Žaliavalgė-močiutė – Kerin Kalabris 66 metai

Šioje fotografijoje jai 61 metai. Kerin Čikagoje turi savo žaliavalgišką restoraną Karyn’s Fresh Corner, o jos išvaizda tai jos pagrindinė reklama. Ji žaliavalgiškai maitinasi jau virš 25 metų. Tačiau grožis jai nėra svarbiausia, Kerin motina ir močiutė nedagyveno iki 61 metų. Todėl sveikata buvo jos pagrindinė motyvacija pereiti žaliavalgystę. Dabar ji veda organizmo valymo pamokas ir reguliariai badauja. Po sėkmingo žaliavalgiško restorano atidarymo ji atidarė įprastą veganišką restoraną.

Prašome, papasakokite apie savo restoranus ir meniu

Žaliavalgiškas restoranas – mano pirma patirtis su restoranais. Mūsų restoranas egzistuoja ilgiau už visus kitus šalyje ir aš juo labai didžiuojuosi. Išsilavinimas yra didelė dalis to, kuo užsiiminėju. Aš tikiu į tai, kad žmones reikia mokyti sveikai maitintis. Todėl abu mano restoranai yra veganiški, tai yra juose nėra mėsos, žuvies, vištienos arba pieno produktų.

Žaliavalgiškame restorane niekas nėra kaitinama. Pas mus net nėra viryklės virtuvėje, tik džiovyklės. Aš manau, ir man sakė, kad pas mus pats plačiausias žaliavalgiškas meniu šalyje. Pas mane yra restoranas su brangiais patiekalais, kaip ravioli iš turnepso su sūriu iš makadamijos, pipirai su ryžiais, blynai ir kiti sudėtingi patiekalai… Pas mus yra žaliavalgiški ledai, kurie tiesiog ne iš kito pasaulio – be sojos, be pieno produktų.

Kai žmonės galvoja apie žaliavalgystę, jie galvoja apie salotas, pomidorus ir agurkus. Tai nuobodu… Aš žaliavalgiškai maitinuosi daugiau nei 25 metus ir žinau, kad niekada negalėčiau to palaikyti vien tik ant pomidorų, agurkų ir salotų. Aš labai mėgstu maistą. Aš myliu gyvenimą. Aš myliu spalvas. Myliu skonį ir tekstūrą. Aš labai didžiuojuosi savo meniu. Greitai ruošiuosiu jį pakeisti. Pridėsiu picą su „dešra”, žinoma tai bus netikra dešra – ji bus žaliavalgiška. Mes neseniai pridėjome čyzburgerius. Aš dievinu valgyti, todėl skaniai gaminu maistą.

Veganiško maisto restoraną atidariau prieš pusantrų metų dėl savo vyro ir dėl Čikagos. Mane iš pradžių kritikavo, ypač žaliavalgiai: „Kam tu atidarinėji maisto ruošimo restoraną, tu turi būti žaliavalge ir taip toliau.” Tačiau realybė tokia, kad labai mažai kas nueis nuo Makdonaldo į žaliavalgystę, reikalingas tiltas. Taip pat aš norėjau, kad mano vyras geriau maitintųsi ir mano anūkai, o jie nebuvo pasiruošę žaliavalgiškai mitybai. Tai buvo patiekalai, kuriuos gaminau jiems namuose ir žmonės sakė: „O Dieve, tai kaip tikri šonkauliukai, tikras čili.” Ir aš nusprendžiu kad Čikagai tai reikalinga ir paleidau tai į visatą.

Kaip jūs sužinojote apie veganizmą?

Iš tiesų, aš neplanavau būti vegane. Aš buvau labai ligotas žmogus. Pas mane buvo visos žmonijai žinomos alergijos, siaubinga oda. Visi mano šeimoje sirgdavo ir mirdavo. Kartą mano mama išmokė mane gerti morkų sultis. Ir aš pradėjau gerti morkų sultis. Pas mane atsirado daugiau energijos ir pradėjau dažniau vaikščioti į tualetą, o anksčiau aš buvau viena iš tų, kas kartą per savaitę vaikšto į tualetą. Ir aš pagalvojau: „vau!” Ir pradėjau gerti dar daugiau. Nusipirkau sulčiaspaudę Feniks ir gėriau daug sulčių. Ir kartą aš ruošiau vištienos sriubą, padėjau vištą ir pamiršau laiku išjungti viryklę ir kaulai išplaukė į paviršių. Aš pažiūrėjau į tai ir pagalvojau: „Ką tu darai?” Tai buvo kaip dieviškas apreiškimas, kaip keistai tai beskambėtų.

Tu minutei sustoji ir visa tai atrodo taip barbariška… Kai aš matau sunkvežimius (su gyvūnais), aš meldžiuosi, kad jie įgautų ramybę, nes aš žinau, juos veža į kankinimus ir jiems nuo to blogai. Jie niekuo nesiskiria nuo mano šuns. Aš ant savo šuns net rėkti negaliu. Ant mano šuns niekada niekas nerėkė. Jo niekada nemušė. Jis net nežino kad su juo gali nutikti kažkas blogo. Jis dievo kūrinys, jis mano meilė. Ir tas pats su kiekviena karve, kiaule ir arkliais. Man nepatinka arklių kinkymas mano apskrityje. Aš galvoju, viešpatie, jeigu aš galėčiau jus išlaisvinti, aš tai padaryčiau, nes aš jaučiuosi kalta. Pas mane širdis plyšta nuo to, ką mes darome su gyvūnais, su kuriais kartu gyvename šioje planetoje.

Jūs jaučiatės apribota tame, kad maitinatės veganiškai arba žaliavalgiškai?

Ne, iš tiesų man atrodo, pas mus daugiau pasirinkimo. Tai priverčia tave būti išrankesniam, nes žmonės visiškai užstringa ant bulvių su mėsa! Jie valgo vieną ir tą patį – hamburgerius. Vėl ir vėl valgo vieną ir tą patį. Dabar aš keičiu meniu todėl, kad man nuobodu. Taigi man vėl reikia būti kūrybiškai. Tai daro tave gyvesniu, kūrybingesniu. Nėra nieko, ko aš negalėčiau pagaminti. Man nereikia ragauti maisto – sapnuose sapnuoju maistą. Aš galiu pie ją pagalvoti ir žinau, kokio ji bus skonio ir kaip ją pagaminti. Galiu su vyru nueiti į restoraną ir pažiūrėti į tai, ką jis valgo, ateiti namo ir paruošti tą patį veganiškai. Pas mane tiesiog yra talentas. Kai kurie gali dainuoti be muzikos pamokų, aš galiu taip daryti su maistu. Todėl aš niekada neapribota. Niekada.

Kokie jūsų mėgstamiausi patiekalai restorane?

Aš dievinu čipsus iš keilo, mėgstu picą, ravioli ir naują humusą. Tai mano mėgstamiausi.

Ką jūs norėtumėte, kad žmonės žinotų apie jūsų verslą?

Tai mano prasmė. Tai mano širdis. Tai mano dovana sau ir pasauliui. Tai mano gyvenimas. Aš myliu tai, ką darau. Aš mėgstu daryti poveikį žmonėms. Man atrodo, kad aš kažką keičiu pasaulyje ir dėl manęs tai labai svarbu. Aš ne guru ir nesu ypatinga. Man buvo duota daug tiesos ir pas mane yra galimybė padėti žmonėms rasti tą patį.