Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Kodėl griežta vegetariška mityba būtina dvasiniam tobulėjimui

Vegetariškas gyvenimas – tai ahimsos filosofija, kas reiškia gerumą ir neprievartą santykyje į visas gyvas būtybes, įskaitant gyvūnus, paukščius, žuvis ir vabzdžius.

Vegetarizmas tiesiogiai susijęs su dvasingumu. Sanskrito žodis ahimsa, reiškia „nekenkimas, atsisakymas kenkti, žalos nedarymas” pabrėžia dvasingumą. Jis gerbia visas gyvas būtybes kaip vieną ir turi savyje pamatinę esmę apie tai, kad Visagalis egzistuoja kiekvienoje gyvoje sieloje. Aukščiausiasis sukūrė šią visatą žemę ir jos būtybes ir mums natūralu gerbti visas gyvybes, o ne griauti tai, ką sukūrė Kūrėjas.

Tie, kas iš tiesų susiję su dievu ir esme, jaus meilę visoms gyvoms būtybėms, didelėms ir mažoms. Jie pripažįsta ir žiūri į visų gyvų būtybių sielą kaip į sau lygią. Aukščiausiojo šviesa egzistuoja kiekvienos gyvos būtybės sieloje, tiek nuolankioje skruzdėlėje, tiek ir galingame liūde. Jis spinti tiek gyvatėje, tiek ir karvėje. Jis yra žuvyje, taip pat ir paukščiuose. Kai mes žiūrime į gyvenimą mūsų vidinio „aš” akimis, mes matome tiesą ir meilę netgi pačioje kukliausioje ir mažiausioje būtybėje.

Tai viena iš priežasčių, dėl kurios dvasiniai žmonės tampa vegetarais. Jie mano, jog Dievas davė jiems skanų ir pakankamą maistą daugelyje formų, neskaitant mėsos ir nėra būtinybės žudyti kažkokią gyvybę dėl mūsų asmeninio egoizmo ir mūsų mėsos skonio patenkinimo.

Nušvitusios sielos, tokios kaip Ramana Maharši ir Šventasis Pranciškus mokė, kad gyvūnai taip pat turi sąmonę ir sielą, kad tai daro juos taip pat mūsų pačių dalimi. Jeigu mes norime įgauti meilę savyje, mums reikia mylėti ir rūpintis kiekviena gyva siela. Štai kodėl vegetariška mityba sudaro labai svarbią mūsų dvasinio gyvenimo dalį. Maistas, kurį mes valgome daro ne tik fizinį poveikį, tačiau ir emocionalų ir protinį poveikį į mūsų dvasinę sąmonę.

Jeigu mes bandome gyventi atjaučiantį gyvenimą be prievartos, jeigu mes bandome tapti stabilūs ir turintys vidinę ramybę, jeigu mes bandome nuraminti savo protą, kad susikoncentruoti į savęs vidų, kad rasti mūsų dvasinius lobius, tuomet mes natūraliai, norėsime laikytis mitybos, kuri yra neprievartos ir vengti tiesioginio arba netiesioginio gyvūnų žudymo.

Visa vegetarizmo idėja tame, kad nesukelti skausmo ir žalos šiems vargšams, švelniems ir neapsaugotiems gyvūnams. Čia tiek žiaurumo, kad milijonai žmonių gėdyjasi to, kad juos vadina žmonėmis.

Negali būti jokių argumentų, kad pateisinti skausmą, žalos darymą ir gyvybių nužudymą tik tam, kad jie gyvūnų formoje, o ne mūsų žmogiškoje formoje. Mes daugiau negyvename pirmykščiame medžioklės amžiuje, kur reikia susimedžioti maisto ir šiandieną pas mus yra pasirinkimas ir alternatyvos. Bet kokie argumentai, kad žudyti ir valgyti mėsą, yra tik menki ir apgailėtini pasiteisinimai, kad patenkinti savo skonį, taip pat neišmanymas ir puikybė, sukelta moralės ir dvasinių savybių nebuvimu.

Žmonės dažnai maišo moralę ir dvasingumą. Tiesa tame, kad tai vienas ir tas pats. Moralinio ir dvasinio charakterio pagrindas yra teisingumas. Esmė yra priėmime, pripažinime, pagarboje ir meilėje kiekvienai sielai bet kokioje formoje nekenkiant nei viai gyvai būtybei tiesiogiai arba netiesiogiai. Tai pirminė ir vienintelė tiesa.

