Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Bukumo kultyvavimas. Kaip iš žmonių daro vartotojus

vartojimo-kultas

“…Amerikiečiai kolegos paaiškino, kad žemas bendros kultūros ir mokyklos išsilavinimo lygis jų šalyje – sąmoningas pasiekimas vardan ekonominių tikslų. Dalykas tame, kad prisiskaitęs knygų, išsilavinęs žmogus tampa prastas pirkėjas: jis mažiau perka ir skalbimo mašinų, ir automobilių, pradeda teikti pirmenybę Mocartui arba Van Gogui, Šekspyrui arba teoremai. Nuo to kenčia visuomenės vartojimo ekonomika ir, visų pirma, gyvenimo šeimininkų pelnas – štai jie ir siekia nedaleisti kultūringumo ir išsilavinimo (kurie, beje, trukdo jiems manipuliuoti visuomene, kaip neturinčio intelekto banda)”. © V. I. Arnold

Tam, kad žmones būtų lengviau valdyti, juos reikia atmokyti daug galvoti. Vidutinio statistinio piliečio mąstymas turi likti paauglio mąstymo lygyje.

Kaip tai atliekama?

1. Šablonai ir stereotipai reikšmingai palengvina mąstymą. Kuo daugiau galvoje trafaretų ir bendrai pripažintų požiūrio taškų, tuo mažiau erdvės asmeninei minčiai. Ypatingą reikšmę turi “autoritetų” nuomonė, kurie pasirodo medijoje – artistai, sportininkai, politikai, televizijos vedantieji: jeigu visą laiką klausyti jų tai asmeniškai nereikės ir galvoti.

2. Vartotojas turi mąstyti įvertinimais. Įvertinimai turi turėti kategorišką, vienareikšmišką pobūdį: tai yra gėris, o tai yra blogis, tai gerai, o tai blogai, tai balta, o tai juoda – trečio neduoda, jokių pilkų atspalvių ir pusinių tonų.

3. Kuo iš esmės užsiima žmogus atsipalaiduodamas po darbo prie televizoriaus? Gauna emocijas ir žvengia. Humoristinės laidos (o lygiai kaip ir juokingi paveiksliukai ir video, ir “pasisakymai” Internete) užima didžiąją vartotojo dalį. Tačiau šis humoras nereikalauja protinių pastangų, pagrinde jis bukas (kaip vaikams) arba pošlus-tualetinis su keiksmažodžiais (kaip variantas – “ciniškas”, tačiau taip pat bukas). Bet koks humoras piliečiams, tai taip vadinamas “žvengimas”, kai kažkoks neadekvatus poelgis, nesukeliantis mąstymo, iššaukia juodo reakciją.

4. Įpratimui mąstyti minimalizacijai nukreipta visa daugialypė pramogų industrija – po 50 televizijos kanalų kiekvienuose namuose, visi įmanomi šou, prekybos ir pramogų kompleksai, barai, klubai ir kavinės, alkoholis. Kuo žmones beužimti – svarbiausia, kad netrukdytų.

Tikiuosi niekas nesiginčys, kad pramogų šou, populiarios laidos ir serialai, muzikiniai klipai, o taip pat ir pelės spaudžiojimas ieškant medžiagos pažvengti arba lytinio pasitenkinimo interneto platybėse, na niekaip nevysto intelekto o atvirkščiai – slopina norą judinti smegenis.

Bukumas, seksualus poelgis, agresija yra šlovinami televizijos šou ir komedijose. Ten akivaizdžiai dekonstruojama, kad tai linksma ir prikolna – būti buku ir neadekvačiu. Frykams suteikiamas visas dėmesys. Dažniausiai sutinkamas atvaizdas televizijos šou – tai isteriškas, kaprizingas žmogus, kuris elgiasi iškreiptai ir reikalauja dėmesio sau. Tokius frykus dažniausiai nori kopijuoti jaunimas – kad būti “ne tokiu (-ia), kaip visi”, ypatingu, populiariu. Tačiau šis “išsiskyrimas iš pilkos masės: dažniausiai pasibaigia neadekvačiu poelgiu, ekstravagantiška išvaizda ir keistomis manieromis, tačiau ne protiniai gebėjimais. Ir žinoma tam, kad “nebūti kaip visi” būtinai švaistyti daug pinigų perkant “eksliuzyvinę” aprangą, aksesuarus, gadžetus ir kitą šlamštą (į tai industrija ir yra nukreipta).

5. Kitas primetamas “trendas” – neapykanta ir panieka aplinkiniams. Tai skatina norą išsiskirti, įgaunant aukštesnį statusą. Kuo daugiau individai niekina ir žemina vienas kitą, tuo daugiau jie perką, kad įtvirtintų save. Aplinkiniai turi būti matomi, kaip asmeninio malonumo tenkinimo šaltinis (visomis to žodžio prasmėmis).

6. Žmonėms neakivaizdžiai įdiegiama, kad jo gyvybinės veiklos tikslas – demonstruoti asmeninį reikšmingumą ir pastoviai gauti malonumų dopingą (per vartojimą, įvairių šou peržiūras ir pirkinius).

Būk krūtas ir daugiau pirk. Iškelk save ir gauk daugau kaifo. Alkoholis, tačkės, klubai, imk iš gyvenimo viską – štai jūsų devizas. Neišsenkančių endorfinų srauto triumfas.

7. Masinė medija turi skatinti ir vystyti vartotojuose tas emocijas ir savybes, kurios padeda įvairių prekių ir paslaugų gamintojams gerai pasipelnyti.

Pavyzdžiui:

– Troškimai, godumas, siekis gauti nemokamai.
– Pranašumo jausmas, egocentrizmas, narcisizmas.
– Agresija, siekis dominuoti.
– Seksualinis instinktas, noras atrodyti patraukliai.
– Noras išsiskirti, būti ypatingu, ne tokiu, kaip visi.
– Siekis būti madingu, būti “trende” neatsilikti nuo gyvenimo, dažniau keisti garderobą ir atnaujinti daiktus.

Tokias emocijas ir siekius senose kultūrose priimta laikyti žemutinėmis (primityviomis). Žmonės, kurių galvos prikimštos panašiais dalykais, vis dažniau primena graužikų gyvūnų bandą, nei civilizuotą visuomenę. Iš čia mes gauname išsiskaidymą, abejingumą, žiaurumą vieni kitiems.

8. Galutinis masinės medijos tikslas – netgi ne tiek bukinimas per pramogas, kiek vartotojo formavimas.

Idealus vartotojas turi būti įsitikinęs savo išskirtinumu, būti egoistiškas ir mylintis save. Jo “Aš” ir jo norai turi būti jo visatos centras. Skatinamas ne logiškas, o emocinis santykis į tai, kas vyksta. Žmogaus norai turi užtemdyti jo tikrus poreikius. Žmones siekia išmokyti stipriai norėti naujų daiktų, net kai juose nėra praktiško poreikio.

Ideali masė – tai, kuri negalvos, o iš karto eis pirkti, paklūsdama norams.

Vaizdo įrašas. Medijos įtaka žmonių sąmonei (rusų kalba)

Originalus straipsnis