Kodėl svarbu įvaldyti protą
Įsivaizduokite laivą jūroje. Laivas turi nuplaukti nuo taško A iki taško B. Tam reikalingas kapitonas, kuris tvirtai laiko vairą savo rankose. Jeigu kapitonas atsakingai veda laivą, laivas pasiekia kelionės tikslą. Jeigu kapitono nėra, tai pakilus vėjui laivas bus nuneštas visai kita kryptymi, o gal net ir neišplauks iš uosto.
Tas pats vyksta ir su mūsų protu. Jeigu mes nesekame to, kas vyksta mūsų galvoje, t.y. nesilaikome proto higienos, gyvename “kaip papuola”, tai tuomet skirtingos mintys, emocijos, energijos jos kiaurą dieną išnaudoja mus savo asmeniniais tikslais. Kaip jūra mėto laivą be kapitono, taip ir žmogus, nemokantis valdyti savo proto, yra blaškomas ir išnaudojamas pačių įvairiausių minčių, potraukių, troškimų, ketinimų, kurie lyg nežinia iš kur atsiranda jo galvoje.
Jeigu tam tikrame etape susidursite su savo protu, tai suvoksite, kad jis nėra tokia dovana kaip jums atrodo. Nes jis nepaklūsta kontrolei, negali nusiraminti ir sustoti, kai tai būtina. Ar kada nors pastebėjote, kaip sunku kontroliuoti savo asmenines mintis? Kartais atrodo, kad jų srauto neįmanoma sustabdyti.
Kai tik jūs pabandysite supančioti savo protą, jūs greit suprasite, kas namuose yra šeimininkas. Jūsų protas visiškai nepaklusnus, negali ramiai pabūti net kelias minutes. Jis pastoviai ieško įspūdžių, pastoviai ieško objektų, prie kurių galėtų prisikabinti. Rytų tradicijose sakoma, kad protas tampa pats didžiausias žmogaus priešas, kurį praktikai visais įmanomais būdais siekia įvaldyti, supančioti ir išjungti.
Senovėje būdavo tokie statiniai – dolmenai. Juos naudodavo, kad žmogus galėtų pasiekti asmeninę savikontrolę. Žmogus atsiskirdavo dolmene dėl dviejų priežasčių: arba jis pats norėjo patirti save, arba jį uždarydavo, kad jį apsaugotų nuo paties savęs.
Tai kaip atsiskyrimas vienumoje, retrytas, kur praktikuodamas žmogus siekia prieiti prie gilesnio savo paties sąmonės lygio. To neįmanoma padaryti gyvenant sociume, nes aplinkiniai žmonės fonuoja žemo lygio energiją ir perdavinėja ją vieni kitiems. Dėl šios priežasties senovėje (ir dabartiniais laikais) jokie ašramai, kur žmonės užsiima asmeniniu savęs pažinimu ir tobulėjimu, jie visados būdavo statomi atokiose vietose, miškuose, toli nuo žmonių. Todėl vienas iš būdų pabūti su pačiu savimi – išvažiuoti ten, kur aplinkui per didelį atstumą nėra žmonių. Pastebėsite, kad ir mintys kitokios, ir būsena kitokia atsiranda.
Kuo daugiau žmogus turi norų, tuo mažiau jis adekvatus. Kiekvienas iš mūsų turime potraukių (polinkių, aistrų), kurie siurbia mūsų energiją. Tol, kol jūsų energiją atiminėja lervos arba kitokios būtybės, jūs netapsite išmintingais.
Klasikiniuose tekstuose pirma užduotis, kuri pateikiama mokiniui – tai energijos sukaupimas. Energijos nutekėjimas yra pati pagrindinė žmogaus išvedžiojimo priemonė. Mokytojas reikalingas tiems, kurie iki tam tikro lygio apribojo skyles ir pradeda bandyti kontroliuoti savo energiją, savo protą.
Bet koks emocijos patyrimas priveda prie energijos nuleidimo. Tai gali būti negatyvi emocija, tai gali būti pozityvi emocija. Abiem atvejais energija nuleidžiama. Todėl būkite budrūs, kai kažkas nori jums suteikti vienokią ar kitokią emociją.
Jeigu jūs praktikuosite hatha jogą, meditaciją, pranajamas ir išmoksite kontroliuoti savo energiją, tai galėsite pakeisti save. Darydami gerus darbus, kaupiate padėkas būsimiems gyvenimams.
“Žmogus, kieno protas švarus, mato šį pasaulį jo didingoje švaroje.” Budda
“Kai tik jūs savyje įveiksite pyktį, jūs atrasite, kad išoriniame pasaulyje daugiau nėra nei vieno priešo.” Dilgo Khence Rinpoče