Kailas – Dievų kalnas
Šiaurinis Kailaso veidas… Būtent prie jo papėdės atvyksta žmonės, ieškantys gerokai gilesnės sąveikos su didingąja šventenybe. Kelias čia ne to jau paprastas. Apie 4000 metrų aukštyje reikia įveikti pakankamai rimtą pakilimą palei upelius besileidžiančius žemyn, o paskui – keletas šimtų metrų per ledyną ir sniegą. Tibetiečiai, pripratę prie aukščio, čia juda kalnų elnių greičiu, tačiau europiečiams tenka sustoti, atgauti kvapą. Viskas dėl to, kad keletai sekundžių prisiliesti prie Šiaurinio veido pagrindo, patirti ant savęs paslaptingąjį Kailaso poveikį.
Daugelis piligrimų pastebi: kai kurie išlinkimai arba, tikriausiai, geriau pasakyti Kailaso veido dalys, atrodo taip, lyg jas specialiai poliravo. Šiaurinis veidas – labai lygus paviršius, ant kurio netgi nėra už ko užsikabinti žvilgsniu. Tyrėjai tokius lygius, tačiau tam tikru būdu išlenktus paviršius vadina veidrodžiais. Vienas iš pačių didžiausių plokščių veidrodžių yra šiaurinė piramidės pusė. Jos aukštis nuo pagrindo 1800 metrų.
Reikia pasakyti, kad pasauliui žinoma daugybė piramidžių, o daugelis mokslininkų laiko Kailasą būtent dirbtinai sukurtu statiniu. Tačiau nei meksikiečių, nei egiptiečių piramidėse mes nerasime panašių veidrodžių. E. R. Muldaševas, užsiiminėjęs šio fenomeno tyrimu mano, kad veidrodžiai buvo pagaminti atskirai ir vėliau “pridėti” prie statinio, nors ir nesuprantama, kokiu būdu žmonės galėjo pakelti juos į tokį aukštį.
Tačiau ne taip įdomu veidrodžio atsiradimo kilmė. Svarbiau kita: tokios milžiniškos plokštumos gali perduoti ir nukreipti energiją sukauptą pačios piramidės. Jiems priskiriamas gebėjimas pagreitinti laiką. Kai kurie tyrėjai netgi vadina Kailaso kompleksą laiko mašina. Galima pradėti nuo vienos iš “siaubo istorijų”. Sklinda legenda apie keturis alpinistus pabandžiusius užlipti ant Kailaso. Jie nusileido būdami bepročiais, per metus staigiai suseno ir greitai nusibaigė taip ir negrįžę į save. Tačiau taip Kailas elgiasi tik su tais, kas čia ateina su demoniškais norais jį įveikti.
Su kitais laikas veikia kitu būdu. Nors daugelis ir pastebėjo, kad pas piligrimus, praeidinėjančius korą, kažkodėl labai greitai pradeda atauginėti nagai ir plaukai, pagreitėja apykaitos procesai, visas laikas pagreitėja jiems išskirtinai vidiniame lygyje.
Einant korą, paniręs į save praktikas gali permąstyti daug ką, suprasti savo klaidas. Kaip geros, taip ir blogos charakterio pusės pradeda reikštis gerokai intensyviau. Tokiu būdu, jau nėra galimybės numoti ranka nuo asmeninio pasireiškimo, pavyzdžiui, pykčio arba tingumo.
Savo trūkumams teks pažiūrėti į akis. Kaip, beje, ir geroms savybėms.
Pati didžiausia dovana, kurią dovanoja Kailas – tai galimybė pasinaudojus tuo pačiu “padidinamuoju” veidrodžiu pamatyti save tokiu, koks tu esi iš tiesų. Pamatyti ir padaryti pasirinkimą, koks tu iš tiesų nori būti. Kailaso energija, lyg gyvas vanduo laisto visų savybių sėklas, esančias žmoguje, visos jos pradeda augti, o reiškia iššaukia tam tikrą įvykių grandinę.
Pusę metų arba metai po koros praėjimo žmogus gali išgyventi kelių būsimų metų arba netgi dešimtmečių įvykius. Jo gyvenimas lyg kino juosta pradeda judėti pagreitintame rėžime. Tai nereiškia, kad jis taps senesnis fiziškai, tai reiškia, kad per skirtą trukmę jis galės patirti daugiau, sukaupti daugiau išminties šių įvykių pagrindu.
Ir praktikui toks laiko pagreitinimas – tai neįkainojama dovana. Ta gyvenimiška esmė, kurios pasiekimui nueitų metų metai, jis tai įvaldo per savaitę, pragyvenęs atitinkamą patirtį ir padaręs išvadas.
Praktikai vertina tas akimirkas žemėje, kurios jiems skirtos, suprasdami, kad neilga žmogaus gyvenimo trukmė per maža, kad įgauti išminti, kad išeiti į to vertą lygį sąveikaujant su realybe. Būtent todėl neprarandant laiko jie stengiasi pragyventi kiekvieną savo gyvenimo akimirką maksimaliai efektyviai. Ir Kailas padeda jam tame keisdamas laiko eigą. Tas, kuris reguliariai eina korą, per jam skirtus 50, 70 ar netgi 90 metų galės pragyventi ne vieną, o keletą gyvenimų.
Kailas – Dievų kalnas
Daugelis tiki, kad jo viršūnėje yra Šivos buveinė, dievo, ne tik valdančio laiką, bet ir atsakančio už karmos atidirbimą, padedančiam žmogui atsikratyti nuo jos svorio. Atėjęs čia Dievas Didingas Laisvas (kaip dar vadina Šivą), leidžia maksimaliai greitai, neištempiant į daug metų, pragyventi sukauptą karmą, atsikratyti nuo iliuzijų ir aptemimų. O reiškia – priartėti prie savo tikrosios esmės ir pradėti gyventi kitaip.
Kviečiame Jus į turą Didelė ekspedicija į Tibetą
Vaizdo įrašas. Naujas turas į Tibetą su klubu oum.ru (rusų kalba)
Straipsnio autorė: Olga Evdokimova
Straipsnis išverstas iš tinklapio OUM.RU