Kaip pašalinti pyktį
Pyktis – tai pragaro vartai. Jis naikina Aukščiausiojo Aš pažinimą. Pyktį sukelia radžasas. Jis sugriauna ir sunaikina viską aplinkui. Tai didingiausias ramybės priešas, pakitusi geismo forma. Kaip pienas pavirsta į varškę, taip geismas, troškimas pavirsta į pyktį. Žmogus pradeda pykti, kai jo norai neišpildomi. Jo protas panyra į sumišimą, žmogus praranda atmintį ir blaivų protą. Jis miršta. Būdamas piktas žmogus gali pasakyti ir padaryti absoliučiai bet ką. Gali net nužudyti. Įžeidžiantys žodžiai priveda prie muštynių ir kivirčų. Apimtas pykčio žmogus praranda blaivų mąstymą ir nustoja save valdyti, jis nesupranta, ką daro. Jis tampa pykčio auka, jis yra valdomas pykčio. Pyktis – tai Šakti arba Devi forma. „Čandipathe“ pasakyta:
„Ja devi sarva-bhutešu krodharupena samsthita
Namas-tasjei namas-tasjei namas-tasjei namo namah“.
„Lenkiuosi Devi, esančiai pykčio formoje visose būtybėse“.
Įsižeidimas, pasipiktinimas, žiaurumas, įniršis ir susierzinimas – visa tai pykčio formos. Tačiau kai žmogus nori ištaisyti kitą ir be savanaudiškumo naudojasi pykčiu, kaip jėga, leidžiančia keisti kvailą poelgį, toks pyktis vadinamas „teisingu“. Įsivaizduokite, kad kažkas erzina merginą, įžeidinėja ją, o praeivis pyksta ant šio nusikaltėlio. Tai teisingas pasipiktinimas. Jame nėra nieko blogo. Pyktis pasibjaurėtinas, kai yra iššauktas godumo arba egoistinių paskatų. Dvasiniams mokytojams kartais tenka išreikši pyktį, kad padarytų poveikį mokiniams. Tame taip pat nėra nieko blogo. Laikas uo laiko be to neapsieiti. Mokytojas būna įniršęs tik iš išorės, viduje jis pasilieka šaltakraujis. Tačiau tokiais atvejais reikia stebėti, kad pyktis neįleistų šaknų į antahkaraną. Įniršis turi nurimti greitai kaip vandens banga.
Jeigu žmogus dažnai tampa piktas dėl smulkmenų, tai ryškus dvasinio silpnumo požymis. Sulaikinėkite pasipiktinimą vystydami kantrybę, vičarą, kšamą (gebėjimą atleisti), meilę, geraširdiškumą ir tarnystės dvasią. Kai pyktis yra kontroliuojamas, jis virsta į jėgą, gebančią apversti pasaulį. Jis pavirsta į odžas panašiai taip, kaip šiluma ir šviesa tampa elektrą. Energija virsta į kitą formą. Jeigu mokinys pilnai įvaldė savo pyktį, galima laikyti, kad jis užbaigė pusė geros sadhanos. Kontroliuoti pyktį reiškia kontroliuoti ir geismą. Visos ydos, durnos savybės ir neteisingi poelgiai gimsta pyktyje. Jeigu pyktis įvaldytas, blogos savybės atkrenta pačios savaime. Tas, kuris įvaldė pyktį, negeba daryti durnų ir neteisingų poelgių. Jis visada teisingas. Lengvai sudirgstantis visada neteisingas. Jis yra veikiamas jausmų ir impulsų įtakos. Pagrindinė dirglumo ir pykčio priežastis yra gausus sėklos praradimas. Pykčio šaknis slypi savęs mylėjime kurio verta atsikratyti vičaros būdu. Tik tuomet galima iš tiesų įvaldyti pyktį, jo šaltinį.
Pyktį galima iš dalies įvaldyti, susilpninti priešingų gerovinių savybių ugdymu – kšamos, meilės, šanti (ramybės), karuni (atjautos) ir draugiškumo. Tačiau tik džniana galutinai sunaikina visas sanskaras. Maunos laikymasis labai padeda kovoti su pykčiu. Sunku nuspėti, kada žmogus pateks po po jausmo įtaka. Jis gali visiškai netikėti įniršti dėl kažkokios smulkmenos. Kai pyktis priima piktybinę formą, jį labai sunku suvaldyti. Reikia tai daryti anksčiau, kai pyktis dar tik silpnai raibuliuoja pasąmonėje. Štai kodėl verta dėmesingai sekti protą ir sulaikyti jį esant menkiausiems dirglumo [įniršio, pykčio] požymiams. Tuomet valdyti pyktį labai lengva.
Įniršęs žmogus pilnai praranda savikontrolę. Pyktis atiminėja jėgą per daugybę pasireiškimų. Jeigu jis įvaldomas, palaipsniui sustiprėja valios jėga. Mokinys turi nukreipti visą savo dėmesį į kovą su šiuo galingu priešininku. Sattvinis maistas, džapa, meditacija, malda, satsanga, vičara, tarnystė, kirtan, brahmačarja, pranajama – visa tai deda pagrindą šio siaubingo blogio pašalinimui. Kovoje su juo reikia derinti įvairius būdus. Jeigu jus įžeis, stenkitės išsaugoti ramybę. Iškentėkite įžeidimą. Tai sustiprins jėgas. Pradėkite nuo staigių įtūžių atsiradimo ir jutimo valdymo. Pajautę, kad galite susprogti iš pykčio pokalbyje arba ginče, tiesiog nutilkite. Pasistenkite kitiems kalbėti malonius (madhura) ir švelnius (mridu) žodžius. Kalba turi būti lengva, o argumentais pasverti. Žiaurūs išsireiškimai tik priveda prie nuomonių išsiskyrimo. Jeigu jums sunku sulaikyti pyktį, iš karto pasišalinkite ir šiek tiek prasivaikščiokite. Atsigerkite šalto vandens. Dešimties minučių bėgyje garsiai kartokite OM. Tabakas, mėsa ir spiritiniai gėrimai daro charakterį dirgliu į todėl nuo jų verta visiškai atsisakyti. Tabakas sukelia širdies ligas o serganti širdis lengvai tampa pažeidžiama pykčio.
Būkite atsargūs rinkdamiesi bendravimo ratą. Kalbėkite mažai. Mažiau bendraukite. Panirkite į sadhaną. Galvokite apie tai, kad pasaulis – tai užsitempęs sapnas ir mithja, apgaulė. Tai sustabdys pyktį. Galvokite taip: „Kas yra įžeidimas? Ko aš pasieksiu per pyktį? Tai tuščias laiko ir jėgų švaistymas. Aš – ne kūnas. Visuose mumyse yra vienas ir tas pats Atmanas“. Tai pilnai pašalins pasipiktinimą [užsidegimą]. Pyktis blogina kraują, nes pykčio metu kraujas prisipildo nuodijančiomis medžiagomis.
Žinomi atvejai, kai krūtine maitinami vaikai mirdavo nuo motinos pieno, nes motinos maitindavo juos būdamos pykčio priepuolyje. Iš šiuolaikinės psichologijos požiūrio taško, nuo pykčio prasideda visi susirgimai: reumatizmas, širdies susirgimai ir nervų ligos. Pykčio priepuoliai sunaikina nervinę sistemą, o jos atstatymui reikia daugybės mėnesių.
Ištrauka iš Svamio Šivanandos knygos Koncentracija ir meditacija