Bhastrika pranajama
(59) Abiejų pėdų pakėlimas ant viršutinės šlaunies dalies yra padmasana, kuri sunaikina visas nuodėmes (blogą karmą).
(60) sėdint teisingai padmasanoje ir laikant kaklą ir pilvą vienoje linijoje, iškvėpinėk praną per nosį.
(61) Ir vėl orą verta greitai įkvėpti į širdies lotosą. Atitinkamai prisipildymas turi būti jaučiamas nuo širdies ir kaklo iki pat kaukolės.
(62) Tokiu būdu atliekamas vienas po kito įkvėpimas ir iškvėpimas. Judėjimas tuo metu primena kalvio dumplių darbą.
(63) Tokiu būdu kvėpavimas atliekamas su pilnu suvokimu ir kūno stabilumu. Kai kūnas pavargsta, įkvėpinėk per dešinę šnervę.
(64) Atitinkamai, kai pilvas prisipildys oro, sandariai uždaryk šnerves (ir kvėpavimą), nenaudok rodomojo ir vidurinio piršto (tai yra naudok didįjį ir bevardį pirštus, kaip nasikagra mudroje).
(65) Sistematingai atlikdamas (pranajamą ir) užlaikymą, iškvepinėk per kairę šnervę. Tokiu būdu sunaikinamas vėjo, gleivių ir tulžies disbalansas ir padidėja virškinimo ugnis.
Bhastrika pranajama – tai pranajamos pavadinimas, kuris imituoja bhastros arba dumplių veikimą ir įkuria vidinę ugnį, sušildydamas fizinį ir subtilų kūną.
Bhastrika pranajama kaip vatkrama kapalabhati, tačiau bhastrikoje įkvėpimas ir iškvėpimas lygūs ir yra sistematingas vienodai judančių plaučių rezultatas. Oras turi būti įkvepiamas ir išstumiamas į išorę su nedidelėmis pastangomis. Kapalabhati įkvėpimas yra su pastangomis atliekamos iškvėpimo rezultatas. Bhastrika neturi būti atliekama su tokiomis pastangomis, kad įkvėpimo metu šnervės įsitrauktų į vidų. Praeidamas per šnervių vidų ir išorę, oras turi sukurti garsą, tačiau šis garsas neturi būti stiprus. Jis turi eiti iš nosies, o ne iš gerklės. Praktikos metu kūnas turi nejudėti. Pečiai ir krūtinės ląsta iš viso neturi judėti. Turi judėti tik plaučiai, diafragma ir pilvas. Teisinga poza bhastrikai yra padmasana, tačiau jeigu ji negali būti atlikta, tai geras pakaitalas yra ardha padmasana arba sidhasana (sidha joni asana). Padmasanoje ir sidhasanoje kūno padėtis stabiliai užfiksuota, kad fiziniai judesiai apriboti ir nugara pasilieka tiesia. Tuomet nerviniai impulsai geba praeiti tiesiogiai per centrinę nervų sistemą. Sidhasana taip pat išsaugo kraujo spaudimą.
Pasiruošimas
Sėskite patogiai į savo meditatyvinę padėtį, padėję rankų plaštakas ant kelių, užmerkite akis. Padarykite lėtą gilų įkvėpimą. Greitai ir su jėga iškvėpkite per nosį, tačiau neįsitempkite. Iš karto po to įkvėpkite su ta pačia jėga. Kai jūs iškvėpiate, pilvas įtraukiamas ir diafragma susitraukia. Kai jūs įkvepiate, diafragma atsipalaiduoja ir pilva juda pirmyn Šis judėjimas turi būti kiek pabrėžtas. Toliau tęskite įkvėpinėti tokiu būdu, skaičiuodami iki dešimties. Tuomet atsipalaiduokite ir neatmerkę akių susikoncentruokite į normalų kvėpavimą. Atlikite nuo trijų iki penkių tokių ciklų. Priklausomai nuo to, kaip įvaldysite šį kvėpavimo stilių, palaipsniui didinkite greitį, išsaugodami kvėpavimo ritmiškumą. Įkvėpimo ir iškvėpimo trukmė turi būti vienodi.
Bhastrika pranajama: Atlikimo technika 1 (stadija 1)
– Sėskite patogiai į savo meditatyvinę padėtį ir pasiruoškite pranajamai.
– Dešine ranka atlikite nasikagra mudrą ir uždarykite dešinę šnervę.
– Lėtai ir giliai įkvėpkite per kairę šnervę, o tuomet dvidešimt kartų įkvėpkite ir iškvėpkite, kaip aprašyta skyrelyje „Pasiruošimas“.
– Pabaigę paskutinį iškvėpimą lėtai ir giliai įkvėpkite, uždarykite abi nosies šnerves ir palenkite galvą į priekį džalandhara bandhoje, tačiau nekelkite pečių.
