir išvaduos nuo abejonių.

3 etapas. Priėmimas ir permąstymas

Kai tik kūnas ir protas išsivalė nuo žiaurumo ir smurto, o organizmas išmoko priimti augalinę mitybą kaip vienintelę galimą, naujai gimęs vegetaras būtinai pajaus jėgų antplūdį, lengvumą ir žvalumą. Sveikatos būklė pagerės, pabrinkimas, spartus širdies ritmas ir sunkumas visame kūne praeis, o rytais pavyks gerokai lengviau atsikelti. Tai ir yra nušvitimo momentas, kai tampa aišku, jog gyvenimas be mėsos yra natūralus, švarus ir pilnavertis.

Šiame etape galima pradėti eksperimentuoti su vegetarizmo įvairovėmis, bandant vaisiavalgystę, makrobiotiškus receptus arba bandyti žaliavalgystės principus – galimai, kažkurie iš jų jums bus prie širdies. Taip pat, visiškai nebūtina pereiti į griežtesnę mitybą. Svarbiausia, kad maisto gaminimo procese nekentėtų kiti planetos gyventojai.

Keletas paprastų vegetariškų receptų

Vegetarizmas nereiškia monotonijos ir pastovaus alkio jausmo, atvirkščiai, augaliniai patiekalai yra įvairialypiai, skanūs ir maistingi. Kad įsitikinti tuo, galima pasinaudoti vienu iš patikrintų vegetariškos taupyklės receptų.

Ratatuji

Šį patiekalą pelnytai įvertins visi šeimos nariai dėl unikalių skonio savybių, apetitiško aromato ir ryškios išvaizdos. Jis taps nuostabiu variantu antram pietų patiekalui arba pilnavertei vakarienei. Be to, mažylius būtina sudominti pavadinimu, analogišku mylimam multifilmui, apie išmintingą žiurkę-gurmanę Remi.

Reikalingi ingredientai:

  • 2 baklažanai,
  • 1-2 raudoni arba geltoni saldūs pipirai,
  • 2 pomidorai,
  • 50 ml alyvuogių aliejaus,
  • petražolės, krapai ir kitos žolelės (jų kiekis priklauso nuo pageidaujamo skonio).

Kaip paruošti patiekalą?

  1. Supjaustykite daržoves nedideliais kubeliai.
  2. Į keptuvę pripilkite dalį alyvuogių aliejaus ir pakepinkite (patroškinkite) baklažanus ant nedidelės temperatūros 5-7 minutes.
  3. Padėkite baklažanus ant kitos keptuvės, o jų vietoje 5-7 minutes apkepkite pipirus.
  4. Apkeptus pipirus pridėkite prie baklažanų, o likusį aliejaus kiekį supilkite į keptuvę ir įdėkite apkepti pomidorus 3-5 minutėms.
  5. Po to, kai pomidorai lengvai buvo patroškinti, sumaišykite ant keptuvės pakeptus vaisius, pabarstykite aromatinėmis žolelėmis ir pabaikite kepti troškinti po pilnai uždarytu dangčiu (2-3 minutės).

Skanus ir naudingas Ratatuji paruoštas! Prieš paduodant ant stalo galima lengvai apipurkšti patiekalą esantį lėkštėse obuolių sultimis – tai duos pikantiško rūgštumo ir padarys aromatą gerokai paslaptingesnį ir gilesnį.

Adžapsandali

Tradicinis gruziniškas patiekalas su ypatingai sočiu ir pikantišku skoniu gaminamas lengvai ir greitai. Su tokiu recepetu kiekviena šeimininkė galės tapti tikra virtuvės karaliene!

Paruošimui prireiks:

  • pusės kilogramo baklažanų,
  • 350 gramų pomidorų,
  • 1 paprika,
  • 1 morka,
  • bazilikas, petražolė, kalendra – keletas stiebelių,
  • Khmeli-suneli (tradicinis gruziniškas prieskonių mišinys) – ½ arbatinio šaukštelio,
  • augalinis aliejus (pakepinimui-troškinimui).

Baklažanus supjaustytus griežinėliais palikite 20-30 minučių, kad iš jų išeitų karčios sultys. Po to, patroškinkite baklažanus aliejuje 5-10 minutes, o tada pridėkite prie jų supjaustytą pipirą ir morkas, uždėkite dangteliu ir palikite troškintis 15 minučių. Tuo metu susmulkinkite išvalytus pomidorus į piure (šakute arba blenderiu), papjaustykite žoleles, pridėkite khmeli-suneli prieskonius ir visą tai kruopščiai permaišykite. Pridėkite gautą pastą prie daržovių, dar kartą permaišykite ir lengvai patroškinkite apie 5 minutes.

