Trys gunos: sattva, radžas, tamas
Žodis Guna verčiant iš sanskrito reiškia „savybė”. Taip pat viena iš šio žodžio reikšmių yra „virvė”. Tokiu būdu, gunų suvokimas priskiriamas prie vieno ar kito objekto charakteristikų, kurios suriša arba sukausto šį objektą, neleidžiant jam pilnai išreikšti savo paskirtį.
Verta iš karto pastebėti, kad kadangi dvasiniame pasaulyje visi objektai absoliučiu lygiu išreiškia savo pirminę prigimtį, gunos yra išskirtinai materialaus pasaulio atributas.
Taip pat gunos – tai vienas iš pagrindinių suvokimų Ajurvedoje, aprašantis pagrindines Gamtos savybes.
Jų trys:
1) Sattva – subalansuojanti, harmonizuojanti ir įkvepianti jėga,
2) Radžas – troškimai, geismai, veikianti ir skatinanti jėga, griaunantį prieš tai buvusią pusiausvyrą,
3) Tamas – neveikli, stabdanti ir negatyvi jėga, kuri tempia žemyn į neišmanymą.
Šios savybės būtinos visų dalykų kūrimui materialiame pasaulyje. Gunų suvokimas turi pakankamai plačią reikšmę, panaudojamą gyvenime Visatoje ir visoms mūsų materialaus gyvenimo pusėms. Bet koks reiškinys aplinkiniame pasaulyje turi savo vyraujančią savybę – Guną su nedidelėmis variacijomis. Mes galime išskirstyti žmones, gyvūnus, augalus, maistą, santykį į grupes, tinkančias pagal savybes vienai iš Gunų. Visos trys Gunos būtinai yra aplinkui mus, tačiau skirtingose proporcijose. Šios proporcijos kinta nuo daugelio faktorių, tokių kaip oras, metų laikas, paros laikas, mityba, amžius ir daugelis kitų. Maisto guna pereina į organizmą ir tampa mūsų būsenos Guna, fizinės aplinkos Guna daro įtaką mūsų mentalinei būsenai.
Mūsų fizinis kūnas sudarytas iš penkių Elementų:
1. Oras.
2. Eteris.
3. Vanduo.
4. Ugnis.
5. Žemė.
O mūsų protas charakterizuojamas 3-mis Gunomis:
1. Sattva – žinios, švara, ydingumo nebuvimas.
2. Radžas – veiksmas, troškimai.
3. Tamas – inercija, neišmanymas.
Gunas dar vadina „Mentalinėmis Došomis”, nes jos aprašo žmogaus smegenų ypatumus ir veiklą, nustato jo charakterį. Jeigu žmogus ramus, linkintis gerą, kantrus daug kame – tai jis yra Sattvos būsenoje. Jeigu žmogus materialistiškas, turintis daug troškimų, potraukis stichijoms, siekiantis daugiau, išnaudojantis aplinkinius savo tikslais, siekiantis patenkinti geismus – jis yra Radžaso būsenoje. Neišmanymo būsena, tingumas, abejingumas, melagingumas – tai Tamaso būsena.
Žmogus, siekiantis gyventi balanse, turi poreikį Sattvos, Radžaso ir Tamaso balansui. Išbalansuotoje Gunų būsenoje žmogus jaučia savyje nerimą, susijaudinimą arba prislėgimą, kas gali privesti prie negalavimų ir vėliau – prie susirgimų. Mūsų būsena labai priklauso nuo mūsų aplinkos – kontaktuojame mes su itin aktyviais, itin įaudrintais žmonėmis ar sėdime meditacijos pozoje ir tyliai apmąstome. Balanso nebuvimas priveda prie protinio ir fizinio streso. Ir tai vėliau ves į susirgimus.
Toliau pateikiami kiekvienos iš gunų požymiai.
1. Sattva-guna
• Gerovės guna, būdama švaresnė už kitas gunas, nušviečia gyvą būtybę.
• Atliekant gerovinius poelgius gerovės gunoje, žmogus išsivalo.
• Gerovės guna sukuria esmines žinias.
Maistas kurį žmonės renkasi, esantis gerovinėje gunoje, didina gyvenimo trukmę, valo sąmonę, suteikia jėgų, sveikatos, atneša laimę ir pasitenkinimą. Tai sultingas, aliejuotas, sveikas maistas. Iš ajurvedos požiūrio taško pienas ir pieno produktai, ryžiai, kviečiai, vaisiai, daržovės, vienu žodžiu, vegetariškas maistas – priskiriamas gerovės gunai.
• Kai žmogus atlieka priskirtas pareigas iš pareigos jausmo ir išsilaisvina nuo prisirišimo savo veikimo rezultatų, jo atsižadėjimas priskiriamas gerovės gunai.
• Žinios, leidžiančios žmogui nežiūrint į gyvų būtybių rūšių įvairovę ir formas, matyti jų vieningą dvasinę prigimtį, verta laikyti žiniomis gerovės gunoje.
• Tvarkingą veiklą, kurios pagrindas nėra prisirišimas, meilė ir neapykanta arba noras pasimėgauti jos rezultatais, tai vadinama veikimas gerovės gunoje.
• Tas, kuris atlieka savo pareigą, nekreipdamas dėmesį į materialios prigimties gunas ir klaidingą ego, kas veikia su didingu ryžtingumu ir entuziazmu, kas pasilieka stabilus sėkmėje ir nelaimėje, veikia gerovės gunoje.
• Protas gebantis nustatyti, ką verta ir ko neverta daryti, ko verta ir ko neverta bijoti, kas supančioja ir kas veda į išsilaisvinimą, yra protu gerovės gunoje.
• Ryžtingumas, kuris nepajudinamas ir daro žmogų kryptingu jogos užsiėmimuose, leidžiant jam įvaldyti savo protą, gyvybinio oro srautais ir jutimais, vadinamas ryžtingumas gerovės gunoje.
2. Radža-guna
• Troškimų guna sukurta begaliniais norais ir troškimu, todėl ji supančioja gimusią gyvą būtybę materialios savanaudiškos veiklos pančiais.
• Kai sustiprėja troškimo gunos poveikis, žmogus atranda stipraus prisirišimo požymius ir panyra į pinigų uždirbimą, deda itin dideles pastangas, kad pasiektų savo tikslus ir išreiškia milžiniškus geismus ir nepasotinamą malonumų troškimą.
• Mirdamas troškimų gunoje žmogus gimsta tarp tų, kas užimti savanaudiška veikla.
• Veiksmai, tobuli troškimo gunoje, atneša žmogui kančias.
• Troškimo guna sustiprina godumą.
• Itin kartus, rūgštus, sūdytas, aštrus, sausas ir labai karštas maistas patinka žmonėms, esantiems troškimo gunoje. Toks maistas yra nelaimės, kančių ir ligų šaltinis.
• Askezė atliekama iš puikybės, dėl to, kad įgauti pagarbą tarp žmonių, yra tapasja troškimų gunoje. Tokia askezė negali būti pastovi ir trukti ilgai.
• Paaukojimas, padarytas išskaičiavime už atpildą, su noru ateityje mėgautis jo vaisiais arba nenoriai, skaitosi paaukojimas troškimų gunoje.
• Tas, kuris atsisako išpildyti savo pareigą dėl to, kad tai per daug apsunkina, arba iš baimės, atsižada nuo jo veikiamas troškimo gunos. Elgdamasis taip, jis niekada neįgaus tikrojo atsižadėjimo rezultato.
• Elgdamasis taip, jis niekada neįgaus tikrojo atsižadėjimo rezultato.
• Įsivaizdavimas apie tai, kad gyvos būtybės esmė yra materialus kūnas ir, kad su kūno mirtimi sunaikinama ir jo sąmonė, vadinama žinios troškimo gunoje. Tas, kuris joje, mano, kad materialūs kūnai skiriasi vienas nuo kito pagal sąmonės išsivystymo lygį ir nepripažįsta sielos egzistavimo, kaip sąmonės šaltinio. Tokie žmonės tapatina kūną su siela ir neigia sielos egzistavimą nepriklausomai nuo kūno. Jie tvirtina, kad sąmonė yra laikina, arba gi, neigdami individualios sielos egzistavimą, pripažįsta visur esančios, žinių pripildytos sielos, o kūną laiko laikinu neišmanymo pasireiškimu. Kiti mano, kad be kūno neegzistuoja nei individuali, nei aukščiausia siela. Visa tai įsivaizdavimai sukurti troškimų gunos.
• Veikla, reikalaujanti milžiniškų pastangų, nukreipta į asmeninių norų išpildymą, padiktuota netikru ego, vadinama veikla troškimo gunoje.
• Jeigu žmogus prisirišęs prie veiklos ir jos rezultatų, jeigu jis skatinamas noro mėgautis savo darbo rezultatais, jeigu jis godus, piktybinis, nešvarus, linkęs į džiaugsmus ir sielvartą, apie tokį žmogų kalba, kad jis yra veikiamas troškimo gunos.
• Laimė, kurią žmogus patiria nuo juslių prisilietimo su jų objektais, kurie pradžioje atrodo nektaras, o galų gale tampa kaip nuodas, vadina laime troškimo gunoje.
3. Tama-guna
• Kai vyrauja neišmanymo gunos įtaka, žmogus panyra į tamsą, darosi apsnūdęs, praranda protą ir tampa iliuzijų auka. Tokie žmonės dar viską, kaip nori, be orientyrų ir tikslų. Nors jie geba dirbti, jie nemėgsta dėti pastangų. Tai vadinama iliuzija. Jų sąmonė toliau tęsia dirbti, no patys jie leidžia laiką nieko neveikdami.
• Palikdamas kūną neišmanymo gunoje, žmogus patenka į gyvūnų karalystę.
• Veikimas neišmanymo gunoje atima iš žmogaus protą.
• Neišmanymo guna priveda prie kvailysčių, beprotystės ir iliuzijų.
• Maistas beskonis, nešviežias, supuvęs, nešvarus ir sudarytas iš kitų žmonių maisto likučių, patinka tiems, kas yra tamsos gunoje.
• Askezė, kurią atlieka pagal kvailumą, kuri lydimas savęs kankinimu arba daroma dėl to, kad sukelti skausmą arba pražudyti kitus, yra tapasja neišmanymo gunoje.
• Paaukojimas atliekamas nešvarioje vietoje, netinkamu metu, atiduotas to nevertam žmogui arba padarytas be reikiamo dėmesio ir pagarbos, laikomas paaukojimu neišmanymo gunoje.
• Ryžtingumas, kuris negali išlaisvinti žmogaus nuo svajonių, baimės, sielvarto, prislėgtumo ir iliuzijų – tai ryžtingumas, neturintis blaivaus suvokimo, sukurtas tamsos gunos.
• Laimė, kuri apakina žmogų, atimdama iš jo galimybes pasiekti dvasios prigimtį, apgaulinga ir pradžioje ir pabaigoje, sukurta sapno, tinginystės ir iliuzijos – tokią laimę vadina laimė neišmanyme.
Autorius: Klubo OUM.RU kolektyvas