Juk gyvenant be prievartos ir su atjauta visoms kitoms sielos, taip pat lavina meilę savo vidiniam aš ir tuomet mes augame dvasiškai. Vegetarizmas suderinamas su gyvenimo būdu, kuriame nėra prievartos. Visi tikėjimai ir tradicijos moko bendro principo – nežudyk. Jeigu mes tapsime šių sielų kančių stebėtojais, tokių kaip višta, kalakutas arba karvė, kiaulė, kurią žudo dėl maisto arba žuvis, pagauta ant kabliuko ir besikankinanti iš skausmo, bet koks žmogus su dvasine širdimi suvokia kančias, kurias jie patiria šiose žiauriose sąlygose.

Yra tie, kurie galvoja, jog gyvūnai, paukščiai ir žuvys neturi sąmonės arba sielos ir paskirtos tik tam, kad juos suvalgytų. Šie neišmanantys žmonės neš visą blogą karmą ant savęs ir kentės daugelyje gyvenimų dėl to, kad keldavo skausmą ir žalą gyvūnams ir paukščiams. Apie tai aiškiai pasakyta visose šventose knygose ir visi nušvitę šventieji apie tai kalėjo.

Tie, kas pasiekė sėkmę dvasiniame kelyje žino, kad vegetarizmas padeda medituoti ir tobulėti dvasiškai. Kai tik mes suvokiame, kad dieviškumas gyvena visose gyvybės formose mūsų planetoje, mes platinsime ramybę ir meilę, kur mes beeitume.

„Tas, kuris leidžia papjauti gyvūną, tas, kuris jį išdarinėja, tas, kuris žudo jį, tas, kuris perka arba parduoda mėsą, tas, kuris ruošia ją, tas, kuris paduoda ją ir tas, kuris ją valgo – visu turi būti laikomi gyvūnų žudikais. Nėra didesnio nuodėmingojo nei tas žmogus, kuris nors ir nesilenkia dievams arba protėviams, tačiau siekia padidinti savo kūno masę kitų būtybių kūnais” (Manu–samhita 5.51–52)

Net jeigu pas kažką yra jėga atgaivinti mirusį žmogų, tačiau jeigu jis valgo mėsą, jis niekada negalės būti Džnaniai – Nušvitusiu – Išsilaisvinusiu. Jis niekada negaus Viešpaties malonės ir jo gyvenimą nustatys jo likimas ir jis niekada nepereis gimimų ir mirčių ciklo. Žmogus vengiantis mėsos vartojimo ir išreiškiantis atjautos visoms gyvybės formoms, turės teisę gauti dieviškąją malonę. Vallalar aiškiai įspėjo, kad viena iš pačių baisiausių nuodėmių – „pasodinti paukštį į narvą” (Šventasis Vallalar)

Kiekvienas nušvitęs šventasis suteikdavo didelę reikšmę tam, kad būti vegetarais. Jie visada mokė, kad dievas yra malonės ir gailestingumo atspindys. Atjautos ir gailestingumo kelias – vienintelis kelias į dvasingumą ir dievą. Visagalis egzistuoja kiekvienos gyvos būtybės sieloje ir mes niekada neturime tiesiogiai arba netiesiogiai kenkti kažkieno gyvybei.

Mes negalime judėti pirmyn mūsų dvasinėje kelionėje, jeigu mes valgome mėsą arba dalyvaujamo bet kokios gyvos būtybės žudyme tiesiogiai arba netiesiogiai. Tai liūdna ir karti tiesa. Jeigu jūs vartojate mėsą, tai dvasingumas bu tik kosmetinis, dekoratyvinis ir paviršutinis. Tai niekada nebus realus dalykas. Kaip mes galime žudyti ir eiti dvasingumo keliu? Negalime.

Kur žmogiška meilė, gerumas, prisirišimas ir rūpestis gyvybe arba siela, jeigu mes esame dalimi prievartos arba gyvybės nužudymo, kad patenkintume mūsų skonio pojūčius ir pateisintume nužudymus nepateisinamais mokslo ir kvailumo argumentais. Mes neišreiškiame gailestingumo šioms sieloms, o patys prašome pas Dievą malonės. Jeigu mes neišreiškiame malonės šių gyvūnų gyvybėms ir pasiliekame neišmanyme, tai kaip galėsime laukti malonės sau iš Visagalio?

Vegetarizmas – tai gerovinė ir atjaučianti mityba ir gyvenimo būdas, nes jis siūlo vartoti maistą, kuriame yra mažiausias prievartinio maisto kiekis. Žmonės, kalbantys apie meilę ir dvasingumą turi eiti neprievartos keliu santykyje į visas gyvas būtybes.

Visuomet prisiminkite, kad mes visi nešame atsakomybę už savo veiksmus. Taigi, mano brangūs draugai, būkite geri, atmeskite savo nežmogiškas savybes ir sąžiningai pabandykite tapti vegetarais, kad pradėti eiti teisingu žmogiškumo, dvasingumo ir nušvitimo keliu šiame gyvenime.