Ar dovanoti merginai gėles?

Ryškios, kvepiančios rožės vazoje. Švelnūs lapeliai ir dieviškas aromatas. Kas gali būti geriau už tokią dovaną? Daugeliui tai pilnai akivaizdu. Tačiau ar viskas taip vienareikšmiška šioje situacijoje? Ir ar iš tiesų dovanoti žmogui gėles – tai deramas poelgis, kuris atneš žmogui gerovę?
Kaip dovanos švaisto mūsų energiją
Energija pirminė, o materija antrinė. Šį principą daugelis iš mūsų girdėjo, tačiau suvokia jį tiesiog kaip gražų lozungą nesusimąstant apie jo prasmę. Juk materija – štai ji, ją galima paliesti ir pamatyti. O energija, tas kuris jos poveikio nepatyrė ant savęs, geriausiu atveju tiki į patį jos egzistavimą tik hipotetiškai. Iš tiesų daugelis problemų mūsų gyvenime yra sąlygoti būtent energijos. Jamos ir Nijamos principų pagrindas būtent ant tokių suvokimų, kaip “karma” ir “energija”. Pavyzdžiui, Aparigrahos principas – dovanų nepriėmimas, nekaupimas.
Kodėl taip pavojinga priiminėti dovanas ir kur čia pavojus ne tik tiems, kurie praktikuoja jogą, tačiau ir bet kokiam žmogui?
Iš tiesų pas kiekvieną žmogų yra apribotas energijos kiekis. Ir bet koks veiksmas – tai energijos švaistymas. Taip pat viskas, kas yra aplinkui mus – tai taip pat mūsų energija. Ir bet koks daiktas, kurį mes turime, yra palaikomas mūsų energija. Būtent todėl asketai maksimaliai stengiasi atsikratyti nuo materialaus. Ne todėl, kad tai kažkokios religinės dogmos, kad dvasingas žmogus turi būti elgeta Dalykas ne tame. Tiesiog viskas, ką mes turime, o taip pat bet koks komfortas, malonumas, materiali gerovė ir taip toliau pasireiškia mūsų gyvenime tik todėl, kad pas mus yra taip vadinamas tapas.
Tapas – tai universali energija, kurią mes gauname padėkų rezultate. Tai yra bet kokia gerovė, kurią mes suteikiame kažkam, leidžia sukaupti tapasą. Ir jeigu žmogus praktikuoja jogą, pas jį padidėja energijos lygis. Ir tapas pradeda, taip sakant, materializuotis įvairiais norais. Ant to, beje ir pastatytos visos pinigų pritraukimo metodikos, visos vizualizacijos ir pseudodvasinės praktikos. Ir įdomiausia, kad jos dirba tik tuo atveju, jeigu pas žmogų yra tapas. Jeigu tapaso nėra, galima kiek tik nori vizualizuoti jachtą, tačiau taip ir pasiliksi sėdintis ant sofos ir svajojantis apie jachtą. O štai jeigu tapaso yra, tai jachta iš tiesų atsiras. Tačiau kuo tai baigsis tam, kuris tokiu būdu “nuleido” visą savo potencialą? Greičiausiai niekuo geru. Apie tai “pinigų” guru nutyli. Tokiu būdu viskas, kas mums suteikia malonumus arba komfortą, bet kokios materialios gerovės – švaisto mūsų tapasą.
Būtent tame Aparigrahos principo esmę. Tapas reikalingas praktikui tam, kad tobulėti dvasiniame kelyje. Jeigu tapaso nėra – evoliucijos nebus. Būtent todėl rekomenduojama derinti dvasines praktikas su tarnyste visuomenei. Tarnystė, žinoma, turi būti adekvati. Alkoholio pardavimas nėra gera tarnystė visuomenei. Geriausias tarnystės variantas – dalintis (platinti) žinias, kurios padeda žmogui pakeisti savo gyvenimą į geresnę pusę. Tokiu būdu praktikas kaupdamas tapasą per tarnystę visuomenei gali panaudoti jį tobulėjimui dvasinėje praktikoje. Ir kas įvyks, jeigu, pavyzdžiui, jam padovanos kažkokį brangų daiktą? Tai iššvaistys jo tapasą. Ir vietoj to, kad gautų kažkokią dvasinę patirtį, jis maino savo tapasą į šį brangų daiktą.
