Kas yra hedonizmas ir prie ko priveda gyvenimas dėl pasitenkinimų ir malonumų
Nors šnekamojoje kalboje mažai naudojamas žodis „hedonizmas“, jo esme persmelkta šiuolaikinės visuomenės žmonių realybė. Įvyko perversmas visuomenės sąmonėje, žmonės buvo įpratinti vartoti tai, kas visiškai nereikalinga, įteigus jiems, kad tai yra būtinybė. Patirti begalę malonumų, „imti iš gyvenimo viską“ ir panašios idėjos stumia žmogų į jusliniais malonumais paremtą, iliuzinį gyvenimo tikslo suvokimą.
Žmogus, perpildydamas savo sąmonės erdvę vis naujais ir naujais aistringais norais, bėga nuo tikrojo, proto ir kūno pramogomis nepagražinto, suvokimo, kas iš tikrųjų vyksta. Vargu, ar hedonistas dės pastangas tiesos paieškai, kūrybai, savęs pažinimui ir tobulėjimui — tai retoriniai klausimai. Žmogus, viena ar kita forma yra taip įtraukiamas į malonumų pasaulį, kad retai sugeba suvokti, beesantis iliuzijoje. Šios proto būsenos nėra kažkas naujo, apie tai liudija įvairios filosofijos tėkmės, gyvuojančios per visą žmonijos istoriją.
Kas tai yra hedonizmas
Pats seniausias filosofinis apmąstymas apie gyvenimo būdą, nusakantį siekį gauti malonumus ir vengti skausmo, yra kilęs iš Čarvaka – indų materialistinės filosofijos sistemos. Ankstyvojoje indų filosofijoje (V-VI a. pr.m.e.) ši filosofijos srovė buvo slepiama, tradicinės mokyklos jos nepripažino. Epe „Mahabharata“ Čarvaka vadinamas piktadarys, paskyręs save visų išsimokslinusių atstovu ir atrodantis kaip jie, kuris pataria elgtis neetiškai.
Tuo pat metu Senovės Graikijoje hedonizmas tapo viešpataujančios filosofijos dalimi. Žodį „hedone“ pirmą kartą paminėjo senovės graikai, jis verčiamas kaip „pasitenkinimas“, „malonumas“. Hedonizmas tai etikos teorija, teigianti, kad malonumas yra svarbiausias dalykas, vienintelis gėris ir galutinis žmonijos tikslas. Ši koncepcija dažnai naudojama vertinant poelgius: kuo daugiau malonumo ir kuo mažiau kančios sukeliama, tuo poelgis yra geresnis.
Filosofiniai, psichologiniai samprotavimai apie laimės, pasitenkinimo, gyvenimo tikslo apibrėžimų niuansus vyksta iki šiol; ir kiekvienas šias reikšmes suvokia individualiai, vertindamas per savo požiūrio į pasaulį prizmę, įtakojamas išorinių jėgų ir prieš tai buvusios patirties svorio, visuomenėje dominuojančio požiūrio — daugybė faktorių veikia.
Į pasitenkinimą žvelgiama kaip į pakopą, vedančią į laimę. Tai, kas sukelia kančias, diskomfortą, turi būti pašalinta. Tai pasireiškia juslėmis paremtų kūno norų patenkinimu, iš dalies hedonizmas pasireiškia ir dvasinių tikslų siekio motyvais, jo apraiškomis gali būti įsivaizduojami rojaus malonumai, ar nirvana – nuolatinės palaimos būsenos pasiekimo idėjos.
Įdomus šis dialogas apie individo motyvacijų skirtumų subtilybes:
„— Tu vis dar matai rojų ir pragarą moralės, amoralumo akimis. Rojus ir pragaras — tiesiog mūsų protų būsenos. Jie atspindi mūsų pasitenkinimą ir taip pat parodo nepasitenkinimo būseną. Jie simbolizuoja mūsų siekius, mūsų norus, mūsų laimės troškimą ir nenorą kentėti. Jie parodo mūsų prisirišimus, ar prisirišimų nebuvimą. Apie tą, kuris laisvas nuo geismo, patenkintas esamomis aplinkybėmis, sakoma, kad „gyvena debesyse“, nes toks žmogus laisvas nuo geidulių, pykčio ir godumo. Kai nėra pasitenkinimo esamomis aplinkybėmis, geiduliai, pyktis, godumas žmogui amžiams nutiesia nuodėmingą kelią. Ir toks nepatenkintas žmogus, netgi turėdamas visus kelius į laimę,gavęs visas pasaulio gėrybes, visada turės proto būseną, panašią į pragarą.
— Kitais žodžiais tariant tam, kad patekti į rojų, mums reikia išeiti iš pragaro, kuris mumyse?
— Rojus nėra geresnis už pragarą, o pragaras tai ne rojaus netekimas. Tuo metu, kai mumyse sugriaunamas pragaras, tą pačią akimirką dingsta būtinybė būti rojuje, nes rojus — vien tik kenčiančio pragaro kančias, svajonė. Tai jo noras. Ten, kur baigiasi pragaras, ten taip pat dingsta noras patekti į dangų. Kai skirtumas tarp rojaus ir pragaro dingsta, tokia būsena vadinama išsigelbėjimu ir nušvitimu“.
Dialogas iš kino filmo „ॐ नमः शिवायӟ, 549 serija
Jausmai yra santykiniai, subjektyvūs, nuo proto būsenos priklauso, kaip žmogus suvokia egzistuojančius reiškinius. Reguliariai valant sąmonės veidrodį, yra šansas, atpažinus, suvaldyti aistrų užuomazgas, provokacijas į jausminius malonumus. Neužtenka vieną kartą nuraminti protą, būtina praktikuoti be paliovos, tai turi tapti savidisciplinos dalimi. Tai yra ne taip paprasta, bet įmanoma, netgi šiuolaikinės tikrovės sąlygomis.
Hedonizmas šiuolaikiniame pasaulyje
Vartotojiškumas, siekis nuolat pramogauti — tai ryškiausi hedonizmo pavyzdžiai šiuolaikinio žmogaus gyvenime. Tai gali būti individualus asmenybės siekis, ir įpiršta, priverstinė laimė, skiepijama ir transliuojama per masinės komunikacijos priemones, kino industriją, glamūrinius žurnalus, interneto platybes. Reklamos ir pramogų industrijos biznis stimuliuoja prekių ir paslaugų paklausą, iškreipdamas laimės supratimą, įteigiama nuostata, kad laimės pojūtis tiesiog būtinas ir jį reikia nuolat stimuliuoti naujais nesibaigiančiais daiktais, pojūčiais, malonumais.
Asmeninio tobulėjimo, laimingo gyvenimo kursai, pinigų ir meilės meditacijos, aviakompanijos British Airways „laimės kilimėliai“, skeneriai, kurių pagalba kaupiama informacija apie nepatenkintus pirkėjus ir dar daug variacijų laimės tema – visa tai perpildo rinką iliuziniais instrumentais, neva padedančiais patirti nuolatinės palaimos būseną. Emocinės rinkodaros specialistai tiria vartotojų elgesį, vertina klientų emocijas. Jų pagrindinis tikslas – paskatinti potencialius pirkėjus reaguoti ir galiausiai įsigyti siūlomą produktą ar paslaugą.
Masinė kultūra, užauginusi hedonistų kartą, niveliuoja arba nutyli apie atskiro žmogaus ir visos visuomenės hedonistinio gyvenimo būdo pasekmes. Visuomenės sąmonės manipuliacijos, valios jėgos, disciplinos, adekvačios savianalizės nebuvimas gali galutinai sužlugdyti žmogų ir turėti nenuspėjamų pasekmių.
Prie ko priveda hedonizmas
Žvelgiant į gyvenimą hedonizmo požiūriu, galima analizuoti panašios pasaulėžiūros pasekmes žmonių biografijų pavyzdžiuose (istorinių asmenybių ir mūsų amžininkų), turėjusių neribotas galimybes mėgautis malonumais. Dekoracijos keičiasi, esmė lieka ta pati. Žmogui, nenorinčiam dėti pastangų savęs pažinimui ir tobulinimui, sunku suvaldyti savo norus, aistras. Pateikti konkrečių asmenybių pavyzdžius būtų neetiška. Bet geriau mokytis iš svetimų klaidų.
Norint sužinoti, kokios yra hedonizmo pasekmės, galima savarankiškai išanalizuoti žmonių, užlipusių ant „jausminių troškimų grėblio“ patirtį. Pasiekus piką individui gali būti tokios pasekmės:
– priklausomybė nuo vieno ar kito pasitenkinimo instrumento, vedančio link protinės degradacijos, net iki psichikos ligų;
– priklausomybės, sukeliančios sveikatos netekimą;
– moralinė bei etinė degradacija ir atitinkamas žmogaus elgesys;
– nepasisotinimas malonumais, to pasekmė amoralumo apraiškos;
– visiškai prarandamas domėjimasis gyvenimu, depresinės būsenos ir to pasekmė suicidinių minčių atsiradimas;
– moralinės vertybės keičiamos į materialias, prarandami nuoširdūs žmogiški santykiai su kitais žmonėmis.
Vienas pasitenkinimo ieško siekdamas malonumų potyrių įvairovės, kitas mėgaujasi patiriamų malonumų intensyvumu ir gilumu. Tarp kitko, viena gali pereiti į kita nesuskaičiuojamą kiekį kartų. Viliojančios iliuzijos hedonistui gali ilgam apsukti galvą.
