Kaip rasti savo dvasinį mokytoją (guru)

Guru – tai dvasinis mokytojas, vedantis savęs pažinimo keliu. Daugelyje tradicijų mokytojo paieškų klausimas yra itin svarbus. Ar šis klausimas aktualus šiuolaikiniame pasaulyje? Ar galima tobulėti savarankiškai be dvasinio mokytojo? Pagal kokius kriterijus derėtų vertinti jo kompetencijas? Kokie sunkumai gali kilti ieškant dvasinio mokytojo? Ir kaip jį rasti?

– Suvokti savo protą kaip atramą dvasinio tobulėjimo kelyje.
– Įsiklausyti į sąžinės balsą.
– Suvokti save, kaip nemirtingą sielą.
– Išmokti priimti aplinkinius žmones, kaip mokytojus.
– Suvokti pasaulį kaip idealų tobulėjimo instrumentą.
– Renkantis mokytoją vadovautis zdravomyslije principu.
– Imti pavyzdį iš gerokai kompetetingesnių žmonių, kurie jau seniai eina dvasinio tobulėjimo keliu.
– Priėmus sprendimą vadovautis trimis zdravomyslije principais – asmenine patirti, informacija iš raštų ir kompetetingo žmogaus nuomone.
– Tapti mokytojų pačiam sau.
– Bendradarbiauti su bendraminčiais.

Pabandykite šiuos ir kitus aspektus išnagrinėti gerokai detaliau ir rasti atsakymą į klausimą: „Kaip rasti savo dvasinį mokytoją?“

Pagal vedinius raštus, egzistuoja penkios guru rūšys.

Pirmas mokytojas – tai mūsų asmeninis protas (разум). Protas – tai vienintelis dalykas, kuo skiriasi žmogus nuo gyvūno. Būtent mūsų protas leidžia mums veikti ne pagal instinktus, o priiminėti sprendimus, kurie kyla iš racionalaus požiūrio. Tačiau verta paminėti, kad vienaip ar kitaip, mus tiesiogiai liečia mus supančio sociumo ir aplinkinės informacijos poveikis, todėl tai, ką mes laikome teisingai ir netgi vieninteliais teisingais vienoje ar kitoje situacijoje, gali būti primesta mums iš išorės.

Antras mokytojas – tai sąžinė. Dažnai galima išgirsti išsireiškimą „gyventi pagal sąžinę“. Žodį „sąžinė“ galima išskaidyti į dvi dalis, kurios iki tam tikro lygio parodo šio žodžio reikšmę. So-vest (iš rusų kalbos) – tai bendra dalis. Ką galima suvokti po šiuo suvokimu? Jeigu nagrinėti šį klausimą iš reinkarnacijos požiūrio taško, tai kiekviena dživatma jau sukaupė tam tikrą patirtį praėjusiuose gyvenimuose ir būtent ši patirtis, galima pasakyti, formuoja sąžinę – giluminį suvokimą to, kas yra gerai ir kas yra blogai. Sąžinė – tai „bendra dalis“ (совместная весть) su savo pirmine prigimtimi. Turbūt pas kiekvieną dar ankstyvoje vaikystėje kildavo toks pojūtis, kad atlikus tam tikrus poelgius jaučiasi kažkoks dvasinis diskomfortas. Tai ir yra sąžinės balsas, kuris pasireiškia nuo vaikiško amžiaus ir kaip tik gali reikšti apie praėjusių gyvenimų patirtį.

Trečias mokytojas – mūsų vidinis balsas. Ką verta suprasti pagal šią koncepcija? Pagal senovinius raštus, kiekvienos gyvos būtybės širdyje egzistuoja visatos proto dalelytė. „Bhagavadgitoje“ Krišna mokydamas Ardžuną, detaliai aprašo nemirtingos sielos buvimą kiekvienos gyvos būtybės širdyje. Ir, žiūrint pagal elementarią logiką, jeigu ši dalelė mūsų viduje yra dalis visatos proto, reiškia, ji turi tobulą žinojimą apie visus reiškinius. Išgirsti šį vidinį balsą ne taip paprasta ir šį galimybę įgaunama tik praėjus ne vieniems metams dvasinio tobulėjimo kelyje. Tačiau svarbu suprasti, kad visos žinios ir visos geriausios ir doriausios savybės jau yra mūsų viduje.

Ketvirtas mokytojas – tai visi supantys žmonės. Galbūt, tai nuskambės keistai, tačiau visi, kas mus supa, vienaip ar kitaip yra mūsų mokytojai. Ir netgi tuo atveju, jeigu mus supa žmonės, kurie morališkai, švelniai tariant, tolimi nuo tobulumo. Tai visiškai nereiškia, kad jie negali būti mūsų mokytojais. Greičiau netgi atvirkščiai. Kalba apie apie tai, kad žmogui visiškai nebūtina kaupti visą patirtį tam, kad jis suprastų, koks kelias yra klaidingas, o koks teisingas. Pavyzdžiui, visiškai nebūtina įgauti narkotikų vartojimo patirties, kad suprastum, jog tai veda į susinaikinimą. Būtent žmonės, kurie jau eina šiuo pražūtingu keliu gali mums per savo patirtį parodyti, kad tai kelias į niekur. Pavyzdys su narkotikais – labai grubus, tačiau šis principas yra ir su gerokai paprastesniais dalykais. Mes galime matyti, kaip pyktis, pavydas, godumas ir taip toliau – skatina žmogų daryti neapgalvotus poelgius, kurių pasekmės gali būti labai liūdnos. Būtent tai leidžia mums suvokti, kad toks poelgis yra destruktyvus. Egzistuoja netgi nuomonė, kad kai kurie aukšto lygio mokytojai gali sąmoningai sužaisti tokį „spektaklį“, atlikdami amoralius ir kvailus poelgius, kad parodytų aplinkiniams, prie kokių pasekmių tai prives. Jeigu paskaitytume budistinius raštus, tai sutiktume ten daugybę stebinančių istorijų apie tai, kaip nušvitusios būtybės atlikdavo, iš pirmo žvilgsnio, durnus poelgius, tačiau tik dėl to, kad kažką iš mokytojų kažko. Iš šio požiūrio taško, pilnai įmanoma numanyti, kad žmogus, kuris santykyje į mus elgiasi nekorektiškai, gali būti nušvitęs mokytojas, kuris atėjo specialiai tam, kad duotų mums pamoką. Tokiu būdu visi mus supantys žmonės sąmoningai arba nesąmoningai gali būti mūsų mokytojais.

Penktas mokytojas – taip vadinamas dikša guru – tiesioginis mokytas. Tai žmogus, kuris ima ant savęs atsakomybę už savo mokinį. Europiečiams būna pakankamai sunku suvokti visą mokytojų ir mokinių subtilumą. Ryškus tokio bendravimo santykio pavyzdys gali būti Marpa ir Milarepa. Skaitant apie tai, kokius sunkius išbandymus duodavo Marpa savo mokinius, iš to galima padaryti keletą per daug greitų ir neteisingų išvadų. Ir tik jų istorijos pabaigoje tampa aišku, kad Marpa veikė būtent iš giluminės atjautos jausmo. Ar šiuolaikiniame pasaulyje galimi tokie santykiai tarp mokytojo ir mokinio – klausimas atviras. Dalykas ne tik mokinių netobulume, tačiau ir tame, kad šiuolaikiniais laikais mokytojai yra įtakojami tam tikrų šiuolaikinės visuomenės tendencijų, jie taip pat tampa tolimi nuo tobulumo. Todėl, greičiausiai, toks visiškas atsidavimas mokytojui, kurį išreiškė Milarepa, yra daugiau fanatizmas, nei būtina mokinio savybė.

Filmas. Buda: Dievų ir Žmonių Mokytojas (rusų kalba)

Zdravomyslije principas

Nežiūrint į sunkumos ieškant mokytojo, judėjimas dvasinio tobulėjimo kelyje vargu ar įmanomas be veikimo su gerokai kompetentingesniais žmonėmis, kurie yra kompetetingi šiuo klausimu. Ypač žmogaus kelio pradžioje, greičiausiai, reikės imti iš kažko pavyzdį. Kaip nesuklysti darant šį pasirinkimą?

Visų pirma, verta žiūrėti į tai, kad vieno ar kito žmogaus žodžiai, kuris gali būti pavyzdžiu aplinkiniams, neišsiskirtų su jo darbais. Iš viso yra trys zdravomyslije principai. Kai mes susiduriame su kažkokia idėja arba koncepcija, ją verta patikrinti: ant kiek ji atitinka mūsų asmeninę patirtį, ką apie tai rašo raštai ir kokia kompetetingo žmogaus nuomonė. Tik tuo atveju, jeigu visi trys principai sutampa, tokią koncepciją galima laikyti adekvačia. Įdomu tai, kad pats Buda Šakjamunis kvietė savo mokinius netikėti aklai netgi juo. Jis sakė taip: „Nepriimkite mano mokymo tik iš pagarbos man, viską tikrinkite per asmeninę patirtį“. O prieš išeinant iš šio pasaulio, į savo mokinių klausimus apie mokytojo paiešką jis pasakė: „Būkite patys sau šviesa“.