Atsisakydami nuo pertekliaus, mes tiesiog išsaugome energiją. Todėl, kai vaikinas dovanoja merginai gėles, jis tiesiog atiminėja jos gyvybinę energiją. Beje ši dovana, švelniai tariant, yra nepraktiška. Po trijų-keturių dienų gėlės eis į šiukšlyną ir pagalvokite apie tai ar vertėjo tam iššvaistyti tapasą, kuris galėjo padėti pažengti toliau dvasinėje praktikoje? Net jeigu kalba neina apie dvasinę praktiką, šis tapasas galėjo leisti realizuoti kažkokį rimtą projektą ar netgi tiesiog kažkokį naudingesnį ir reikalingesnį norą, nei gėlės, kurios keliaus į šiukšlyną. Nelygiaverčiai mainai, jums taip neatrodo? Ir įdomiausia šioje situacijoje, kad vaikinas yra pilnoje iliuzijoje galvodamas, kad atlieka gerą darbą, o mergina nuoširdžiai džiaugiasi dovana. Ir abu net nenutuokia, kad nieko gero dėl jų abiejų šiame veiksme nėra. Nes be tapaso švaistymo tokiai kvailystei, kaip gėlių išmetimas, čia yra dar vienas, gerokai rimtesnis aspektas…
Tai gali nustebinti, tačiau šiandieną dauguma žmonių praktikuoja juodąją magiją. Tai skamba neįtikėtinai, tačiau taip ir yra. Tačiau labiausiai stebina netgi ne tai. Įdomiausia tame, kad dažniausiai žmonės naudoja juodąją magiją prieš pačius save arba savo artimuosius. Kaip tai vyksta? Įsivaizduokite sau situaciją: žmogus eina nakties viduryje į kapines, kad pririnktų ten žemių nuo šviežio kapo kr kažkokiu būdu pamestų savo įžeidėjui – ir bendrai, viskas pagal geriausias juodosios magijos tradicijas Na suprantama, kad nei vienas adekvatus žmogus tokiais dalykais neužsiiminės. Tačiau iš tiesų šiandieną daugelis daro tą patį, tik labiau gerovinėje ir bendrai priimtoje formoje.

Kaip iš viso įvyksta porčia energetiniame lygyje su laidotuvių žemėmis?
Laidotuvių žemė turi mirties ir kančių energetiką. Ir kad kenktų savo įžeidėjams, juodosios magijos mylėtojai tiesiog atneša mirties ir kančių energiją į savo aukos gyvenimą. O dabar išnagrinėsime atvejį, kai vaikinas dovanoja merginai gėles. Gėlės – nupjautos, mirusios. Jos lėtai, tačiau užtikrintai vyksta nuo to pačio momento, kai jas nupjovė, tai yra turi mirties energetiką. Ir štai vaikinas, pilnas pačių geriausių siekių ir įkvėpimo, atneša šią mirties energetiką merginai ir dovanoja jai. Atitinkamai, su tokia pačia sėkme jis galėjo atnešti jai žemės iš kapinių – efektas būtų tas pats, dar ir pinigai nebūtų iššvaistyti. Tačiau ties tuo juodoji magija nepasibaigia.
Taigi, gėlės padovanotos, pastatytos į vazą ir visi kaip ir laimingi. Kas vyksta vėliau? Gėlės toliau vysta ir miršta. Po keleto dienų mergina su pasibjaurėjimu ima jas ir išmeta į šiukšliadėžę. Tuomet užriša maišą ir su ramia siela išneša šiukšles net nenutuokdama, kad ką tik paleido asmeninio susinaikinimo procesą. Anksti ryte šiukšliavežys paims visas šiukšles iš konteinerio ir nuveš jas į savartyną, kur gėlės sėkmingai pūs kartu su likusiomis šiukšlėmis. Ir mergina kuri jas išmetė, jau pamiršo apie juos ir gali būti, jai jau net padovanojo naujas gėles. Tačiau ne viskas taip paprasta Kelias dienas gėlės stovėjo merginos kambaryje, ji koncentravosi į jas, patyrė tam tikras emocijas, jos protas reguliariai žiūrėjo į šį objektą ir tarp šio objekto ir merginos susiformavo tam tikras ryšys ir pradėjo vykti energetiniai mainai.
Tokiu būdu dabar gėlės turi merginos energetiką – ir viskas, kas vyks su šiomis gėlėmis, atsilieps merginai. O gėlės tuo tarpu taikiai pūna ir yra šiukšlyne. Mergina žinoma niekaip nesusies savo negalavimo arba kažkokių netikėtų nemalonumų gyvenime su tuo, kad jos gėlės pūna šiukšlyne. “Suvalgiau kažką ne to” arba “Tiesiog nepasisekė” – numos ji ranka į šios situacijos pasekmes ir toliau kartos klaidas. Tame šiandiena daugelio jaunų žmonių klaida: šiuolaikinis gyvenimo ritmas neduoda jiems nei jėgų, nei laiko tam, kad atsigręžti į vakarykštę dieną ir suprasti savo problemų priežastis. O juk nieko mūsų pasaulyje nevyksta be priežasties. Ir jeigu žmonės išmoktų matyti toliau savo nosies, jie išvengtų daugybės nemalonumų. Atvejis su gėlėmis yra tik ledkalnio viršūnė.
Kaip mes elgiamės su daiktais, kurie mums nereikalingi? Pavyzdžiui, su apranga. Mes ją išmetame ir ji pūna tame pačiame šiukšlyne, kaip ir aukščiau aprašytos gėlės. Ir tai toli gražu ne pats blogiausias variantas. Įsivaizduokite, kad jūsų striukę apsirengs koks nors valkata, kuris reguliariai vartoja alkoholį ir gyvena, greičiausiai, švelniai tariant, nevisai sąmoningai. Neverta vėliau stebėtis, jeigu staiga atsiras potraukis alkoholiui arba problemos su sveikata. Todėl išmetinėti savo asmeninių daiktų kategoriškai nerekomenduojama! Beje be daiktų egzistuoja ir kiti aptemimai. Pavyzdžiui, plaukai, kuriuos mes paliekame kirpykloje – tai mūsų energetikos kvintesencija. Ir kas toliau su jais bus? Jie taip pat pūs šiukšlyne. Beje juodosios magijos ritualuose labai dažnai figuruoja aukos plaukai. O mes patys savo veiksmais uždedame sau porčią. O paskui stebimės – iš kur gyvenime problemos?
Ką daryti
Ką gi daryti? Kaupti namie šiukšles? Nedovanoti dovanų> Nesikirpti? Tai taip pat ne variantas, nes daiktų perteklius švaistys jūsų gyvybinę energiją, nesikirpti – nevisai higieniška, o dovanos taip pat gali būti naudingos. Senus ir nenaudingus daiktus geriausia sudeginti. Visų pirma, jų niekas negalės panaudoti, o visų antra, ugnis neutralizuoja energetiką ir aukščiau aprašytų problemų nekyla. Nukirptus plaukus taip pat geriausia sudeginti. Tai išsprendžia problemą. Kas liečia dovanas – tema ligota, nes sociume egzistuoja tam tikri stereotipai ir dogmos ir jeigu jūs pabandysite paaiškinti žmonėms, kad dovanos švaisto energiją ir kažką panašaus, reakcija bus, švelniai tariant, ne visai ta, kurios jūs laukiate. Todėl tiesiai šviesiai apie tai žmonėms geriau nesakyti.
Pirma: kaip dovanoti dovanas? Pasistenkite dovanoti žmonėms tai, kas jiems atneš naudą. Atkreipkite dėmesį: ne malonumą, ne pasitenkinimą, ne “laimę”, o būtent naudą. Tai yra prives prie kažkokio tobulėjimo. Tiesiai šviesiai sakant, tai geriausia dovana – knyga. Tai ne visai populiari mūsų visuomenėje koncepcija ir tas, kuriam ją dovanosite, gali būti taip pat ne per didžiausiame džiaugsme nuo tokios dovanos. Tačiau dovanos tikslas ir nėra kažkieno džiaugsmas Gali būti kad jeigu padovanosite kažkokią knygą asmeninio tobulėjimo tema, tai žmogus nesupras dovanos vertės dabar, tačiau kažkada sunkiu momentu, žvilgsnis atsitiktinai nukris į jūsų padovanotą knygą.
Antra: kaip priiminėti dovanas? Su tuo sunkiau. Ne kiekvienam galima paaiškinti, kad dovanoti jums gėlių nereikia ir bendrai, dovana turi būti naudinga. Naudos suvokimas pas kiekvieną taip pat savas. Kažkam konjako butelys – naudinga dovana. Pasistenkite savo artimai aplinkai neprimestinai paaiškinti, kokias dovanas jums norėtųsi gauti, o geriau pasistenkite įtikinti jus ir visai nedovanoti dovanų, nesiduodant į paaiškinimus, atitinkamai, dėl suprantamų priežasčių. Atvejyje su tais, su kuo adekvatus dialogas nėra įmanomas, arba su mažai pažįstamais žmonėmis dovanas geriau tiesiog priimti ir padėkoti, o paskui jam rasti labiausiai adekvatų arba, kaip minimum, nekenksmingą sau ir aplinkiniam pasauliui pritaikymą.
Atvejyje su dovanomis ir sunkumais, kurie kyla duotuose situacijose – ryškus pavyzdys to, kad gėrio ir blogio suvokimas mūsų visuomenėje dažnai perverstas nuo galvos iki kojų. Ir žmogus gali daryti žalą, būdamas pilnai įsitikinęs kad daro gėrį. Todėl svarbu pastoviai palaikyti aukštą sąmoningumo lygį ir mąstyti apie tai, ką mes darome. Ir rimtai užduoti sau klausimą: “Prie kokių pasekmių prives mano poelgiai?” Ir ne tik šiandienos-rytojaus perspektyvoje, o viso gyvenimo ir būsimų gyvenimų perspektyvoje.
Vaizdo įrašas. Gėlių dovanojimas. Ant kiek tai saugu? Andrejus Verba (rusų kalba)