„Hedonizmo perėjimas iš individualaus lygio į visuomenėje dominuojančios filosofijos lygį, stumia tą visuomenę į lėtą, bet neišvengiamą susinaikinimą, sukeldamas tokį kokybinių ir kiekybinių nukrypimų augimą, skatinantį visuomenės gyvybingumo praradimą, sąlygojantį jos gesimo procesą“ (T.A. Chagurovas, socialinių mokslų daktaras, Rusijos mokslų akademijos Sociologijos instituto mokslinis bendradarbis).
Biznio industrija yra suinteresuota šiuolaikinės visuomenės hedonizmu, vartotojiškumo stimuliacija. Kiekvienas žmogus turi pasirinkimo laisvę: daryti tai, ar ne, o juk išeitis yra, jeigu galėtume laikytis paprastų rekomendacijų:
– gauti ir gyvenime pritaikyti žinias apie sveiką gyvenimo būdą;
– prognozuoti, vertinti savo veiksmų pasekmes;
– prisiimti atsakomybę pirmiausia už savo gyvenimą, mintis, veiksmus, poelgius, įpročius;
– reikšti valios jėgą, disciplina turi tapti gyvenimo būdo dalimi;
– ignoruoti pramogų industriją ir su ja susijusias prekes, paslaugas;
– naudojantis „gyvenimo gėrybėmis“, vadovautis asketiškumu ir kuklumu, reiškiant save sociume;
– verta samprotauti, nagrinėti kitų žmonių patirtį ir rasti savo, judėjimo link sveiko egzistavimo būdo, atspirties taškus.
Pageidautina sveiku protu paremtu mąstymu vadovautis siekiant ne tik savo, bet ir visuomenės vystymosi esamu momentu ir ateityje, rūpintis vieta, kurioje esi ir visa planeta. Darant eilinį pasirinkimą, eiti ne „patinka ar nepatinka“ keliu, o judėti „ar bus tai man ar kažkam kitam naudinga?“ kryptimi. Stebuklingu atradimu gali tapti suvokimas, kokia kaina atsiranda malonumai; kokie Žemės, gyvų būtybių resursai naudojami žmogaus malonaus laiko praleidimo būdams sukurti; kokia yra nereikalingų malonumų kaina.
Kaip pasireiškia hedonizmas
Tapti hedonistu gali kiekvienas, jeigu tarp žemiau nurodytų tokio elgesio pasireiškimo požymių atsirastų pavyzdžių iš jūsų aplinkos, tai pirmiausiai reikėtų išanalizuoti savo elgesį. Pradžioje hedonizmas pasireiškia prote, vėliau atsiranda ir veiksmai. Ne visada įmanoma pastebėti ir priimti savo asmenybės aspektus.
Polinkio į jausmų patenkinimą tendencijos pasireiškia kaip:
– laiko leidimas nuolat švenčiant;
– tingumas, apatija, infantiliškumas;
– silpna valios jėga, savikontrolės nebuvimas, disciplinos neigimas;
– noras gauti malonumus „čia“ ir „dabar“;
– gerovės siekis, dedant minimalias darbo pastangas;
– narcisizmas, puikybė, padidinta arba sumažėjusi savivertė;
– nuolatinė malonumų, įspūdžių, pramogų šaltinių paieška;
– emocionalumas, nesugebėjimas suvaldyti norų;
Žmogus keičia elgesio šablonus, mąstymą, remdamasis savo vidinėmis nuostatomis,todėl pastebėjus hedonizmo, egoizmo požymius geriau pradėti keistis pačiam, palikus ramybėje vartotojišką visuomenę, artimuosius ir draugus, turinčius hedonistinių polinkių. Besikeisdamas žmogus palaipsniui sugeba tapti mąstymo, paremto sveiku protu, pavyzdžiu ir kitiems.
Hedonizmo pavyzdžiai
Kiekvienam iš šešių mūsų jutimo organų galima atrasti hedonizmo pavyzdžių, ypač šiuolaikinėje visuomenėje. Paplitę pasireiškimai, susiję su maistu (nuo banalaus persivalgymo iki išskirtinio gurmaniškumo), seksualiniai potraukiai, žaidimų manija, priklausomybė nuo intoksikantų (alkoholis, narkotikai, kava ir kt.), šopoholizmas ir daiktizmas. Sudėtingo mentalinio pasitenkinimo gavimo pavyzdžiais gali būti valdžios, statuso, pinigų, prestižo troškimas, pranašumo prieš kitus jausmas. Religinis hedonizmas – turima mintyje iš anksto atidėtą užtarnautą malonumą.
Paleidžiant begalės malonumų švytuoklę, būtų išmintingiau prisiminti ir apie kitą galutinį tašką — begalę nelaimių, kai žmogaus gyvenime atsiranda daugybė sunkumų ir išbandymų. Tai vyksta neatsitiktinai, tokia Aukštesniųjų jėgų valia ir karma, tam, kad padėti žmogui suvokti, ar teisinga kryptimi jis juda.
Vaizdo įrašas. Mokyti jogos tai tarnystė visuomenei. Andrejus Verba
Straipsnio autorė: Asta Laurinaitienė.
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru