Kuo skiriasi žmonių mąstymas ir jų priimami sprendimai

Pradėkime nuo to, kad visi žmonės yra skirtingame sąmonės lygyje. Kadangi visi žmonės turi skirtingas patirtis, dėl to pas kiekvieną susidaro unikali mąstymo konfigūracija, per kurią žmogus mato ir gyvena šį gyvenimą.

Jogai teigia, jog žmogus praeityje jau gyveno daugybę praėjusių gyvenimų ir jose kaupė įvairias patirtis. Šios patirtys išsisaugo žmogaus pasąmonės lygyje. Jogoje tai yra paaiškinama, jog pasąmonės tendencijos išsisaugo energetiniame lygmenyje ir būtent ta energetika ir pernešama iš gyvenimo į gyvenimą.

Jeigu žmogus praėjusiuose gyvenimo daug laiko skyrė tam, kad remontuotų automobilius, tai tikėtina, kad ir šiame gyvenime jį trauks būtent ši sritis.

Jeigu žmogus mėgo skraidyti su lėktuvais, tai tikėtina, kad jį trauks ir domins ši sritis.

Jeigu žmogus mėgo kapstytis darže, tai tikėtina, kad jį trauks ir domins šį sritis.

Tai nėra nei gerai nei blogai. Tai tiesiog nurodo, kokios tendencijos ir kokie polinkiai yra žmogaus vidiniame pasaulyje.

Jogoje tai vadinasi ‘samskaros’ – giluminiai sąmonės įspaudai.

Net ir patiekalai, kuriuos jūs mėgstate, jie susiję su jūsų giluminiais pasąmonės įspaudais. Įprastai žmogus mėgsta vienus patiekalus labiau nei kitus.

Gimę šiame gyvenime jūs nesate baltas lapas ir nepradedate visko nuo nulio. Pas kai kuriuos iš jūsų gali būti sukaupta labai didelė patirtis, kuri atsispindi jūsų gyvenimo veikloje, darbuose, jūsų gyvenimo kokybėje.

Realiai yra du keliai:

1) arba siela iš gyvenimo į gyvenimą kyla į viršų (evoliucionuoja),
2) arba siela iš gyvenimo į gyvenimą leidžiasi žemyn (degraduoja).

Pirmas kelias eina per sąmonės išsiplėtimą, antrasis kelias eina per sąmonės susiaurėjimą.

Dabar yra kitas svarbus momentas, kurį verta paminėti.

Yra materialus, fizinis pasaulis ir yra nematerialūs, nefiziniai lygmenys.

Priklausomai nuo jūsų sąmonės lygio, jūs gebate savo suvokimu aprėpti tam tikrą lygį: kuo sąmonė platesnė, tuo daugiau ji aprėpia.

Kuo grubesnis (žemesnis) sąmonės lygis, tuo labiau žmogus panašėja į gyvūną, nes pradeda gyventi instinkto lygiu.

Pavyzdžiui, jeigu žmogus grubokos natūros, pas jį gali būti nevisai išlavinta kalba, prastesnis gebėjimas kalbėti, reikšti mintis, gali pasitaikyti žodžių parazitų, keiksmažodžių, nes pas jį didesnis ryšys su grubesniu, lygmeniu.

Musę visada traukia išmatos. Tai nereiškia, kad musė yra bloga, tačiau musės yra toks sąmonės lygis, kad apart išmatų ji daugiau nieko ir nemato.

Jeigu žmogaus subtili natūrą, pas jį bus išlavintas gerokai aukštesnis skonis, suvokimas, platesnė pasaulėžiūra, nes pas jį didesnis ryšis su nefiziniu lygmeniu.

Bites visados traukia nektaras, medus.

Taip ir žmogus, kuo labiau išsiplečia jo sąmonė, tuo labiau pas jį atsiranda tas subtilesnis gyvenimo suvokimas, patyrimas.

Pavyzdys. Tokie žmonės klausytų visiškai skirtingą muziką. Grubaus sąmonės lygio žmogus klausytų grubią, su daug intensyvių ritmų muziką, kuri sukelia tokius stiprius ir intensyvius pojūčius. Pavyzdžiui, rokas, metalas, intensyvi klubinė muzika.

Subtilaus sąmonės lygio žmogus klausytų klasikinę muziką, ramią, harmoningą, subalansuotą, kuri padėtų dar labiau harmonizuoti jo vidinį pasaulį.

Pagrindinis skirtumas yra tame, kad pas pirmąjį yra stipresnis ryšys su materialiais dalykais, o pas antrąjį yra stipresnis ryšys su dvasia (siela).

Kuo pas žmogų didesnė asociacija su sielos lygmeniu, tuo plačiau jis mato ir aplinkinius reiškinius.

Tam, kad pradėti suvokti gilesnius savo būties procesus, tam reikia nukreipti savo dėmesį į vidų.

Įprastai šiuolaikinio žmogaus dėmesys visada būna nukreiptas į išorę. Žmogus kažko ieško išoriniame pasaulyje. Bando pasitenkinti išoriniais daiktais, reiškiniais, santykiais ir panašiai. Tačiau niekas išoriniame pasaulyje nesuteikia to galutinio pasitenkinimo. Jūs jau pradedate tai matyti. Kad ir kiek bandytum nusipirkti naujų daiktų, o vidinės laimės ir ramybės kaip nėra, taip nėra.

Tam, kad geriau ir giliau pažinti save ir visą tai, kas vyksta aplinkui, reikia pradėti stebėti procesus, kurie vyksta jūsų pačių viduje.

Tai galima padaryti per įvairius metodus. Vienas iš jų yra meditacija, kai dėmesys yra nukreipiamas, pavyzdžiui, į kvėpavimą ir yra tiesiog ramiai stebimas kvėpavimo procesas.

Kai tik jūs nukreipiate dėmesį į savo vidų, iš karto atsiranda tam tikras ramybės pojūtis. Tai susiję su tuo, nes jūs pradedate artėti prie tikrosios savo prigimties – prie to, kas iš tiesų esate.

Tai, kas jūs esate, tai nėra fizinis kūnas. Fizinis kūnas – tai viso labo 5 elementai, kuriuos jūs pasiskolinote iš šios planetos. Tai žemė, vanduo, ugnis, vėjas ir eteris. Kai fizinis kūnas užbaigia savo kelionę, jis išsiskaido atgal ir 5 elementai grįžta atgal į žemę, į šią planetą.

O jūs keliaujate toliau.

Jogoje yra paaiškinama, kad žmogus turi daugiau nei vieną fizinį kūną, į kurį jis gali perkelti savo dėmesį.

Be papildomo paruošimo daugeliui bus labai sudėtinga tai suprasti, tačiau aš pamėginsiu tai paaiškinti paprastais žodžiais.

Pavyzdžiui kiekvieną naktį kai jūs einate miegoti, jūs miegodami patiriate įvairiausius išgyvenimus ir patyrimus, tačiau ar tuo metu jūs suvokiate savo kūną? Ne.

Tuo metu atrodo, kad kūnas neegzistuoja.

Tai ir yra pavyzdys, kad miego metu, keičiasi jūsų sąmonės lygis ir jūs pereinate į gilesnį savo paties sąmonės lygmenį. Nefizinį lygmenį.

Ir tokių subtilių lygmenų yra daug.
Ir visi jie yra jūsų viduje.

Per meditaciją, pas jus atsiranda atstumas tarp jūsų fizinio ir nefizinio lygmens ir jūs pereinate lyg į stebėtojo būseną. Tas stebėtojas yra tai, ką mes įprastai vadiname “aš”.

Patandžalio jogos sūtrose yra sakoma labai įdomiai:

“Joga čitta vritti nirodha”

Vertimas:
Joga – tai proto virpesių sustabdymas.
(Joga – tai sąmonės judėjimo sustojimas).

Tuomet jogas pažįsta save tuo, kas jis yra iš tikrųjų.
(Tuomet veikėjas įsitvirtina/būna savo tikroje prigimtyje).

Ir toliau eina paaiškinimas apie tai, kad kai mes nesame savo prigimtinėje būsenoje, tuomet mes tapatiname save su klaidingomis identifikacijomis: emocijomis, baimėmis, tuo kas mums patinka, nepatinka, išoriniais dalykais, įvairiomis mintimis – tai vadinasi proto modifikacijos.

Tam, kad sustabdyti šias proto modifikacijas, reikia mokytis nuraminti protą ir kuo ilgesnį laiką būti vidinėje tyloje.

Tą galima daryti per meditacijos praktiką.

Per meditaciją galima nuraminti chaosą jūsų galvoje.

Yra ir kiti dalykai, kurie gali padaryti jūsų protą ramiu. Pavyzdžiui, jeigu žmogus gyvena dorą ir sąžiningą gyvenimą, tai jo vidinis pasaulis yra ramus. Jeigu žmogus laužo kažkokius gyvenimo dėsnius principus, tuomet automatiškai jo protas tampa neramus, chaotiškas, nerimastingas, baimingas.

Todėl jogoje prieš užsiiminėjant praktika yra rekomenduojama laikytis etinių ir moralinių jamos ir nijamos principų. Nes jie duoda pamatą jūsų tolimesniam vystymuisi ir tobulėjimui.

Tai nuo ko pradėti?

Raskite mokytoją, kuris jus išmokytų užsiiminėti joga ir medituoti. Galima tai daryti grupėje, galima tai daryti individualiai, pagal jūsų poreikį.

Kad ir kokiame gyvenimo etape esate, meditacija jums gali padėti plačiau pamatyti tai, ko kol kas nematote.

Jūs galite natūraliai užduoti klausimą: o kam man iš viso tuo užsiiminėti? Gyvenu gerai, nieko netrūksta, viskas puikiai sekasi. Kam gaišti laiką tokiems, atrodytų, menkniekiams.

Tai reikalinga tam, kad jūs įgautumėte aukštesnį savo paties sąmonės lygį ir iš gyvenimo į gyvenimą galėtumėte atgimti vis geresniuose kūnuose (formose). Ir tai nebūtinai fiziniai kūnai.

Pavyzdžiui, vienas iš klasikinių jogos tekstų Hatha Joga Pradipika teigia, kad po mirties galima atgimti į 8 400 000 formų (!)

Budistai suskirstė tai į šešis suprantamus lygmenis. Jie teigia, jog po mirties galima atgimti viename iš šių lygių:

1) Pragaro pasaulis
2) Pretų (alkanų sielų) pasaulis
3) Gyvūnų pasaulis
4) Žmonių pasaulis
5) Pusdievių/demonų pasaulis
6) Dievų pasaulis

Todėl keldami sąmonės lygį, jūs turite galimybę kilti ir evoliucionuoti į aukštesnius sąmonės lygmenis, aukštesnius kūnus, aukštesnius pasaulius, aukštesnę realybę.

Kuo tai yra naudinga kasdieniame gyvenime?

Kuo jūs sąmoningiau gyvenate, tuo jūs adekvačiau elgiatės ir kasdienėse situacijose.

Jeigu žmogus gyvena nesąmoningai, jis daro daug neapgalvotų poelgių, nuo to kenčia ir jis pats, ir jo aplinkiniai žmonės.

Jeigu jūs išmoksite valdyti savo emocijas, įgausite bent minimalų suvokimą kaip valdyti savo kūną ir protą – aplinkiniai nuo to tik pasidžiaugs.

Kai kurie žmonės gyvena “taip, kaip gaunasi”. Kažką čia darau, tai duos kažkokį rezultatą, visiškai nesuprantu į ką einu, kodėl tai darau, bet vis tiek darau.

Tai nėra geras priėjimas ir jis prie nieko gero neprives. Reikia po truputį mokytis įvaldyti savo gyvenimą.

Gyvenimas tai nėra atsitiktinumų kratinys. Gyvenimas – tai yra kuriamas procesas. Įvaldydami savo kūną ir protą, jūs palengva pradedate suvokti, jog jūs patys kuriate šį gyvenimą savo veiksmai, žodžiais, mintimis ir visa tai jums duoda konkretų rezultatą.

Jeigu jūs sugebėsite harmonizuoti šį gyvenimą, įgausite geras vidines savybes ir sugebėsite jas pernešti ir į būsimus gyvenimus.

Štai todėl vidinė proto ramybė ir yra svarbi kiekvienam iš mūsų.

Žmogus gali būti spirgas – kaip spirgas spirgantis keptuvėje. Visur lekia, bėga, nesustoja apmąstyti.

O žmogus gali būti ramus – harmoningas ir subalansuotas.

Linkiu jums atrasti tuos įrankius ir priemones, kurios padės jums vis vis labiau tapti harmoningesniais, ramesniais ir išmintingesniais.

Patikslinsiu. Iš tiesų čia nereikia niekuo tapti. Nes ta vidinė ramybė ir yra jūsų tikroji prigimtis.