Tibeto mirusiųjų knyga: kas vyksta po mirties?

Buddistai tiki į reinkarnaciją. Pagal šį mokymą egzistuoja 6 pasauliai kuriuose galima atgimti:

1) Pragaro būtybių pasaulis
2) Alkanų dvasių pasaulis
3) Gyvūnų pasaulis
4) Žmonių pasaulis
5) Pusdievių pasaulis
6) Dievų pasaulis

Gimimas viename ar kitame kūne vyksta pagal karmą – priežasties ir pasekmės dėsnį, kuris egzistuoja visuose pasauliuose. Buddistai mano, kad visos būtybės atgimsta begalinį kiekį kartų, patekdami iš vieno pasaulio į kitą priklausomai nuo atliekamų poelgių. Ši amžina reinkarnacijos grandinė vadinama Sansaros ratu. Tam, kad ištrūkti iš Sansaros, būtina turėti žmogaus kūną ir užsiiminėti meditaciją. Nušvitimo pasiekimas garantuoja pilną išsilaisvinimą nuo karmos dėsnio ir tolimesnių atgimimų. Buddistai nebijo mirties, laikydami ją tik etapu kelyje į nušvitimą. Pagal Buddizmo mokymą, po mirties būtybės dvasia kažkurį laiką būną ypatingoje būsenoje be kūno – bardo iki tol, kol nebus rastas tinkamas kūnas kitai reinkarnacijai atitinkamai pagal situaciją. Viena iš pačių žinomiausių Buddizmo knygų yra Tibeto mirusiųjų knyga (Bardo Thodol), kurioje detaliai aprašomas mirties procesas ir buvimas bardo.

Buddistai tvirtina, kad mirtis yra didelis šokas bet kokiai būtybei. Būtent todėl jie studijuoja Tibeto mirusiųjų knygą, kad būti pasiruošusiems situacijoms, į kurias galima patekti mirimo proceso metu ir po jo. Verta paminėti, kad buddistai žiūri į mirtį su didele pagarba, nes mirtis suteikia nušvitimo šansą tiems, kas uoliai meditavo gyvenimo metu. Tibeto mirusiųjų knyga detaliai aprašo momentą, kurio metu pas žmogų po mirties pradingsta visi trukdantys jausmai, ko dėka jis lengvai gali pasiekti nušvitimą. Deja, tai gali padaryti ne kiekvienas. Tam, kad atpažinti šį momentą, būtina būti jam pasiruošusiam. Jeigu momentas praleistas, yra galimybė atgimti geroviniuose pasauliuose, kur galima užsiimti buddistine praktika – Bodhisattvų pasauliuose arba buddistų saugotojų pasauliuose. Pagal Tibeto mirusiųjų knygą prieš neseniai mirusią būtybę atsiranda įvairūs buddistų saugotojai ir Boddhisatvos, kurie stengiasi padėti jam palikti Sansaros ratą. Tačiau priimti šią pagalbą ne taip paprasta. Dalykas tame, kad šių būtybių atsiradimas įprastai lydimas kurtinančio griausmo ir akinančios šviesos. Dėl to daugelis mirusiųjų suvokia šią situaciją, kaip pavojų ir bando pasislėpti.

Tuo atveju, jeigu Bodhisattvos negalėjo padėti mirusiojo dvasiai, jis trims dienoms įkrenta į būseną be sąmonės. Po to jam prasideda egzistavimo be kūno periodas – bardo, kuris tęsis apie tris mėnesius. Per šį laiką būtybė galės be kliūčių judėti erdvėje ir esant norui aplankyti savo senus namus. Pagrindinė šio periodo užduotis yra jam tinkamo atgimimo paieška. Tuo metu miręs gali matyti įvairias būtybes, esančias naujos gyvybės pastojimo būsenoje. Viena iš šių porų pritrauks jį, ko dėka jis gims viename iš šešių pasaulių. Tibeto mirusiųjų knyga pabrėžia dėmesį į tai, kad karma valdo būtybes ne tik gyvenimo metu, tačiau ir po mirties. Tam, kad atgimti geroviniame pasaulyje, būtina daryti gerus poelgius ir pagal galimybes užsiiminėti buddistinėmis praktikomis.