Mokytojai ir mokiniai. Veikimas su bendraminčiais

Egzistuoja nuomonė, kad pas kiekvieną, kas jau susidūrė su joga, yra šios praktikos patirtis iš praėjusių gyvenimų. O tai reiškia, kad taip pat egzistuoja tiek karminiai mokytojai, tiek ir karminiai mokiniai. Paprasčiau tariant, yra tie, su kuriais mes susiję ir tai gali būti tiek žmonės, kurie jau patobulėjo šiame kelyje toliau už mus, taip pat ir tie, su kuo mes patys galime kažkuo pasidalinti. Dėl harmoningo tobulėjimo svarbu rasti ne tik savo karminius mokytojus, tačiau ir karminius mokinius. Kodėl tai taip svarbu?

Su mokytojų paieška viskas daugiau mažiau aišku. Bendravimas su žmogumi, kuris patobulėjęs daugiau už mus, pakelia mūsų sąmonę, leidžia pagreitintai evoliucionuoti. Tačiau taip pat svarbu rasti ir savo karminius mokinius. Tokio tipo karminių ryšių ypatumas tame, kad jeigu pas jus yra kažkoks karminis mokinys, tai būtent jūs galėsite šiam žmogui papasakoti (perduoti, danešti) tam tikrus dalykus. Pavyzdžiui, praktiškai visi žino, kad alkoholis kenksmingas, tačiau tai netrukdo daugumai jį vartoti. O jeigu žmogus, kuris jį vartoja, yra karmiškai susijęs su jumis, tai, tikėtina, tik jūs galėsite jam paaiškinti tai tokiu būdu, kad jis jus išgirs ir pakeis savo gyvenimą. Beje, nesvarbu, kokie tai bebūtų žodžiai: taip veikia karminiai ryšiai tarp mokytojų ir mokinių. Mūsų žodžių autoritetas bus ženkliai aukščiau, nei bet kokio mokslininko, net nobelio premijos laureato.

Būtent todėl taip dažnai kalbama apie svarbą dalintis žiniomis (išmintimi). Galima paprieštarauti, kad dabar interneto epocha ir bet kuris norintis ir taip gali viską perskaityti. Tačiau, kaip jau buvo pasakyta aukščiau, pilnai įmanoma, kad yra žmonės, kuriuos galėsite „prabudinti“ būtent jūs.

Taip pat verta paminėti, kad yra teigiami karminiai ryšiai ir neigiami. Tai, žinoma, sąlyginis išskirstymas, juk viskas, kas pasireiškia mūsų gyvenime, padeda mums tobulėti. Tačiau jeigu kalbėti apie negatyvius karminius ryšius, tai šie ryšiai su žmonėmis, kurie, nežiūrint į jūsų bandymus, greičiausiai, negali jus išgirsti arba danešti iki tokių žmonių kažkokias žinias bus gerokai sunkiai. Tačiau tai taip pat svarbios pamokos, kurias šiuo atveju turi praeiti abi pusės. Jeigu į tokių žmonių atsiradimą reaguoti deramai, tai padės tobulėti.

Darant išvadas galima pasakyti, kad mokytojo paieškoje svarbu išreikšti zdravomyslije. Greičiausiai, kad idealūs santykiai tarp mokytojo ir mokinio, kurie dažnai aprašomi raštuose, šiuolaikiniam pasauliui ir visuomenei nėra aktualūs. Tačiau to vertą žmogų, iš kurio galima imti pavyzdį, kuris įkvepia judėti kelyje ir yra pasiruošęs palaikyti patarimu, žinoma, kiekvienam verta tokį sutikti. Jeigu kol kas tai neįvyko, verta suvokti visą aplinkinį pasaulį, kaip savo mokytojus ir kiekvieną gyvenimišką situaciją – kaip pamoką. Ir prisiminti apie pagrindinį principą: „Pasiruošęs mokinys – pasiruošęs ir mokytojas“. Tai yra, kai ateina laikas, likimą keičiantis susitikimas būtinai įvyksta.

Pagal Andrejaus Verbos medžiagą.

Paskaita. Kaip rasti savo dvasinį mokytoją. Andrejus Verba (rusų kalba)

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru