Skaistumas: kas tai yra
Šiandieną mes pakalbėsime apie vieną temą: skaistumą. Šiuolaikinė visuomenė jos labai nemėgsta ir apeina aplinkui, nors joje yra savęs gerbimo, sveikatos, kultūringo žmogaus lygio pagrindas – visa tai, kas daro mus žmonėmis ir skiria nuo gyvūnų. Kas tai per suvokimas, ką jis reiškia ir kokia jo esmė – sužinosime šiame straipsnyje.
Skaistumas: žodžio reikšmė
Skaistumas (Целомудрие) – gana plati sąvoka. Ožegovo žodyne „skaistumas“ traktuojamas kaip nekaltybė, o taip pat griežta moralė, švara.
Pedagogės V. S. Bezrukova „Dvasinės kultūros pagrindai“ „Enciklopediniame žodyne“ duodamas toks skaistumo paaiškinimas: „Teigiama dvasiškai-moralinė asmenybės savybė, išreiškiama nekaltybėje, išminties pilnumoje, minčių švaroje ir merginos nekaltybės išsaugojime iki santuokos. Tai viena iš aukščiausių žmogiškų savybių, vertinama rusų pravoslavų kultūroje kaip gerovė, kaip dvasingumas, kaip poelgių šventumas. Merginos skaistybė – tai savo prigimtinės pilnatvės išsaugojimas, ištvirkavimo, seksualinių santykių nešvarumo išvengimas. Stačiatikybė įspėja, kad skaistumo nebuvimas, tai yra ankstyvi nederami lytiniai santykiai priveda prie ligų, kančių, sielos ištuštėjimo, šeimyninio gyvenimo tvirtybės sugriovimo. Skaistūs žmonės atskiria esminę meilę ir klaidingą, dvasinę ir kūno. Jie žino, kas yra ištikimybė ir pasiaukojimas.
Babenko „Didelis aiškinamasis rusų žodynas“ duoda tokį skaistumo paaiškinimą: „Žmogaus savybė, įvaldžiusio aukštas moralines savybes, moralinį nepriekaištingumą (sąžiningumą, teisingumą, naudos nesiekimą, ydų nebuvimą“.
Milano episkopas Ambrosijus Mediolanskis IV amžiuje išskyrė tris skaistumo formas: nekaltybės skaistumas, vyro ir žmonos skaistumas ir našlystės skaistumas. Pagal jo žodžius, kiekviena iš šių formų svarbi ir nei viena iš jų nėra geresnė už kitas. Rusioje dažniau vartojo žodį „tyrumas, garbė, skaistumas“. Mums visiems žinomas posakis „Saugok naują įsigytą suknelę, o skaistumą saugok nuo pat jaunystės“. Žodžio „skaistumas“ sinonimu dažnai vartoja tokius žodžius kaip „nekaltybė, garbė, moralė, nekaltumas, švara, nesuteptumas, tyrumas, ydų nebuvimas“.
Skaistybę skatina bet kokia religija. Skaitosi, kad skaistumo įžadas būtinas dvasiniam žmogaus augimui ir yra neatsiejama moralės dalis. Žodis „skaistumas“ (целомудрие) turi savyje du žodžius: „pilnas“ ir „išmintis“, kas dažnai traktuojama kaip dvasios ir kūno susijungimas į vieną, tai yra žmogus nustoja vadovautis tik instinktais ir žiūri į gyvenimą plačiau ir giliau, kas ir yra iš savęs išmintis. Skaistumo, kaip ir bet kokį kitą įžadą, būtina laikytis trijuose lygiuose: kūno, kalbos ir proto. Skaistumas kūno lygyje – tai pagrinde kukli apranga ir poelgiai. Kalbos lygyje – tai blogų, nederamų žodžių, dviprasmių frazių, seksualinių poteksčių nebuvimas, kalbos prasmė pripildyta dorove. Proto lygyje – atsekti ir šalinti geidulingų minčių atsiradimą.
Reikia suvokti, kad niekas nekalba apie visiškų seksualinių santykių nebuvimą, kalba eina apie santykių tarp vyro ir moters švarą, apie tai, ko neverta daryti lytinių aktų santykių pagrindu arba nužeminti jų iki nepagarbaus lygio vienas kitam. Atvirkščiai, šis aktas turi būti pripildytas aukščiausia kūrimo prasme.
Moters skaistumas
Moteriška prigimtis kardinaliai skiriasi nuo vyriškos prigimties. Būtent moteriai būdingos tokios savybės, kaip švelnumas, mokėjimas atnešti grožį, rūpintis, kurti jaukumą. Visos šios savybės būtinos savo paskirties atlikimui, susijusiam su motinyste, naujos gyvybės gimimu šiame pasaulyje. Ką besakytų šiuolaikiniai žmonės, motinystė – tai esminis moters gebėjimas, skiriantis ją nuo vyro. Ir šio gebėjimo realizacijai ji turi būti kitokia, ne tokia, kaip stipriosios lyties. Moters poelgiai, kalba, išorinė išvaizda – viskas, ką ji daro turi visiškai kitą charakterį, jis nukreiptas į kūrimą, gerinimą, harmonijos palaikymą šiame pasaulyje. Moters gyvenimas turi padėti gerinti giminę. Moteriška energetika gerokai stipresnė už vyrišką, ji geba pakeisti praktiškai bet kokį vyrą kaip į geresnę, taip ir į blogesnę pusę, priklausomai nuo to, kur ji pati nukreipta. Dėl šios priežasties, kai kalba eina apie skaistumą, pirmoje vietoje daromas akcentas į moteris. Yra nuomonė, kai moteris skundžiasi, kad vyras geria arba muša. Tai pirmiausiai jai reikia ieškoti priežasties savyje. Gera žmona geba pabudinti vyre potencialą ir padaryti taip, kad kartu su ja jis būtų realizuotas. Pilnatviška ir išmintinga gali tapti tik skaisti moteris, ta, kuri pirmoje vietoje laikosi vyro poreikių, kaip ta, kuri yra UŽ vyro ir šeimos. Žinoma, pas tokią moterį ir vyras bus to vertas žmogus ir vaikai pas juos išaugs gerais žmonėmis.
Moteriško skaistumo nebuvimas griauna bendrą ramybę, nes būtent moteris visuomet savimi įasmenindavo pasaulį, ramybę, švelnumą, rūpestį, jaukumą, motinystę. Kiekvieno žmogaus pasąmonėje moters atvaizdas iššaukia saugumo jausmą. Pavyzdžiui, jeigu žmogus eina vėlai vakare ir mato kompaniją, kurioje yra moteris, automatiškai ši kompanija suvokiama kaip mažiau pavojinga, nei vien tik vyriška. Tai yra pats moters buvimas gali harmonizuoti aplinką vien savo buvimu. Tačiau ar šiuolaikinė moteris neša šį atvaizdą, ar atitinka jį. Visų pirma tai pasireiškia per išorinę išvaizdą. Dabar netgi kuklios merginos dažnai rengiasi atvirai. Mamos ir močiutės jau nebepasakoja vaikams apie ištikimybę vienam ir vieninteliam vyrui, apie savo švaros išlaikymą iki vestuvių, apie pilnos šeimos svarbą.
Moteriškas skaistumas, visų pirma, išreiškiamas išorinėje moters išvaizdoje, jos poelgiuose, ištikimybėje vyrui, rūpestyje vaikams, namų ūkio vedime, džiaugsmingoje ramybėje ir dvasios būsenoje. Ateidamas į namus pas tokią žmoną, vyras jaučia nusiraminimą, iš kokio „mūšio“ jis bebūtų grįžęs. Namai – tai vieta, kur norisi grįžti, kur tave supranta, laukia, tavimi visuomet džiaugiasi. Būtent moteris ir sukuria šią atmosfera. Kur tokia moteris atsirastų, aplinkinė erdvė taps gerokai draugiškesnė ir šviesesnė.
Kas yra „skaistumas merginoje“
Skaistumas merginoje išreiškiamas kaip kuklumas, moralės buvimas, nekaltybės išsaugojimas iki vestuvių. Skaisti mergina nevartoja alkoholio, nerūko, nesikeikia, yra kukli, nežiūri naglai į akis, ypač vyrams, kukliai juokiasi ir rengiasi. Tačiau tai nereiškia, kad ji nuobodi ir neįdomi, ji gali būti pakankamai aktyvi gyvenime, tiesiog jos susidomėjimai yra kitame lygmenyje.
Dabar egzistuoja nuomonė, kad būti skaisčia mergina – tai išsaugoti nekaltybę iki pilnametystės. Tai, be abejonės svarbu iš psichikos subrendimo požiūrio taško ir pilnaverčio organizmo fizinio išsivystymo, tačiau tai ne visai tai, apie ką mes kalbame. Skaistumas merginoje turi būti išsaugotas ne pagal amžių, o iki santuokos, tuomet ji nepraras garbės (švaros, честь), o perduos ją vyrui. Apie skaistumą merginoje kalba jos suvokimas, kad sueitis su vyru – tai durys į jos naujas savybes: motinystę ir tapimą moterimi.
Kitais žodžiais, skaistumas – tai ne tik pasilikti nekalta iki pilnametystės, tai reiškia sulaukti savo vienintelio, atiduoti jam save po santuokos ir saugoti jam ištikimybę iki savo dienų pabaigos. Čia verta paaiškinti, kad santuoka skaitosi ne tik štampas pase, kiek tai, kai įsimylėję davė vienas kitam įžadus ir pareiškė pasauliui apie savo santykius.
Dažnai merginos tarp savęs duoda suprasti, kad neva „viskas pas jas buvo“, nors iš tiesų nebuvo. Norisi tokių merginų paprašyti nesigėdyti savo švaros, o atvirkščiai, didžiuotis savo nekaltumu. Iš tiesų jauniems vaikinams ir vyrams labiau patinka ir iššaukia pagarbą kuklios merginos, o ne pasileidusios. Skaisčios merginos, kaip taisyklė, nepatiria sunkumų kuriant šeimą, ko negalima pasakyti apie jų priešingybes.
Skaistumas ir nekaltybė šiuolaikiniame pasaulyje
Anksčiau skaistumas reikšdavo švaros išlaikymas ne tik konkrečios merginos, tačiau ir visos jos šeimos, ištikima žmona skaitydavosi garbė vyrui. Rusų tautos tradicija teigia, kad iki santuokos mergina privalo saugoti nekaltybę, po santuokos – ištikimybę savo vyrui. Už vyro ji atsiduria po vestuvių. Tradicija saugojama dėl to, kad pas žmones buvo sąžinė, kurios neatskiriama dalis yra gėda. Gėdytis nėra priimta. Jeigu žmogus staiga pasakys, kad jam gėda už savo žmoną, jam, greičiausia, tai grąžins kaip apkaltinimą ir niekieno nejaudina, kad ta gali elgtis nederamai. Eina totalaus priėmimo propaganda, išleidžiami europietiški įrašai, kur sulygina nusikaltėlius, gėjus, mokslininkus, narkotikų prekeivius, per ašaras sukeliančią muziką sako, kad mes visi žmonės, mes visi vienodi ir visiems mums reikalingas suvokimas, mes visi buvome vieniši ir susiduriame su sunkumais. Tokiems „kokybiškiems“ įrašams pasiduoda didelė žmonių dalis. Dabar skaistumo tradicija metodiškai naikinama, vestuvės jeigu ir atliekamos, tai dėl jaunųjų mažai ką reiškia ir susidūrus su pirmais sunkumais, jie dažniausiai išsibėgioja. Reklamuojama taip vadinama laimė, kurią vejantis žmonės išsiskiria, net jeigu pas juos yra vaikai, tai parodoma kaip „Vaikų laimė – laimingi tėvai“. Tačiau dauguma vaikų stipriai kenčia dėl tėvų išsiskyrimo, tačiau tai jau kita istorija.
Šiuolaikinėje visuomenėje skaistumas nėra skatinamas, ši tema ne tai, kad uždrausta, ji metodiškai išjuokiama, pateikiama kaip kažkas kvailo, nešiuolaikiško ir atimančio moters laisvę. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje iš tiesų nėra laisvės, mums aiškiai iš televizoriaus ekranų ir iš žurnalų diktuoja, kaip mes turime atrodyti, ką valgyti, klausyti, kuo domėtis. Pavyzdžiui, dauguma moterų ir merginų nenešioja ilgų suknelių arba uždaros aprangas būtent dėl to, kad nebūtų išjuoktos. Jeigu apranga uždara, tai pagal šiuolaikines normas ji būtinai turi būti ryški arba aptempianti.
Dabartiniu metu seksualiniai pasitenkinimai pateikiami, iš vienos pusės, kaip kažkas neįtikėtino, kaip tai, ko reikia siekti, tai, dėl ko reikia gyventi, kaip aukščiausias apdovanojimas, egzistavimo tikslas, iš kitos – kaip kažkas lengvai prieinamo ir kasdieniško. Dabar nėra paslapties (giluminės prasmės, таинство) santykyje tarp vyro ir moters, dauguma išstatoma parodymui. Rezultate, šiandieną jūs matote socialiniame tinkle, kaip mergiščia sėdi ant kelių pas vieną, rytoj bučiuojasi su kitu, po savaitės ilsisi užsienio plaže su trečiu. Tačiau kažkodėl metai eina, o ji tai vis su vienu, tai su kitu, nei šeimos, nei ramybės – vieni rūpesčiai.
Skaistumo kaip tokio, mūsų laikais nėra, iš mano požiūrio taško, nes nėra šeimos kulto, tačiau yra kūno kultas. Seniau merginos bijojo, kad jų nepaims į žmonas, kad jos negalės pagimdytų sveikų palikuonių – tai buvo didžiausia gėda ir jos jautė ne tik gėda, tačiau ir suvokė savo prisidėjimą prie tokio rezultato. Dabar toli gražu ne kiekviena mergina ruošiasi ne tai, kad susituokti, tačiau ir gimdyti, ji greičiausiai bijo papilnėti ir prarasti savo išorinį patrauklumą. Šeimos sukūrimas, vaikų gimimas nustojo būti vertingas. Tačiau jeigu moteris mūsų laikais negali pagimdyti, ji kaltins ką nori, tačiau savo kaltės tame nepamatys, ji greičiausiai nueis ir pasidarys dirbtinį apvaisinimą arba paims vaiką iš prieglaudos. Kam saugoti save, gyventi nuobodų skaistų gyvenimą, kam gerbti save, sveikatą, kam laiminga šeima? Kam tai dabar reikalinga?
Paskutiniu metu, laimei, dėka įvairių informacinių kanalų ir skirtingų asmenybių galima vis daugiau rasti adekvačios informacijos šia tema. Pakeliami moteriško skaistumo klausimai ryšyje su bendros moralės kritimu, kuri priveda prie šiuolaikinių žmonių nužmoginimo. Yra tyrimai, kurie rodo, kad seksualinio ištvirkavimo propaganda kalba apie kultūrinį nuosmukį ir priveda prie to, kad žmogus pradeda normaliai žiūrėti į amoralius dalykus, tampa lojalesnis kitų žmonių nederamiems veiksmams, net jeigu pats sau to neleidžia. Kalbant šiuolaikine kalba, nuėjimas nuo skaistumo, normalios, adekvačios tautinės pozicijos nebuvimas, kuri eina iš išminties, o nenuleidžiama suinteresuotiems asmenims kad valdytų gaunamą biomasę. Be to, nuėjimas nuo skaistumo priveda prie nevaisingumo, kaip vyriško, taip ir moteriško.
Mažai kas parodo ryšį tarp žmonių ištvirkinimo ir jų nevaisingumo. Jeigu nesigilinant į procesų detales, pažiūrėti į vaikų gimimo lygį šalyse, kur moterys uždarytos ir kultyvuojamas moteriškas skaistumas ir šalys, kur laikomos taip vadinamos moterų teisės, kur moterys ne tik nunuoginamos, tačiau ir lygiai su vyrais nešioja kelnes, vaikšto į darbą, vartoja alkoholį ir taip toliau, tai viskas tampa akivaizdu. Kuo daugiau ištvirkimų, tuo mažesnis vaikų gimimas ir tuo aukštesnis nevaisingumas ir atvirkščiai. Tačiau ką tai dabar jaudina? Tai, kas buvo pasakyta aukščiau, jau nėra vertybė. Vertybė mūsų laikais yra pinigai ir socialinių tinklų peržiūros…
Šiuolaikinė visuomenė tampa vis labiau ir labiau paviršutinė. Žiūrint į paveiksliukus, matyti paveiksliuką, tačiau ne prasmę ir ne energiją. Žmonės nusimoko galvoti, mąstyti, už juos tai daro blogeriai ir šoumenai. Tokias išvadas galima padaryti nors jau iš to, kad šiuolaikiniuose filmuose, multifilmuose, televizijos laidose platinama labai daug negatyvios, naikinančios informacijos, įvyksta žmonėms primetamos tam tikros vertybės. Ir dauguma žmonių to tiesiog nepastebi, iš tiesų elementariai netikrina informacijos, negeba kritiškai mąstyti. Nors žmogus, protas ir sąmonė, kuri neužteršta televizoriumi, be sunkumo mato kaip ir kas primetama ir stebisi, kaip kiti to negali pastebėti.
Yra posakis: „Su vilkais gyvena – kaip vilkas kaukia“. Dabartinė karta išaugo pasileidusioje visuomenėje ir jiems tai yra norma, nes iš tiesų pas juos niekada jų požiūrio taške nebuvo kito pavyzdžio. Ar galima juos kaltinti už tai? Nemanau, kad tai būtų teisinga. Tačiau mes privalome savo vaikams rodyti kitokį pavyzdį ir pagal galimybes keisti visuomenę, tuo pačių gerindami ją.
Skaistybė Rusioje
Pas mūsų protėvius reikalai vyko kitaip. Iš pat senų senovės pagrindinė merginos ar moters savybė Rusioje buvo jos skaistumas. Mūsų protėviai suteikdavo labai didelę reikšmę ne tik merginos išoriniam grožiui, kiek jos kuklumui, vidinei švarai, būtent šios savybės ir gražino būsimą žmoną. Renkantis merginą į žmonas, visų pirma rinkdavo savo vaikų motiną, tą, kuri saugos namų židinį, kurs darną aplinkoje kaip materialią, taip ir dvasinę. Labiau už kitas buvo garbinama Bogorodica, t. y. Ta, kurią pagimdė Dievas. Ir kiekvienoje moteryje matė jos atvaizdą. Skaistumas buvo išreiškiamas ne tik nekaltumu iki vestuvių ir ištikimybe vyrui po to, tačiau ir bendrai poelgiuose. Tai yra poelgiai neturi iššaukti pas kitus kvailų minčių, ypač geidulingų. Pavyzdžiui, pakankamai rimtai žiūrėdavo į moters išorinę išvaizdą. Apranga turėjo būti uždara, plaukai uždengti po galvos dangalu. Neduok dieve moteriai ar merginai pasirodyti žmonėse su išleistais plaukais. Tai buvo nedaleidžiama. Iš čia ir posakis „apsigėdinti plaukais“. S. Žarnikova knygoje „Auksinė gija“ priminė, kad anksčiau skaitėsi, kad moteris, pasirodydama viešai su išleistais plaukais, pritraukdavo savo šeimai užkeikimą (sugedimą, порчу). Matyt tai susiję su tuo, kad pas kitas moteris ji gali iššaukti savo grožiu pavydą ir kvailas mintis, o vyrams atims ramybę. Kitais žodžiais, nekukli mergina arba moteris stiprina negatyvią koncentraciją ne tik į save, tačiau ir į savo šeimą.
Iš folkloro ir klasikų kūrinių mes žinoma, kad „sugadinta“ mergelė negalėjo ištekėti ir dažnai pabaigdavo gyvenimą savižudybę, neteikiant pirmenybės žemiškam gyvenime gėdoje ir sąžinės kančiose gyvenant undine. Pagal padavimus, undinės, kurių yra daugybė, atspindėdavo neramias merginų sielas, užbaigusias savižudybe, o pagrindinė tokio rezultato priežastis buvo prarasta garbė nelaimingoje meilėje. Neretai tai buvo merginos, kurios troškimų antplūdyje atsiduodavo iki santuokos jaunajam neatlikę santuokos pažado.
Norisi pabrėžti, kad anksčiau merginos gyvenimas ir moters gyvenimas stipriai skirdavosi: ji keisdavo gyvenamą vietą, pas ją atsirasdavo naujos atsakomybės, ji jau negalėjo vaikščioti į vakarėlius ir pasivaikščiojimus, tačiau štai vienų ir kitų apranga visada buvo uždara, be to, daugybės sluoksnių. Pavyzdžiui, iš tiesų negalima buvo netgi suvokti, nėščia moteris ar ne, ant tiek rūbai slėpdavo jos kūną.
Laikas ėjo ir tradicija palaipsniui išeidinėjo. Augo skirtumas šiam klausimui mieste ir kaime. Miesto personos pradėjo leisti sau atviresnius poelgius. Tai uždėdavo savo antspaudą šeimos santykiams Visi mes žinome Aleksandro Sergejevičiaus Puškino mirties istoriją. Jo žmona leido jam galvoti, kad pas ją romanas su kitu ir gindamas savo garbę, Puškinas šaudė. Liūdna pabaiga mums visiems žinoma. Taip buvo prarastas ne tik žmogus, tačiau didingas rusų poetas. Išsaugotuose Puškino laiškuose Gončarovai, jis ne kartą jos prašė elgtis kaip priklauso žmonai, o ne tęsti lengvabūdišką nesantuokinės mergiščios gyvenimą.
Ir vis tik skaistybė dar visai neseniai buvo rusų moterų būdingas bruožas. 1975 sovietų filme „Jie kovojo už Tėvynę“ veiksmai, kurie mums rodo Didžiojo tėvynės karto metus, yra epizodas, kur moteris kaime duoda atsaką vienam iš kareivių išaiškindama: „Pagal jus taip išeina: jeigu vyras armijoje, reiškia, žmona – niekšė, taip? Štai ir teko kumščiais įrodinėti, kokie mes esame“. Herojė Nona Mordiukova čia atspindi visas to laiko rusų moteris. Be to daugeliui žinomas faktas, kad ištyrus rusų merginas iki 21 metų amžiaus, vokiečiu daktaras davė ataskaitą Hitleriui, kad jos praktiškai visos nekaltos, žinoma, tai juos neįtikėtinai nustebino. O juk tai buvo ne taip seniai, dar ir amžius nepraėjo…
Beje, rusų kalboje iki dabar nėra tinkamo žodžio, nusakančio merginą, praradusią nekaltybę ir tuo pačiu netapusia žmona. Tokie žodžiai, kaip „mergaitė“, „mergina“ ir netgi „deva“ sako apie nekaltybę. „Moteris“ reiškia, kad tai „žmona“, o štai tų, kurios ir nekaltos ir ne žmona, jas visada Rusioje vadindavo necenzūriniai žodžiais, kurie pas mus iki šiol yra keiksmažodžiai.
Skaistybės reikšmė kuriant laimingą šeimą
Seniau milžiniška reikšmė buvo teikiama merginos skaistybei iki vestuvių, nes skaitėsi, kad jeigu ji nešvari, tai atsispindės palikuonyse. Kuo geras mūsų amžius, tai tuo, kad duoda šansą kiekvienam pasitaisyti. Šiandieną niekas merginai neišteplios veido, kuri atsidavusi trumpalaikiam potraukiui ir neišdegins įspaudo kelių vaikų motinai, ieškančiai jiems eilinio tėčio. Ir iš esmės kiekvienas žmogus, kai užsimano pasikeisti, gali tai padaryti bet kokiu momentu. Tačiau nei vienas vyras netrokšta paimti į žmonas „daug mačiusią“ moterį. Liaudyje kalba: „Vaikinai vaikšto su vienomis, o tuokiasi su kitomis“ ir tai iš tiesų taip.
Laimingos šeimos pagrindas – pasitikėjimas. Tačiau ar gali būti pasitikėjimas lengvabūde moterimi, ta, kuri tik ir daro, kad stato save parodymui arba negalėjo išsaugoti šeimos? Arba pas merginą, kurią iki santuokos buvo visas ištisas sąrašas.
Iki šių dienų vyrauja nuomonė, kad ypač svarbu, su kuo mergina praranda nekaltybę, nes subtiliame plane visa informacija apie pirmą partnerį „užrašoma“ į merginos istoriją ir daro įtaką visiems jos gimusiems vaikams. Turbūt jūs girdėjote apie tokį suvokimą, kaip „telegonija“ arba Rita dėsnį. Moksliniuose ratuose ši teorija tai patvirtinama, tai paneigiama, tačiau yra prasmė susimąstyti šiuo klausimu.
Yra ir kita teorija, kuri nepaneigia telegonijos, tačiau tvirtina, kad subtiliame moters kūne buvę partneriai pasilieka 7 metus, o vyriškame 5. Ką tai reiškia? Kad vienaip ar kitaip vaikams, gimusiems šiame periode, daro įtaką visi buvę seksualiniai ryšiai, ypač motinos ryšiai. Tai ne tiek atsispindi išvaizdoje, kiek fizinėje ir psichinėje vaiko sveikatoje.
Bet kokiu atveju reikia suvokti, kad lytiniai santykiai turi sakralinį charakterį. Pirmiausia, tai naujos gyvybės kūrimo aktas. Apvaisinimo metu moteris pilnai atverta visai įeinančiai informacijai, tuo tarpu pas ją aktyvuojasi jau joje esanti ir aktuali, ir senovinė informacija. Labai svarbu kokiame sąmonės lygyje įvyksta sueitis, nes pirmiausia bus pakeliami tie informaciniai klodai, kurie atitinka aktualų lygį. Iš viso, šiuo šviesiu momentu svarbu viskas, nuo vietos, kur tai vyksta, ką jau kalbėti apie partnerio sąmonės lygį. Net jeigu neįvyksta apvaisinimas, tai tuo labiau įvyksta milžiniški energijos ir informacijos mainai, kurie uždeda savo antspaudą tolimesniam gyvenimui ir kiekvieno vystymuisi.
Kai mes kuriame šeima, kai renkamės gyvenimo pakeleivį, subtiliame plane mes jau nuskaitome visą informaciją apie žmogų ir jeigu mes nepasiduodame tik troškimams potraukiams arba atvirkščiai, protui, tai darome teisingas išvadas, maksimaliai atitinkančias mus duotuoju momentu. Kitas klausimas: kaip sužinoti, kad tai iš tiesų ne protas ir ne emocijos, o kažkas tikro? Tam reikia turėti neaptemusią sąmonę ir, pageidautina, geriausias tam būdas dabartiniu laiku – joga. Šatkarmos padeda išvalyti grubų kūną ir perkrauti visus procesus nauju požiūrio kampu, jamos ir nijamos laikymasis pakelia sąmonę į naują lygį, o asanos, pranajama, koncentracija ir meditacija leidžia visą tai sinchronizuoti. Tai užima tam tikrą laiką, tačiau leidžia gerokai pilniau pakeisti gyvenimą į geresnę pusę. Netgi ne pats skaisčiausias žmogus gali „atgimti“ jau dabar, tai yra pradėti gyventi skaistų, sąmoningą gyvenimą. Jeigu žmogui pasisekė susitikti su jogos praktikomis, tai yra visi šansai kūno ir sielos sveikatinimui ir laimingos šeimos sukūrimui.
Taip, anksčiau nereikėjo dėti daugybės pastangų tam, kad būtų išsaugota savo švarą (garbę, честь), nebuvo tokios propagandos, aplinkybės daugiau linkdavo į gerovinį gyvenimą. Dabar pas mus nėra tokių privilegijų, tačiau tai ne priežastis nuleisti rankas ir plaukti pasroviui į niekur. Norėtųsi palinkėti mums visiems gyventi gerokai skaistesnį gyvenimą ir rodyti savo teigiamą pavyzdį augančiai kartais.
Brahmačarija: susilaikymas
Straipsnio autorė Varvara Gagarina
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru