Jogos meistrai: Šri Tirumalai Krišnamačarija

Šri Tirumalai Krišnamačarija (1888-1989) – žinomas Indijos jogos meistras, mokė pačius žinomiausių šiuolaikinės hatha-jogos mokytojus. Jo mokymas tapo pagrindu jogos stiliams Ajengar Joga, Aštanga-Vinjasa joga, Vinijoga, Saijoga.

Biografija

Tirumalai Krišnamačarija gimė 1888 metų lapkričio 18 dieną garsioje giminėje, kurioje buvo bent du šventieji – Nathamuni ir Namazhvar. Tėvas ugdė Krišnamačariją ne kaip sūnų, tačiau kaip mokinį. Nuo penkių metų berniukas studijavo sanskritą, šventraščius ir praktikavo jogą, šešerių metų amžiuje jį jau pašventino į brahmanus, o 12 metų išleido į pačią prestižiškiausią brahmanų mokyklą Maisūre, paraleliai su kuria berniukas lankė Maisūro Karališkąjį koledžą, studijuodamas jogą, Vedas, Indų filosofiją, teologiją, astrologiją, ajurvedą ir muziką. Po keturių metų amžiaus, berniukas įgavo žiniuonio lygį ir jis savarankiškai iškeliavo į piligrimystę, į tą vietą, kur gyveno jo didingas protėvis Nathamuni. Mistinio miego metu Nathamunis pasirodė savo palikuoniui atsakydamas į jo prašymą išmokyti jį, sugiedojo senovinio traktato Jogarahasja tekstą, kuris buvo seniai prarastas. Šį tekstą Krišnamačarija prisiminė ir išdėstė knygoje, kuri taip ir vadinasi. Žinios, kurias perdavė didingasis šventasis, tapo Krišnamačarijos mokymo pagrindu.

28 metų brahmanas Krišnamačarija pėsčiomis iškeliavo per Nepalą prie Manasarovaro ežero, ieškant mistiško šventojo Brahmačari, gyvenančio oloje šventojo kalno Kailašo papėdėje. Radęs atsiskyrėlį, jaunasis brahmanas pasiliko pas jį 7,5 metams mokytis jogos išminties, pranajamų. Būtent čia jis įgavo išskirtinius gebėjimus valdyti savo kūną, įskaitant ir gebėjimą sustabdyti širdį, ką ne kartą demonstravo mokiniams. Paleisdamas mokinį, Brahmačari nurodė jam platinti jogos mokymą tarp žmonių.

1926 metais Krišnamačarija aplankė Maisūrą ir pateko į priėmimą pas radžą, ėmėsi su jogos pagalba gydyti jo ligas. Išsigydęs radža nurodė rūmuose atidaryti mokyklą, kur Krišnamačarija galėtų mokyti hatha-jogos valdovo šeimą ir artimiausius pavaldinius – būsimus valdovus, pareigūnus ir karvedžius. Pagal mokinių liudijimus, programa rūmų jogašaloje buvo žiauri, nukreipta ne į terapiją, o į karių ugdymą – galingų, suvaldančių troškimus ir bebaimių. Mokytojas nenaudojo vienodos metodikos, o mokė kiekvieną mokinį savaip. Kasmet mokiniai demonstruodavo įgūdžius Maharadžai. Laikas nuo laiko mokyklos mokiniai kartu su mokytoju iškeliaudavo keliauti, mokant gūdžių kaimų ir didelių miestų gyventojus jogos mokslo, suteikiančio išgydymą ir harmoniją. Taip Krišnamačarijos mokykla dirbo 20 metų – iki karo už nepriklausomybę pradžią, kai mokiniai įkalbėjo mokytoją persikelti į Madrasą, kur jis tapo žinomas, kaip jogos-terapeutas, gebantis pažinti bet kokio negalavimo priežastis ir padėti bet kokiam ligoniui. Pats Krišnamačarija turėjo puikią sveikatą ir mirė 1989 metais būdamas 101 metų amžiaus.

Prisimenant mokytoją, Ajengaras rašė viename iš straipsnių, kad Krišnamačarija buvo puikiai sudėtas ir turėjo neįtikėtiną jėgą ir energiją, stulbinančius intelektualinius sugebėjimus. Galėjo sukurti eilinę knygą stovėdamas ant scenos prieš žmones. Jis meistriškai grojo Vina (styginiu instrumentu), rašė eiles. Turėdamas gydytojo talentą, jis pats virė vaistus žolių ir aliejų pagrindu, tačiau niekada neatverdavo jų paslapčių. Mokydamas žmones per jogą išgydyti save, Krišnamačarija sukurdavo įvairias metodikas – prieinamas ir tinkančias konkrečiam žmogui. Tikėtina, būtent todėl jo pasekėjų mokymo stiliai taip stipriai skiriasi vienas nuo kito. Ajengaro mokykla išsiskiria statiškumu ir jogos asanų atlikimu, kruopščiu jų atstatymu, naudojo papildomas priemonės. Pattabhi Džoiso stilius – Aštanga Vinjasa joga – dinamika ir reikšmingas fizinis krūvis. T. K. V. Desikačar (Krišnamačarijos sūnus) – švelnumu ir terapine kryptimi. Dar viena Krišnamačarijos mokinėIndra Devi (Eugenija Peterson) sukūrė švelnaus stiliaus metodiką, kuri įgavo pavadinimą Saijoga. Indra Devi mokė žmones teisingos mitybos ir gyvenimo būdo, tapo žinoma kaip aktyvi jogos populiarintoja ir jogos terapeutė, pati pragyveno 102 metus.

Jogos mokykla Krišnamačarijos vardu buvo įkurta po Mokytojo mirties. Ją įkūrė jo sūnus Desikačaras, kad mokytojų jogos vietinius gyventojus. Taip pat užsieniečiai taip pat galėjo čia patekti.

Citatos

Joga – pasiekimas to, kas anksčiau buvo nepasiekiama.

Kai tu dosnus pinigams ir dovanoms,
Draugų nesuskaičiuosi, jų apkabinimai karšti.
Tačiau verta tik prarasti turtus –
Nei šlovės, nei draugų. Kaip visą tai suprasti?
Kas tavo brolis? Kas tavo žmona?
Kas tau draugas ir kas tavo sūnus?
Praėjo metai – turtų nėra,
Ir vis blogiau. Tu vienas.
Tegul tavo akių neapakina išorė,
Kai žiūri į pasaulį iš išorės.
Žinok: viskas laikina. Mirtis – neišvengiamybė,
Tačiau amžina Dvasia tavo gilumoje.

Kaip švarus krištolas priima spalvą to, ant ko guli, taip ir jūsų veiksmai tampa gerais arba blogais priklausomai nuo jūsų ketinimo. Todėl svarbu, kad pasirinktumėte teisingą kelią ir visus savo žodžius ir mintis nukreiptumėte į asmeninį tobulėjimą.

Įkvėpkite – ir Dievas įleis jus pas save, užlaikykite įkvėpimą – ir Dievas pasiliks su jumis. Iškvėpkite – ir jūs įleisite Dievą pas save, užlaikykite iškvėpimą – ir jūs susiliesite su Juo.