Paduoti Adžapsandali geriausia lengvai atvėsusį – tuomet daržovės bus gerokai sotesnė. Patiekalą galima patiekti arba kaip atskirą, arba kaip garnyrą – vienaip ar kitaip, ypatingas aromatas ir stulbinantis skonis privers visus šeimos narius atsiplėšti nuo reikalų ir susirinkti prie stalo.

Vegetariški tingūs balandėliai-kotletėliai

Kas pasakė, kad tingūs balandėliai – tai koloringa ir reikalauja daug rūpesčių? Pasinaudojus šiuo receptu galima pagaminti juos vos per 20 minučių!

Klasikinį receptą sudaro:

  • 1 stiklinė neplikytų ilgagrūdžių ryžių,
  • 1 kilogramas kopūstų,
  • 4 pomidorai,
  • 2 morkos,
  • 2 geltonieji pipirai,
  • lauro lapai ir žolelės pagal skonį.

Užpilkite ryžių stiklinę šaltu vandeniu (2,5 stiklinės) ir virkite ant nedidelės ugnies iki pilno paruošimo. Kol ryžiai gaminami, susmulkinkite kopūstus, išvalykite ir pripjaustykite nedideliais gabaliukais morkas, pipirus ir pomidorus. Visus ingredientus, išskyrus ryžius ir kopūstus, įdėkite į puodą ir pastoviai pamaišydami patroškinkite 3-4 minutes. Po to pridėkite kopūstus, permaišykite ir troškinkite uždėję dangtelį apie 10 minučių. Paruoštus ryžius praplaukite, pridėkite prie daržovių, permaišykite ir apibarstykite kvapniosiomis žolelėmis. Uždenkite viską dangteliu, patroškinkite 3-5 minutes, po to išjunkite vyryklę ir duokite tingiems balandėliams-kotletėliams šiek tiek pastovėti, kad ryžiai įgertų į save daržovių sultis.

Lakto vegetarai gali pridėti prie patiekalo šiek tiek neriebios grietinės, o veganai – apipurkšti citrinų sultimi arba sojos padažu. Bet kokiu atveju, ypatingas balandėlių skonis tiks netgi priekabiam gurmanui.

Apibendrinkime

Gyventi harmonijoje kartu su savimi ir gamta, jaučiant dvasios ir kūno vienybę, keltis iš lovos su lengvumo, žvalumo pojūčiu, pasilikti sveikam ir pilnam jėgų, nepriklausomai nuo amžiaus – kas gali gyvenime būti vertingiau? Tik, harmonija nėra galima, jeigu kiekvieną dieną tampi mirties, smurto ir prievartos priežastimi prieš mūsų mažuosius brolius, gyvenančius planetoje. Niekam ir į galvą neateina pasityčioti iš kačiuko, spardyti šuniuką arba išmesti į gatvę negalintį gintis žiurkėną, kuris tapo draugu arba beveik šeimos nariu. Tai kodėl gerokai didesnis žiaurumas santykyje su gyvūnais ne tik leidžiamas, tačiau ir propoguojamas? Iš televizoriaus ekrano pastoviai girdisi dešros ir kepsnių reklama, tačiau niekas neparodys, kaip gaminami šie patiekalai, kaip gyvūnus veda į skerdyklą ir ten jiems atima gyvybę, kad parduoti kuo daugiau ir pripildyti kišenes monetų.

Atsisakius nuo gyvulinių produktų, galima ne tik išgelbėti šimtus gyvybių, tačiau palaikyti savo sveikatą, aprūpinti organizmą saugiu ir pilnaverčiu maistu, priartėti prie neprievartos ir tapti gerokai dvasingesne asmenybe, kuri gyvena darnoje su pačiu savimi. Dar Horacijus kalbėjo: „Išdrįsk tapti išmintingu! Nustok žudyti gyvūnus! Tas, kuris atideda teisingumą rytojui, niekuo neiskiria nuo žmogaus, kuris tikisi, kad upė taps sėkli, kol jis ją pereis”. Tai, galbūt, pagaliau verta įsiklausyti į išminčių ir savo sąžinės žodžius?

Vaizdo įrašas. Kaip aš tapau vegetare? A. Mandybura (rusų kalba)

 

Straipsnio autorė: Alina Gerus

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba