Rasajana – ajurvedinė atjauninimo terapija
Viena iš ajurvedos sričių vadinama „rasajana čikitsa” ir ji paskirta atjauninimui. Žinoma, kalba eina ne apie jauninančius obuolius ir gyvą vandenį, kuris gali akimirksniu atnaujinti žmogaus kūną. Rasajana čikitsa suteikia žinias apie procedūras ir medžiagas, kurios padeda žmogui prailginti gyvenimą.
Iš sanskrito „rasajana” verčiama kaip „judėjimas arba sulčių kelias”. Senovės gydytojai laikė, jog svarbu aprūpinti visą žmogaus kūną tam tikromis medžiagomis, maitinant kiekvieną ląstelę ir būtent todėl būtina harmonizuoti nepertraukiamą skysčių judėjimą organizme. Žinoma, tai įmanoma su sąlyga, kad išvalyti kanalai, per kuriuos juda gyvybinės sultys, todėl bet kokio gydymo aprašymas prasideda nuo valomųjų praktikų aprašymo. Tačiau apie viską iš eilės.
Rasajanos rūšys
Ajurvedoje yra principas: profilaktika – geriau už gydymą. Kuo paprasčiau pastoviai prisilaikyti tam tikrų taisyklių mityboje ir laikytis dinačarijos (dienos rėžimo), nei periodiškai užmesti visus reikalus ir pašvęsti save bendrai ir pilnam atsistatymui. Deja, ne visi suokia šį paprastą principą ir tokiems žmonėms išminčiai taip pat paliko mokymus.
Senoviniuose tekstuose galima rasti keletą rasajanos rūšių: kamja rasajana – sveikatinimas kai nėra susirgimo ir naimittika rasajana – rekomendacijos gydant konkrečias ligas.
Kamja rasajaną sudaro:
• pranakamja – priemonės gyvenimo trukmės prailginimui,
• medhakamja – priemonės intelektualinių gebėjimų pagerinimui,
• šrikamja – priemonės išorinės išvaizdos sveikatai.
Naimittika rasajaną sudaro:
• aušadha – vaistų priėmimas,
• adžašika – mitybos rėžimas,
• ačara – elgesio reguliavimas.
Be to, rasajaną skirsto pagal naudojimo metodiką:
1. Kutipravešika – gydymas atliekamas specialiose įstaigose, numatoma daug apribojimų, reikalinga griežta disciplina ir dažnai trunka keletą mėnesių. Pažodžiui iš sanskrito „kuti” – trobelė, „pravešika” – įeiti.
2. Vatatapika – praktinis savarankiškas gydymas, kuris taip pat reikalauja disciplinos, tačiau gali praeiti žmogui įprastose sąlygose.
Tačiau jokios gausios priemonės nepadės, jeigu nežinoti ir nesilaikyti jų naudojimo tvarkos.
Vaizdo įrašas. Mityba ir valymasis pagal ajurvedą (rusų kalba)
Rasajanos atlikimo etapai
Visų pirma būtina nustatyti diagnozė arba nustatyti būklę kurioje žmogus yra, kad parinkti rasajanas. Ir atitinkamai, geriausiai su šia užduotimi susitvarkys kvalifikuotas specialistas.
Visų antra, reikia atstatyti došų balansą ir sveiką agni (virškinimo ugnį), kad aprūpinti maistinių medžiagų patekimą visoms organizmo ląstelėms.
Visų trečia, atlikti generalinį valymą. Jeigu audiniuose sukaupti toksinai (ama), tai jie negali priimti maistinių medžiagų pilnumoje ir gydymas neduos laukiamo rezultato. Todėl nėra nieko stebėtino, kad bet koks sveikatinimas ajurvedoje prasideda nuo valomųjų praktikų. Pati žinomiausia iš jų – pančakarma.
Pančakarma verčiama iš sanskrito, kaip „penki veiksmai”: vamana (vėmimas), virečana (žarnyno valymas laisvinamosiomis priemonėmis), basti (valymasis klizmomis), nasja (vaistų naudojimas per nosį) ir raktamokša (kraujo nuleidimas). Ne visada žmogui bus parodyti visi penki „veiksmai” ir tik gydantis gydytojas gali parinkti reikalingą kiekį vienų ar kitų procedūrų. Taip pat pančakarmą galima naudoti tik tais atvejais, kaip „pacientas stiprus, o liga silpna”.
Jeigu „pacientas silpnas, o liga stipri”, iš pradžių reikia privesti į balansą došas, kad „susilpninti ligą ir sustiprinti pacientą”, kitaip valančios procedūros gali sustiprinti ligą ir bus tik blogiau. Kai organizme susikaupė daug amos ir išskyrimo sistemos nesusitvarko netgi su normaliu krūviu, verčiant jas dirbti sustiprintame rėžime – tai pavojingas užsiėmimas.
Geriau, žinoma, nekaupti amos: reguliariai daryti iškrovos dienas, maitintis naudingu ir sveiku maistu, nevalgyti įtampos būsenoje ir bendrai stengtis vengti stresinių situacijų, duoti kūnui fizinį krūvį, o protui – poilsį (pavyzdžiui, praktikuoti meditaciją). Toks priėjimas prie sveikatos padės būti tonuse ir panaudoti rasajaną be ilgo pasiruošimo. Be to, šios paprastos taisyklės aprūpins aktyvų agni ir došų balansą.
Niekam ne paslaptis, kad geram virškinimui svarbu laikytis mitybos rėžimo, o tiems, kas nors šiek tiek pažįstami su ajurveda, suprantama, kad tinkamai parinktas maistas – tai pusė gydymo. Tačiau visa tai skiriama fiziniam kūnui, o pagal ajurvedos tekstus gydymas turi vykti trijuose lygiuose, fiziniame, mentaliniame ir dvasiniame.
„Čaraka–samhitoje” pasakyta, kad yra trys terapijos rūšys: dvasinė, racionali ir psichoterapija. Dvasinė terapija gydo su mantrų pagalba, mistinių savybių augalais ir brangiais akmenimis, atliekant tam tikrus ritualus, dalinant išmaldas, askezes, atsiduodant Dievo valiai ir atliekant kitus veiksmus. Racionali terapija numano racionalios dietos paskyrimą, gydomuosius preparatus ir terapines procedūras. Psichoterapija nukreipta į proto nukreipimą nuo nedėkingų vidinių arba išorinių objektų.
Seniai įrodyta, kad fizinė žmogaus būklė daugumoje priklauso nuo jo minčių ir jausmų. Ir nei vienas, netgi pats stipriausiai veikiantis preparatas negali išgydyti paciento, kuris įsitikinęs fataliniame išsekime arba nemato prasmės gyventi. Taigi, pilnai logiška atlikti sveikatinimą ne tik kūnui, tačiau paraleliai išvalyti protą ir sustiprinti dvasią.
Ajurvedos preparatų naudojimas rasajanoje
Didžioji ajurvedos preparatų dalis sudaryta iš augalinių žolių. Tai, iš vienos pusės, atitraukia žmogų nuo šalutinių efektų gydant, nors įvyksta ir alerginės reakcijos, tačiau iš kitos pusės, neduoda greitų rezultatų. Neįmanoma priimti vieną tabletę ir čia pat atsikratyti nuo aiškiai išreikšto simptomo, kaip tai daro vaistai iš įprastos vaistinės. Beje prie visko reikia žinoti, kokiu laiku priiminėti priemones, kuo jas užgerti arba su kokiu maistu suderinti, kad gauti maksimalią naudą.
Ajurveda turtinga universaliais vaistais, kurie tiks ir senukams, ir vaikams. Įmanoma, kad kai kurias iš jų jums netgi paskyrė terapeutas vietinėje poliklinikoje, nes jų efektas nenuginčijamas.
Bene pati žinomiausia legendinė atjauninanti priemonė yra čavanpraš – „išminčiaus maistas”. Pasak senovės traktatus pirmasis šį vaistą pagamino ir reguliariai vartojo išminčius Čavana. Jis buvo didingas išminčius ir todėl dvyniai Ašvini Kumar pasidalino su juo stebuklą suteikiančio eliksyro receptu kad Čavana prailgintų savo gyvenimą. Žinoma, niekas negalės patvirtinti, kad šiuolaikinį preparatą gamina taip tiksliai, kaip dieviškųjų dvynių recepte, tačiau į eliksyro sudėtį įeina 50 komponentų, kurie padeda reguliuoti imuninės, kraujo sudarymo, endokrininės ir nervinės sistemos darbą.
Ir vis tik nederėtų savarankiškai išrašyti sau šį eliksyrą. Jo poveikis visų pirma yra nukreiptas į organizmo valymą ir jeigu pas jus yra problemos su išskyrimo sistema, vaistai gali tapti jums nuodu. Be to, priklausomai nuo laukiamo efekto, preparato vartojimo schema, kaip ir dozė, gali skirtis. Todėl renkantis bet kokį gydomąjį vaistą, būtinai pasikonsultuokite su specialistu.
Mūsų dienomis pakankamai lengva rasti priemones, kaip čavanprašą. Įprastai jas vadina rasajanomis arba tonikais ir jiems būdinga turtinga sudėtis, taip pat platus naudojimo spektras, tačiau be rinkinių sudėties, ne mažiau populiarūs tokie gydomieji augalai, kaip amla, brami, nim, ašvagandha, kurie daugelį amžių padeda žmonėms būti sveikais be kažkokios žalos gamtai ir organizmui.
Amla – tai indiškas agrastas – labai stiprus antioksidantas, kur ant tiek turtingas vitamino C, kad sunku jam rasti lygius. Papildomai įvairios amlos dalys turi įvairias rūgštis, aliejus, mineralus, medžiagas ir pektinus, todėl jį galima sutikti daugelio preparatų sudėtyje. Šį augalą žmonės naudojo gydymui prieš šimtmečius ir dabar ajurveda rekomenduoja jį, kaip universalią priemonę nuo daugybės negalavimų.
Brami – žolinis augalas, kuris nuo neatmenamų laikų tarnauja smegenų ir nervinių ląstelių atjauninimui. Šiuolaikiniai tyrimai parodė, kad medžiagos esančios brami, palaiko baltymo sintezę smegenyse, atitinkamai daro įtaką smegenų aktyvumui. Todėl vadją paskiria jums šį preparatą, kad aprūpintų jūsų atminties ilgaamžiškumą, atpalaiduotų protą ir nuramintų nervinę sistemą.
Nim – vienas iš gerbiamiausių augalų Indijoje ir ne veltui, juk milteliai iš jo lapų padeda išvalyti kraują, išvesti toksinus, cholesterolį ir laisvuosius radikalus. Nimą naudoja kovai su parazitais ir, kaip atjauninančią priemonę kosmetologijoje. Ypač efektyvus šis augalas gydant odos susirgimus. Jeigu Rusijoje mes uždengiame žaizdas gysločiu, tai Indijoje tam yra nimo lapai. O nimo šakeles nuo senų laikų indai naudojo vietoj dantų šepetėlio.
Ašvagandha – žolelė, dažnai gerbiama už savo „indiško ženšenio” savybes. Ji nuima stresą ir nuovargį, gydo nemigą, atjauniną raumenis ir kaulų čiulpus. Ašvagandhos šaknį naudoja, kaip antiuždegiminę priemonę. Ji ypatingai efektyvi gydant sąnarius.
Trifala – negalima nepastebėti šio ajurvedinio preparato.Jį paruošia iš trijų vaisių: amlos, bibhitaki ir haritaki, kurie padeda atvesti į balansą visas tris došas – vatą, pittą ir kaphą. Dėka teisingai parinkto šių augalų santykio ir pasiekiamas atjauninantis efektas.
Trifala išveda iš organizmo sukauptą amą, reguliuoja žarnyno darbą, stimuliuoja tulžies išskyrimą ir beje prie viso to neturi neigiamų šalutinių efektų ir kontraindikacijų. „Čaraka–samhitoje” pasakyta, kad tas, kuris naudoja trifalą metų eigoje, atsikrato nuo visų ligų ir gyvens iki 100 metų. Savaime suprantama, tai nereiškia, kad galima atsisakyti nuo kitų savo sveikatos palaikymo priemonių ir tikėtis stebuklingų trifalos savybių. Bet kokiu atveju svarbus sistematingas ir protingas priėjimas.
Pasilikite jauni sieloje ir kūne! Om!
