Satja. Tiesos principas
Satja – tai vienas iš jogos principų, kuris nurodo praktikui sakyti ir daryti tiesą, būti sąžiningam, teisingam su savimi ir kitais. Šis principas yra aprašytas Patandžalio jogos sūtrose.
Vienas iš klasikinių jogos šaltinių Hatha joga pradipika teigia: “Jeigu pas jus yra įprotis apgaudinėti ir kvailinti kitus, tai su laiku jūs patys pradėsite tikėti savo melu” – t.y. gyvensite iliuzijose.
Tiesos principo laikymasis suteikia pasitikėjimą savimi ir vidinę jėgą. Pradedi atskirti kas gerai, kas blogai, tiesą nuo melo. Atsiranda stiprybė galvoti, kalbėti ir elgtis teisingai.
Kai apgaudinėjame ar meluojame kitiems, formuojame iliuzijas sau ir aplinkiniams.
Verta pabrėžti, jog kai meluojame kitiems ar juos apgaudinėjame, tai pirmi, kurie nuo to kenčiame – esame mes patys. Nes pro mus pirmuosius praeina melas.
Jeigu pažiūrėti iš karmos dėsnio požiūrio taško, tai viskas ką darai kitam, visa tai tau grįžta atgal. Pavyzdžiui, jeigu dabar žmogus kažkam meluoja, tai verta suprasti, kad ateityje ir jam kažkas meluos ir įvedinės jį patį į iliuziją lygiai taip pat, kaip jis tai dabar daro kitiems.
Kodėl mes meluojame?
Nėra pasitenkinimo gyvenimu, situacijomis, esame nepatenkinti savimi ir norisi pagrąžinti.
Kuo daugiau žmogus meluoja – tuo daugiau turi problemų. Apgaudinėjame tik pačius save.
Bendraudami su kitais visuomet įsivaizduokite, kad jūs ir esate tas kitas žmogus, kuris pas jus atėjo. Daryk kitam tai, ką pats norėtum gauti atgal.
Kaip nustoti meluoti?
Tai galime padaryti, kai mūsų mintys, žodžiai ir poelgiai yra nukreipti į kitų gerovę.
Taip pat verta stebėti save, gaudyti ir nemeluoti dėl smulkmenų. Nes nuo smulkmenų viskas ir prasideda. T.y. jeigu žmogus meluoja smulkmenose, tai kai ateina rimta situacija, jis automatiškai sako melą, kurį priprato sakyti ar daryti smulkiose situacijose.
Kas dar padeda sakyti tiesą?
Verta vengti nekonstruktyvios kritikos, stengtis įkvėpti savo kalba, kultyvuoti teigiamą mąstymą, vengti pesimizmo.
Svamis Vivekananda sako: “Visa tiesa yra amžina. Tiesa nėra kažkieno nuosavybė, rasė, joks individas negali savintis jos. Tiesa yra visų sielų prigimtis”.
“Komfortas nėra tiesos rodiklis. Priešingai, dažniausiai tiesa yra labai toli nuo buvimo komforte”.
Satja Sai Baba sako: “Tai Tiesa ir tik Tiesa, kas yra tikrasis žmogaus draugas, bičiulis”.
“Buvimas pavyzdžiu yra geriausia tarnystės forma”.
Jogoje gerai žinomas mokytojas B. K. S. Ajengaras sako, kad “Satja, arba teisingumas – aukščiausias elgesio ir moralės įstatymas. Mahatma Gandis sakė: Tiesa yra Dievas ir Dievas yra tiesa.”
“Kaip ugnis išdegina priemaišas ir išvalo auksą, taip tiesos liepsna išvalo jogą ir išdegina jame visus šlakus.”
“Jeigu protas užimtas teisingomis mintimis, liežuvis išreiškia tiesos žodžius ir visas gyvenimas pastatomas ant tiesos, tai žmogus tampa vertas susivienijimo su Begaliniu.”
Tie, kurie įsitvirtinę Satjos principe tiesoje, pas juos atsiranda vidinė jėga ir pasitikėjimas, kas leidžia tobulėti ir judėti į priekį.
Taip pat verta paminėti, kad skirtingose varnose, tiesa irgi bus skirtinga. T.y. skirtingame sąmonės lygyje, tiesa irgi būna skirtinga.
Tai yra pas smerdus (šudras, neliečiamuosius) bus viena gyvenimo tiesa.
Pas vesius (vaišu, amatininkus, žemdirbius) bus kita gyvenimo tiesa.
Pas vitiazius (kšatrijus, karius, valdovus) bus dar kita gyvenimo tiesa.
Pas vedūnus (brahmanus, dvasininkus) bus dar kitokia gyvenimo tiesa.
Tai tiesiog rodo, jog kiekvienas yra savo išsivystymo etape ir jame tobulėja, praeidinėja savas pamokas.
Visada prisiminkime – prieš kalbėdami kažką negero apie kitus žmones, pirmą atsisukime į pačius save ir pažiūrėkime ką mes patys gero padarėme dėl kitų.
Kartais žmonės teiraujasi: o kaip su šventu melu?
Įsivaizduokite, jeigu yra šventas žmogus, kurio lygis toks, kad jis mato kito žmogaus praeitį, ateitį, žino prie ko prives jo žodis ar poelgis ir jis pilnai suvokia pasekmes to, kas bus – čia jau kita kalba. Tačiau pas tokio lygio žmones ir gyvenimo taisyklės kitokios. T.y. pirmokas negali tinkamai įvertinti dvyliktoko pasiruošimo lygio.
Sakyti tiesą kartais gali būti baisu. Bet verta tai daryti.
Taip pat prisiminkime, kad tiesa neturėtų žeisti, skaudinti.
Dvyliktokui nėra prasmės sakyti pirmokui, kad pirmokas yra kvailas ir nesupranta kaip gyventi. Pirmokas ir yra pirmokas ir daro tai, ką jis supranta savo sąmonės lygyje.
Štai ką Bhagavadgita apie tai rašo:
Кто черпает мудрость в познанье высоком,
Незнающих пусть не смутит ненароком:
Они оставаясь в своем заблужденье,
В деяниях пускай обретут наслаждение.
Vertimas
Kas semia išmintį aukštame pažinime,
Tegul nedrumsčia nežinančiųjų [ramybės]:
Jie pasilikę savo aptemime,
Tegul įgauna pasitenkinimą veikime.
Jeigu pastebite savyje savybę, kad mėgstate kartais pameluoti – kai kitą kartą suvoksite, kad vėl atsiranda noras tai padaryti – griežtai stabdykite save ir nukirtinėkite klaidingą poelgį iš pat šaknų, nes kiekvienas poelgis visuomet turi pasekmes ateityje.