– Padarykite kvėpavimo užlaikymą tiek, kiek jums tai komfortiška.
– Pakelkite galvą ir lėtai įkvėpkite per dešinę šnervę.
– Padarykite gilų įkvėpimą per dešinę šnervę ir toliau praktikuokite taip pat, kaip tai darėte įkvėpdami per kairę šnervę – viso dvidešimt kartų.
– Po paskutinio iškvėpimo lėtai ir giliai įkvėpkite per kairę šnervę.
– Užbaigę įkvėpimą uždarykite abi nosies šnerves ir atlikite džalandharą, užlaikymą ir atsipalaidavimą, kaip tai darėte anksčiau.
– Praktika abejose pusėse sudaro vieną ciklą. Atlikite tris ciklus.
Bhastrika pranajama: Atlikimo technika 1 (stadija 2)
Viską atlikite kaip 1 stadijoje, tačiau po kvėpavimo per dešinę nosies šnervę kvėpuokite per abi šnerves kartu darydami iki keturiasdešimties įkvėpimų-iškvėpimų. Atlikite tris tokius ciklus.
Bhastrika pranajama: Atlikimo technika 1 (stadija 3)
Atlikite viską taip pat, kaip 2 stadijoje, tačiau kvėpavimo užlaikymo metu pridėkite po džalandharos mula bandhą. Atlikus kvėpavimo užlaikymą atpalaiduokite mula bandhą, o paskui – džaladharą. Atlikite nuo trijų iki penkių tokių ciklų.
Bhastrika pranajama: Atlikimo technika 1 (stadija 4)
Atlikite penkis 3 stadijos ciklus, kiekvieną savaitę didindami įkvėpimų-iškvėpimų skaičių per dešimt, kol neprieisite prie 50:50:100 kvėpavimo ciklų santykio.
Bhastrika pranajama: Atlikimo technika 2
Darykite 1 technikos 4 stadiją, tačiau išleiskite kvėpavimą per skirtingas šnerves, atlikite šimtą kartų įkvėpimą iškvėpimą per abi šnerves.
Vietoj antar kumbhakos atlikimo (vidinio kvėpavimo užlaikymo) darykite bahir kumbhaką (išorinį kvėpavimo užlaikymą). Tai reiškia, kad po paskutinio bhastrikos iškvėpimo verta lėtai ir giliai įkvėpti, o tuomet greitai iškvėpti per burną. Darykite džalandharą ir mula bandhas. Išeidinėkite iš jų taip, kaip tai aprašyta anksčiau. Atlikite penkis ciklus.
Maždaug po savaitės praktikos po džalandharos bandhos pridėkite udijana bandhą, nes dabar jūs atliekate maha bandhą su išorine kumbhaka. Iš pradžių atpalaiduokite mula bandhą, tuomet udijaną, o tuomet džalandharą.
Tarp kiekvienų dviejų kvėpavimo ciklų koncentruokitės į natūralų kvėpavimą arba tašką tarp antakių. Atlikite penkis ciklus po šimtą įkvėpimų-iškvėpimų, jeigu tik jūsų gurų jums nepasakys atlikti daugiau.
Bhastrika turi būti atliekama po asanų ir po nadi šodhanos pranajamos, tačiau prieš sitkari, šitali arba udžai. Kad kūnas neperkaistų, šiltuoju metu laiku po jo turi eiti keletas šitali/sitkari ciklų. Taip pat gali būti būtina sumažinti bhastrikos ciklų skaičių. Šios praktikos neturi daryti žmonės su aukštu kraujo spaudimu, su širdies ligomis, smegenų augliais, kuriems sukasi galva, su skrandžio arba žarnyno opomis, su glaukoma, dizenterija arba viduriavimu. Jeigu praktikos atlikimo metu patiriamas galvos svaigimas, tai reiškia, kad praktika atliekama neteisingai. Bhastrika visada turi būti atliekama atpalaiduota ir su pilnu suvokimu, o protui negalima leisti klajoti kur nori.
„Hatharatnavali“ pasakyta, kad po bhastrikos praktikos jūs turite „klausyti dešine ausimi ir sutikti jūsų viduje kylančius svirplių, fleitų, griaustinio, cimbolų, juodosios bitės, varpelių, gongo, tūbos, būgno garsus“.
Bhastrikos pranajamos nauda: persmelkianti tris granthas
(66) Ši (bhastrika) greitai pakelia kundalini. Ji maloni ir naudinga, ji pašalina kliūtis, sąlygotas per didelio gleivių kiekio sukaupimu brahma nadyje.
(67) Ši kumbhaka, vadinama bhastrika, suteikia galimybę nulaužti tris granthas (psichinius/praninius mazgus). Todėl jogas privalo praktikuoti bhastriką.
Svarbiausią fiziologinį poveikį bhastrika daro smegenims ir širdžiai. Bhastrika stimuliuoja nugaros smegenų skysčio cirkuliavimą ir padidina smegenų kompresiją ir dekompresiją, sukuriant ritmišką masažą. Ritmiškas diafragmos ir plaučių judėjimas stimuliuoja širdį ir kraujotaką. Kraujotakos ir dujų apykaitos pagreitinimas kiekvienoje ląstelėje sukuria šilumą ir „išplauna“ dujines atliekas. Prasideda hiperventiliacija ir suaktyvinami simpatiniai nervai kvėpavimo centre, tačiau kadangi padidėja anglies dvideginio išskyrimas, tai centras palaipsniui atsipalaiduoja ir hiperventiliacija sustabdoma. Jeigu iškvėpimas tampa mažesnis, nei įkvėpimas, tai vyks hiperventiliacija. Todėl bhastrikoje įkvėpimas ir iškvėpimas turi būti lygūs.
Greiti ir ritmiški diafragmos judesiai taip pat stimuliuoja vidinius orgaus ir tai sukuria masinį efektą visos sistemos mastu. Bhastrika ir kapalabhati yra dinamiškiausios ir labiausiai pagyvinančios pranajamos technikos.
Bhastrika sušildo nosies takus ir sinusus, pašalindami perteklines gleives ir sukuria atsparumą peršalimams ir kitiems kvėpavimo organų susirgimams. Todėl užsiimant jogos praktikoms lengviau susitvarkyti su chronišku sinusitu, pleuritu, astma ir bronchitais. Bhastrika pagerina virškinimą ir stimuliuoja vangią virškinimo sistemą. Ji padidina apetitą, padidina maisto medžiagų apykaitą ir sustiprina nervinę sistemą. Bhastrika padeda taip pat tuberkuliozės, išialgijos, vidurių užkietėjimo, spondilitų, artritų, reumatizmo, vėžio atvejais, o taip pat esant fizinei ir protinei įtampai. Bhastrikos praktika pagreitina pranos judėjimą, ypač uodegikaulyje, bamboje, krūtinėje ir smegenų centruose, o tai padidina fizinį gyvybingumą ir suteikia proto aiškumą. Tas milžiniškas šilumos išskyrimas, kuris generuojamas šioje praktikoje, išvalo sušumną ir paruošia ją kundalini pakilimui.
Sušumnos viduje yra trys granthos arba psichiniai/praniniai mazgai, kurie trukdo praeiti kundalini-šakti. Vienas granthi yra muladhara-čakroje ir vadinasi brahma-grantha. Jis suriša sąmonę su jusliniu suvokimu ir fiziniu pasauliu. Kitas yra anahata-čakroje ir iššaukia emocionalaus saugumo norą, emocionalaus išsireiškimo ir emocionalaus pasitenkinimo, jis vadinasi višnu-granthi. Trečias granthi yra adžna-čakroje ir susijęs su sidhų ir psichinių reiškinių pasiekimu ir patyrimu, vadinasi rudra-granthi. Kalba, kad šakti, sukuriama bhastrika, sulaužo šiuos granthi, kad kundalini galėtų judėti be kliūčių.
Praktikuojant bhastriką indrijos džnianendrijos (jutimo organai) ir karmendrijos (judėjimo organai) daro mažesnę įtaką žmogaus poelgiams ir sumažėja juslinių malonumų poreikis. Nervinė sistema tampa vis stipresnė, emocijos harmonizuojasi ir duoda daugiau giluminio pasitenkinimo. Tai turi vieną, kai „atrišti“ mazgai brahma ir višnu granthi. Kai prasideda psichiniai patyrimai, bhastrika padeda žmogui pasilikti bežadžiui, ne į ką neįsitraukusiu stebėtoju, nepaskirtu kažkuriam patyrimui. Kai tampa praeinamas rudra granthi, tai vystosi sakši būsena (stebėjimo, liudijimo, свидетельствования).
Ne taip lengva atpalaiduoti granthi, nes tam trukdo daugelis psichinių, emocinių ir mentalinių barjerų. Vidutiniam žmogui praktiškai neįmanoma kontroliuoti juslinių norų ir gyventi be emocinės apsaugos ir pasitenkinimo. Kas liečia psichinius patyrimus, tai tie, kurie dažnai patiria juos, pabaigia psichinėje ligoninėje, nes pas juos nėra guru, kuris galėtų juos vesti per dvasinį prabudimą. Tokiu būdu nors bhastrika ir padeda susilpninti kliūtis kundalini pakilimui, visiškai neužtenka praktikuoti tik ilgas valandas – būtinas guru vadovavimas.
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru
