Badavimas: pliusai ir minusai
Žmogaus organizmas – harmoninga struktūra, kurioje viskas apgalvota. Būtent todėl, net jeigu žmogus maitinasi kenksmingu maistu, tai ne iš karto atsiliepia jo sveikatai. Nes organizmas turi galimybę save valyti ir atstatinėti. Žmogaus virškinimo sistema gali veikti dviem rėžimais: virškinimo rėžimu ir maisto įsisavinimo rėžimu, arba organizmo valymosi rėžimu. Jeigu į skrandžio-žarnyno traktą patenka maistas, valymo procesai neįmanomi. Na, žinoma, jie vyksta tam tikru lygiu, tačiau kompleksiniam organizmo valymui būtina susilaikyti nuo maisto tam tikram laikui. Tai leidžia virškinimo sistemai persijungti į alternatyvų darbo rėžimą ir paleisti organizmo valymo procesus.
Badavimas – tai sąmoningas susilaikymas nuo maisto su tikslu išvalyti ir sveikatinti organizmą. Egzistuoja nuomonė, kad apie 80% visos mūsų energijos švaistoma virškinimo procesui, likę 20% vidutiniškai išsiskaido, pagal šią versiją, didžioji dalis mūsų energijos nukreipta į tai, kad virškinti maistą. O dabar įsivaizduokime, kad badavimo metu išsilaisvina visi šie 80% energijos ir organizmas gali juos panaudoti savo reikmėms. Kur jis juos naudos? Ten, kur labiausiai reikalinga, tai yra paleidžia valymosi, atsistatymo ir sveikatinimo procesus.
Badavimo pliusai
Galima sutikti daugelį atsiliepimų apie tai, kad badavimas yra vos ne panacėja nuo visų ligų ir fantastiniai pasakojimai apie tai, kaip badavimas leido išgydyti mirtiną ligą. Žmogiško organizmo galimybės iš tiesų yra neribotos, tačiau neverta aklai tikėti tokiais pasakojimais ir tuo labiau staigiai įeiti į ilgą badavimą, kaip kartais pataria tokio gydymo metodo šalininkai, juk pagal jų nuomonę, būtent ilgo badavimo metu paleidžiami galingi atsistatymo procesai. Tačiau kraštutinumai ir radikalios priemonės retai priveda prie teigiamų rezultatų.
Pats iš savęs gydymas pozityviai atsiliepia organizmo funkcionavimui. Egzistuoja toks suvokimas, kaip ekadaši, vienos dienos badavimas, kuris atliekamas du kartus per mėnesį. Yra religinė šios praktikos potekstė, tačiau iš naudos organizmui požiūrio taško, tai pilnai pateisinamas ir praktiškas dalykas. Kaip žinoma, atlikti susirgimų profilaktiką gerokai lengviau, nei juos gydyti. Ir reguliarus badavimas du kartus per mėnesį – tai pati geriausia praktika. Vienadienis badavimas nėra stiprus stresas organizmui ir prieinamas praktiškai kiekvienam, išskyrus kažkokių sunkių susirgimų buvimą. Badavimas kartą per dvi savaites leidžia paleisti organizmo valymo procesą nuo sukauptų toksinų ir šlakų, taip pat padeda atstatyti pažeistus organizmo audinius. Stebuklingo rezultato išgydant chroniškas ligas nuo tokio neilgo badavimo, greičiausiai, laukti nereikėtų. Vienadienis badavimas – tai greičiau profilaktinė procedūra, tačiau būtent ji leidžia palaikyti skrandžio-žarnyno trakto sveikatą ir bendrai visą organizmą.
Net jeigu jūsų mityba pasilieka laukti geresnio laiko, tai jeigu yra kenksmingas rafinuotas maistas, mėsa ar netgi alkoholis, reguliarus badavimas leis bent jau kažkokiu kiekiu niveliuoti pasekmes nuo tokios mitybos. Tačiau tai, suprantama, nėra panacėja. Ir reikia, pagal galimybes, siekti į gerokai sveikesnę mitybą.
Kas liečia gerokai ilgesnius badavimus, nuo trijų iki daugiau dienų – tai jau asketiška praktika, kuri gali padaryti nenuspėjamą poveikį tiek kūnui, tiek psichikai. Taip, tai svarbus momentas – badavimo metu vyksta ne tik kūno išvalymas, tačiau ir psichikos. Būtent todėl kai kuriose religijose badavimas – tai pati tikriausia dvasinė praktika, nes padeda dvasiniam išsivalymui. Ir badavimo metu svarbu paminėti, kaip ateina keistos mintys, motyvacijos, gali pasireikšti pyktis, baimės, žmogus pradeda prisiminti senus įsižeidimus, išgyventi jau seniai patirtą patirtį iš naujo. Visa tai – psichikos išvalymo procesas. Prisiminkite apie tai, koks energijos kiekis išsilaisvina, kai nėra virškinimo proceso? Apie 80%. Ir ši energija nukreipiama ne tik į kūno išvalymą ir atstatymą, tačiau taip pat ir į sąmonės ir pasąmonės išvalymą. Todėl verta būti pasiruošusiems psichologinės būsenos pokyčiui badavimo metu. Ypač ilgo badavimo metu. Tačiau verta suvokti, jog tai valymosi procesas.
Mūsų sąmonė yra kaip stiklinė su švariu vandeniu, ant kurios dugno nusėdo įvairus purvas, priemaišos ir kitkas. Ir kol mes neliečiame stiklinės, vanduo pasilieka švarus. Tačiau kai tik mes pradedame bandyti kažką pakeisti savyje, nuo dugno iš karto pakyla įvairus „purvas”. Ir būtent šis procesas gali vykti badavimo metu. Beje, fiziniame lygyje vyksta tas pats. Daugelis pastebi, kad badavimo metu atsiranda, pavyzdžiui odos išbėrimas. Tačiau verta suvokti, jog tai ne badavimo pasekmės, o mūsų organizmo užterštumo ir būtent badavimo metu organizmas pradeda išvedinėti šiuos šlakus. O oda, kaip žinoma, viena iš išskyrimo sistemų. Ir kai likusios išskyrimo sistemos nesusitvarko su krūviu, organizmas įdarbina tokią rezervinę išskyrimo sistemą, kaip odos sluoksniai. Tokiu būdu, badavimas – tai kūno ir psichikos valymo procesas. Tačiau verta išreikšti sąmoningumą naudojant šią praktiką. Net jeigu jūs ketinate praktikuoti ilgus badavimus, verta palaipsniui pripratinti savo organizmą prie to ir pradėti nuo vienos, dviejų dienų badavimo.
Badavimo minusai
Mūsų pasaulis taip sudarytas, kad jame nėra nieko absoliučiai blogo ir absoliučiai gero. Bet koks reiškinys gali keisti savo reikšmę iš pliuso į minusą priklausomai nuo trijų aspektų: vietos, laiko ir aplinkybių. Visų pirma, verta suvokti, kad badavimas – tai nėra panacėja nuo visų bėdų. Ir galima sutikti atsiliepimus apie tai, kaip badavimas gydo onkologiją, net jeigu tai vyksta su kažkuo, tai ne faktas, kad tai padės visiems. Todėl badavimą verta suvokti, visų pirma, kaip profilaktišką praktiką. Kai yra rimti susirgimai, badavimo praktika gali būti ne tik neefektyvi, tačiau netgi ir pavojinga sveikatai. Labiausiai aiškiai išreikštos kontraindikacijos badavimui yra problemos su širdimi, inkstais, įvairūs infekciniai susirgimai, onkologija, diabetas, bendras organizmo išsekimas ir kiti.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į tokią badavimo rūšį, kaip sausas badavimas. Dažnai šis būdas aprašomas, kaip labiau efektyvus – gerokai greičiau vyksta organizmo valymosi procesai ir su tuo sunku ginčytis. Tačiau verta pastebėti, kad sausas badavimas gali privesti prie nenuspėjamų pasekmių. Ypač sausas badavimas pavojingas esant karštam orui arba padidėjusiam fiziniam aktyvumui. Todėl pradėti pratinti savo organizmą prie badavimo praktikų verta nuo badavimo ant vandens. Visų pirma, tai padės išvesti toksinus, kurių pirmuose badavimo etapuose bus pakankamai daug, o visų antra, tai leis švelniai išmokyti savo organizmą badavimo praktikos.
Verta paminėti, kad badavimas gali paleisti galingą valymosi procesą. Ypač jeigu mityba ir žmogaus gyvenimo būdas palieka laukti geresnių laikų. Susilaikymo nuo maisto metu iš žarnyno ir kitų vidinių organų dideliu kiekiu į kraują išmetami toksinai. Pavyzdžiui, jeigu žmogus kažkokiame gyvenimo etape vartojo vaistus, jų irimo produktai galėjo atsidėti organuose ir audiniuose, o badavimo procesas sukelia masinį šių medžiagų išskyrimą į kraują. Pasekmės gali būti nenuspėjamos, pradedant nuo silpnumo ir galvos svaigimo ir užbaigiant sąmonės praradimu ir taip toliau. Kaip to išvengti? Jeigu jūs manote, kad jūsų organizme sukaupta daug toksinų – neverta iš karto naudoti badavimo praktikos valymuisi. Iš pradžių verta pabandyti gerokai saugesnes metodikas.
Pavyzdžiui, toks būdas skrandžio-žarnyno trakto valymui, kaip Šanka-prakšalana. Jis leidžia išvalyti virškinimo-žarnyno traktą nuo sukauptų toksinų ir tai leidžia gerokai lengviau pernešti valymosi procesą badavimo metu. Žarnynas – viena iš mūsų organizmo vietų, kur laikomas didžiausias toksinų kiekis, todėl žarnyno išvalymas leidžia išvesti didelį procentą sukauptų šlakų ir apsaugoti save nuo jų patekimo į kraują. Taip pat prieš badavimo praktiką galima paskirti dėmesį kepenų valymui, nes valymosi proceso metu badaujant kepenys priims ant savęs visą smūgį valant kraują, į kurį išmetami toksinai.
Be to, badavimo praktika gali privesti prie chroniškų susirgimų paūmėjimo. Paleidžiant organizmo valymosi procesus, badavimas gali sukelti jau esamų problemų paūmėjimą ir tam verta būti pasiruošusiems. Todėl jeigu yra kažkokie chroniški susirgimai, tai badavimo praktiką verta įvaldyti atsargiai.
Darant apibendrinimą iš to, kas išdėstyta aukščiau, galima padaryti išvadas, kad badavimas – tai puiku praktika kūno valymui ir sąmonės harmonizavimui, tačiau svarbu išvengti kraštutinumų ir išmokyti savo organizmą prieiti palaipsniui, neuždedant ant savęs griežtų askezių, kurios gali būti ne tik ligotos, tačiau ir pavojingos sveikatai. Fanatizmas ir radikalūs sveikatinimo metodai, kaip taisyklė, priveda prie priešingų rezultatų. Ir kad badavimas atliktų savo funkcijas – valymo, atstatymo ir sveikatinimo – verta tinkamai panaudoti šį instrumentą, neįkrentant į kraštutinumus.