Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Vegetarizmas. Filosofija ir rūšių įvairovė

Kaip pradėti medituoti

Dvasinis mokytojas - kas tai?

Jama ir Nijama. Nuo ko prasideda joga?

Kuo skiriasi Surya ir Čandra Namaskar

Vienos dienos badavimas su vandeniu: taisyklės

Jogos mokytojų kursai

Palmių aliejus: žala, kurios neįmanoma neįvertinti

Prieš keletą metų buvo atlikti tyrimai, kurie tiesiog pribloškė: labiausiai pramonėje paplitęs tapo palmių aliejus. Žinoma, kilo logiški klausimai: kiek vertingas ši produktas? Ir kodėl jį pradėjo naudoti pakeičiant mums gerokai tradiciškesnius gyvulinius ir augalinius riebalus – sviestą, saulėgrąžų ir kitus?

Atsakymai pasirodė ne ypatingai paguodžiantys. Buvo išsiaiškinta, kad palmių aliejus turi tik vieną privalumą – jis gerokai pigesnis už savo visus konkurentus! Taip pat mišinių sudėtyje jis sunkiai atskiriamas nuo gerokai brangesnio ir liaudyje populiariesnio sviesto.

O kaip dėl palmių aliejaus naudos ir žalos? Čia iš karto pasirodė daugybė publikacijų, kurių nuomonės visiškai priešingos. Pakilusi kritikos banga buvo greitai pradėta slopinti pseudomoksliniais straipsniais, su niekam nežinomų medicinos ir biologijos mokslų „daktarų‘ parašais. Jų autoriai stengėsi įtikinti skaitytojus palmių aliejaus nauda, rodydami išorinius įtikinamus argumentu. Tačiau ar taip yra iš tikrųjų? Išsiaiškinkime.

Mitai apie palmių aliejaus naudą

Visų straipsnių autoriai, kalbantys apie palmių aliejaus naudą, pamini didelį jame esančių vitaminų kiekį, karotinų ir kitų žmogui naudingų cheminių junginių. Tačiau tuo pat metu jie įprastai „užmiršta“, kad visa tai liečia tik nerafinuota aliejų, turintį skystą konsistenciją ir raudonai-oranžinę spalvą. Toks aliejus iš tiesų naudingas ribotu kiekiu. Tačiau jis labai brangus! Todėl praktiškai nėra naudojamas maisto pramonėje netgi JAV arba Šveicarijoje, nekalbant jau apie mūsų šalį.

Kitas lygis – tai rafinuotas palmių aliejus. Jame naudingų medžiagų gerokai mažiau, nei raudoname, neišvalytame. Ir jis, žinoma, gerokai pigesnis. Taip pat ir šis skystas, beveik bespalvis produktas nelabai tinka masiniam naudojimui maisto pramonėje. Juk ir pagal kainą jis nėra palankesnis iš mums tradicinių augalinių riebalų ir transportuoti jį pakankamai ilgais atstumais nepatogu (o gamina jį labai toli nuo mūsų, Afrikoje ir kitose pusiaujo-atogražų regionuose).

O kokį gi aliejų, sviestą masiškai naudoja mūsų pramonėje? Čia verta prisiminti apie pagarsėjusias šiuolaikines technologijas, kurios toli gražu ne visada naudojamos žmogaus labui.

Hidrogenizuotas aliejus

Aliejus, gautas hidrogenizacijos metu yra praktiškai kietas produktas, primenantis vašką arba parafiną. Žmogui naudingų vitaminų jame jau praktiškai nėra. Tačiau su pertekliumi „blogų” riebalų rūgščių, didinančių cholesterolio lygį ir daugelio pavojingų susirgimų atsiradimo rizika. Būtent tas hidrogenizuotas maistinis palmių aliejus, pats pigiausias iš visų, įprastai naudojamas gaminant „grietinę“, „grietinėlę“, „ledus“ ir „sūrius“.

Mes ne veltui aukščiau parašėme žodį „maistinis“. Jus yra dar ir techninis palmių aliejus. Jis skirtas cheminei pramonei. Ar jis yra naudojamas gaminant ledus ir kitus pseudo-pieno produktus? Tikėsimes, kad ne. Nors garantijos niekas neduos.

Taigi, su palmių aliejaus „nauda“ mes išsiaiškinome. Dabar, jeigu jūs perskaitėte kažką panašaus į „egiptiečiai vartojo jį dar prie Tutanhamono“, tiesiog prisiminkite faktą: senovės egiptiečiai nieko nežinojo apie hidrogenizacijos technologiją ir naudojo nerafinuotą natūralų produktą, kuris šiandien diena sulyginamas su brangiomis alyvuogių aliejaus rūšimis. Todėl niekas ir nededa jo į pusgaminius.

Palmių aliejaus žala žmogaus sveikatai

Dabar pereiname prie gerokai svarbesnio klausimo – ar nėra perdedama palmių aliejaus žala žmogui? Ar tikrai jo vartojimas gali sukelti pavojingus susirgimus? Deja, atsakymas teigiamas. Tačiau eikime iš eilės. Pradėkime nuo cheminės sudėties.

Pagrindinis palmių aliejaus komponentas – palmitino rūgštis, kuriai tenka beveik pusė produkto masės (44 %). Tai prisotinta riebalų rūgštis – būtent ta, kuria įprastai kasdieniame gyvenime vadina „riebalais“. Netgi kiaulės lašiniuose šios rūgšties tik 30 %, dar mažiau svieste – 25 %. Jos vartojimas didina cholesterolio lygį organizme.

Daugelis prisimena vieną saulėgrąžų aliejaus reklamą – „be cholesterolio“. Iš tiesų cholesterolis – gyvulinės kilmės junginys ir augaliniuose riebaluose jo nėra. Taip pat jo nėra ir palmių aliejuje, į ką neretai daro akcentą pastarųjų gynėjai. Tačiau juk cholesterolio didinimui visiškai nėra būtina jį vartoti tiesiogiai! Pakanka tiesiog įtraukti į savo racioną daugiau palmitinės rūgšties – ir tai bus pakankama.

Analizuojant palmių aliejaus sudėtį, į akis krenta dar vienas momentas – neaukšta linoleno rūgšties koncentracija. Šis junginys priskiriamas prie poli-nesočiųjų omega-6 rūgščių. Jo vartojimas geba sumažinti visą tą cholesterolį ir kitus negatyvius prisotintų riebalų poveikio faktorius. Tačiau jo visiškai nedaug palmių aliejuje.

Kai kurie „afrikietiškos mitybos“ gynėjai rašo, kad ši užduotis išsprendžiama lengvai – reikia tiesiog balansui vartoti produktus, kuriuose daug linoleno rūgšties: kedrų ir linų aliejaus, kviečių gemalų. Pakankamai paplitę prekyboje ir pigūs produktai, teisybė? Ypatingai kedrų aliejus! Patys suprantate tokių patarimų kainą.

Trumpai aprašę palmių aliejaus sudėtį, pereiname prie gerokai detalesnio pavojų aprašymo, kurį neša jo vartojimas.

Kokia palmių aliejaus žala širdies-kraujagyslių sistemai?

Ne veltui mes aukščiau akcentavome dėmesį į padidėjusį cholesterolio lygį. Šis rodiklis yra vienas iš svarbiausių širdies-kraujagyslių ligų rizikos kriterijų. Išsivysčiusiose pasaulio šalyse, būtent šios organizmo sistemos negalavimams tenka didžiausias mirtinų atvejų kiekis – daugiau, nei visoms avarijoms, auto katastrofoms, gaisrams ir eismo įvykiams, kartu paėmus.

Neretai galima išgirsti, kaip įvairias ligas vadina XXI amžiaus maru. Būtent infarktai ir insultai, pagal teisę, gali nešti šį, ne patį garbingiausią, titulą. Visus širdies-kraujagyslių susirgimus lydi vienas neišvengiamas pakeleivis – padidėjęs cholesterolis. Kur gi šios, lyg ir mūsų organizmui būtinos medžiagos pavojus?

Vaizdo įrašas. Kuo pavojingas palmių aliejus. (rusų kalba)

 

Padidėjusio cholesterolio pavojus

Jeigu cholesterolio tampa per daug, jis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių. Tada kraujagyslės susiaurėja, padidėja spaudimas, ląstelės gauna mažiau deguonies. Patys organai su vieną kartą apleistais „blogo“ cholesterolio kaupimo ir atidėjimo mechanizmais – susitvarkyti negali. Reikalingas daktarų įsikišimas, kuris, kartais jau nebegali pilnai išspręsti problemos.

O juk viskas prasidėjo nuo tokios „smulkmenos“ – padidėjęs palmių aliejaus vartojimas. Šių faktų negali nuginčyti net šio, mums svetimo, produkto gynėjai – juk palmitinės rūgšties gebėjimas sustiprinti cholesterolio gamybą pripažintas mokslo visuomenės! Štai ir tenka jiems, sutrikusiems, aiškinti, kad „kiti taip pat blogesni“. Neva, kitų augalinių riebalų vartojimas taip pat kelia cholesterolio lygį – o tai neatitinka realybės.

Būtent palmių aliejaus vartojimas (ypatingai hidrogenizuoto, kuris ir yra daugumoje produktų) priveda prie kraujagyslių užsiteršimo, trombų atsiradimo, venų ir arterijų užsikimšimo. Rezultatas – aterosklerozė, trombai, padidėjusi insultų ir infarktų rizika.

Taip, kad jeigu norite išgyventi iki senatvės, susimąstykite apie palmių aliejaus vartojimo sumažinimą, nes širdies ligos gali smogti negrįžtamą smūgį sveikatai ir pilname jėgų žydėjime. Žmogus gali netgi neįtarti, kad pas jį problemos, kol neatplyš trombas, dydžiu didesnis už smėlio grūdą ir nenukeliaus į širdies klapaną. Saugokite save!

Kuo dar pavojingas palmių aliejus

Deja, palmių aliejaus žala sveikatai neapsiriboja tik širdies ir kraujagyslių problemomis. Jis prastai virškinamas ir įsisavinamas mūsų žarnyno sistemoje. Rezultate – kaupiasi šlakai, kai skaidymo metu nepilnai susiskaido produkto komponentai – atsiranda toksinai. Produkto sudėtyje esantis didele dalimi „blogų“ prisotintų riebalų perteklius didina onkologinių susirgimų tikimybę – tai mūsų visuomenėje antra nelaimė, po širdies ligų.

Svarbu pažymėti, kad palmių aliejaus vartojimas iš pradžių praktiškai neatsispindi žmogaus savijautai. Jis tiesiog nepastebi, kad pas jį palaipsniui auga spaudimas, prastėja apetitas, sumažėja darbingumas, kaupiasi įvairios problemos. O jeigu ir pastebi – viską nurašo stresui ir darbo krūviui. O paskui gali būti ir vėlu. Su širdies ligomis nejuokaujama, kaip ir su onkologija!

Palmių aliejaus pavojus tykoja ne tik vyresnių žmonių, tačiau ir pačių mažiausių.

Vaikiškos mitybos žala

Vaikiška mityba turi būti maksimaliai subalansuota – tai aksioma. Juk nepilnavertė dieta gali sukelti mažyliams negrįžtamus pažeidimus organizmo augime. Kūdikystės amžiuje daugybė sistemų tik formuojasi. Būtent pirmaisiais mėnesiais dedamas pamatas ilgiems gyvenimo dešimtmečiams. Deja, palmių aliejus „pasižymėjo“ netgi vaikiškos mitybos sferoje.

Tyrimai parodė, kad palmių aliejaus perteklius vaikiškų mišinukų sudėtyje ženkliai sumažina kalcio įsisavinimą – panašiai 1,5 kartų, o kai kuriais atvejais – du kartus ir netgi daugiau! Tai reiškia, kad greitai augantis vaiko organizmas gauna beveik du kartus mažiau kalcio, nei jam reikalinga pilnaverčiam vystymuisi. O juk tai pagrindinis mūsų skeleto elementas. Gaunasi, maitinantis tokiais mišinukais, vaikams tiesiog neužteko „statybinės medžiagos“ kaulų ir kremzlių augimui!

Dar viena problema – virškinimo sistemos pablogėjimas, nepilnas kitų maistinių mišinukų komponentų įsisavinimas. Dėl to vaikas gali gauti mažiau maitinamųjų medžiagų, nei jam reikia. Plius prasta savijauta dėl nepilnai suvirškinto maisto.

Todėl verta atkreipti ypatingą dėmesį į vaikiškos mitybos sudėtį. Taupyti tokioje vietoje neleistina. Ypatingai verta įsitikinti, kad vaikiškoje mityboje nėra palmių aliejaus.

Žala ekologijai

Palmių aliejus atneša žalą ne tik skirtingų žmonių sveikatai. Šį produktą gaminanti pramonė – pavojingiausias tropinių planetos regionų gyvų organizmų įvairovės faktorius. Tam, kad atlaisvinti vietą plantacijoms, iškertami milijonai hektarų amžinai žaliuojančių miškų, kuriuos ne veltui vadina žemės rutulio plaučiais. Rezultate naikinama šimtus tūkstančių metų egzistuojanti gyvų organizmų įvairovė, naikinamos daugelio laukinių gyvūnų buveinės, įskaitant retus ir nykstančius gyvūnus.

Aliejaus gamyba pavojinga ir patiems darbininkams. Vietiniai dirba antisanitarinėse sąlygose už centus, su padidinta traumų rizika. Gaunasi, kad nuo palmių aliejaus ir jo vartojimo kenčia ir darbininkai plantacijose, ir barbariškai kertami miškai. O „pelne“ lieka tie, kas maitina mus šiuo žalingu produktu.

Kaip nustatyti palmių aliejaus buvimą produkte?

Pagal įstatymus, gamintojas privalo nurodyti produkte esančių komponentų sudėtį. Ant etiketės turi būti pilna sudėtis. Pavyzdžiui, natūraliam sviestui nurodoma: sviestas iš karvės pieno. Daugiau nieko neturi būti. Jeigu yra kažkokie „augaliniai riebalai“, reiškias tai jau margarinas.

Sąžiningi gamintojai dažnai praneša, kad produkto sudėtyje yra palmių aliejaus. Jis taip pat gali būti „paslėptas“ po tokiais pavadinimais kaip „augalinis aliejus“ arba „augaliniai riebalai“. Dažniausiai tokiais atvejais sudėtyje bus būtent palmių aliejus. Dar vienas galimas pavadinimas: „palmių oleinas“. Taip vadinasi viena iš aliejaus frakcijų, dažniausiai naudojama vaikiškos mitybos gamyboje.

Padidėjusi palmių aliejaus rizika sviesto, margarino ir kitų produktų sudėtyje, su tokiais pavadinimais kaip „grietinėlė“. Jeigu vietoj „sūris“ rašo „sūrio produktas“ – reiškia, jame didelė tikimybė, kad sudėtyje palmių aliejus, kaip ir kituose „pieno turinčiuose“ produktuose. Paskutinis apibrėžimas reiškia, kad produkte yra pienas (toli gražu ne 100 %), tačiau taip pat sudėtyje, tikriausiai, yra ir augaliniai riebalai.

Jeigu sudėtis detaliai nenurodyta – kreipkite dėmesį į kainą. Jeigu sviestas kainuoja gerokai pigiau kitų prekinių ženklų, didelė tikimybė, ten vietoj sviesto iš karvės pieno naudojami tie patys „augaliniai riebalai“. Analogiškai – grietinė, sviestas, varškė ir kiti pieno produktais, o taip pat šokoladas. Dar vienas nerimą keliantis momentas – pernelyg didelis galiojimo laikas.

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba