Korida

Kasmet vien tik Ispanijos koridose daugiau nei 30 000 jaučių nužudomi žiauria ir kankinančia mirtimi. Tūkstančiai jaučių miršta ir Prancūzijoje, Meksikoje, Pietų Amerikoje.

Daugelis žmonių mano, kad korida – tai pavojinga dvikova tarp jaučio ir žmogaus, kurios metu matadoras rizikuoja gyvenimu ir išreiškia išskirtinę drąsą ir vyriškumą. Apvilkta romantikos aureole, korida pristato retą, subtilų, savotišką gerovinės ir bebaimės ispanų tautos reginį.

Iš tiesų korida – tai žiauri pramoga, viešas jaučio išmėsinėjimas ir mėgavimasis nužudymu. Priešininkų jėgos toli gražu nelygios, o kovos pabaiga visada žinoma. Dar iki tol, kai jautis išeis į areną, visi žino, kad jis bus nužudytas.

Pavyzdžiui, jaučių kovose Prancūzijoje per paskutinius 10 metų buvo užmušta 33 000 jaučių ir mirė tik vienas matadoras! Žinomas prancūzų toreadoras Pakirri iki savo 36 metų užkankino ir nužudė 2 757 jaučius.

Jautis neturi šansų laimėti

Ir ar gali būti lygios jėgos, jeigu prieš dvikovą jaučius dažnai sumuša sunkiais smėlio maišais. Jeigu jautis labai agresyvus, jam įveda raminamuosius, jeigu nenori išeiti į ringą – jam duoda stimuliatorius. Šios gudrybės oficialiai yra uždraustos pagal šios industrijos taisykles, tai plačiai žinoma, nes netgi jaučių dvikovų pasekėjai rašo ir skundžiasi tuo.

Daugumoje atvejų jaučio ragus nupjauna, daro juos trumpesnius, tai trukdo jaučiui teisingai įvertinti atstumą. Ši operacija atliekama be anestezijos, labai skausminga, nes gyvūno raguose yra daugybė nervinių galūnių.

Prieš dvikovą jaučius tam tikrą laiką laiko tamsioje patalpoje ir tuomet paleisti į apšviestą areną, jie prastai orientuojasi. Kartais su tikslu nusilpninti jaučio regėjimą tiesiog jam ant akių tepa vazeliną.

Ištisas paras prieš mūšį jaučiui neduoda vandens tam, kad prieš išleidžiant į areną maksimaliai jį prigirdyti. Toks gyvūnas sunkiai juda ir lengvai įveikiamas. O kartais jaučiams ir tiesiog prapjauna galūnių sausgysles.

Neretai naudojamas toks triukas: kad supykdyti jautį prieš kovą, jam perriša sėklides, kas iššaukia gyvūnui nepakeliamą skausmą ir pyktį.

Kartais prieš mūšį jaučiui suvaro kinžalu į kaklo sritį, dėl kurio jautis negali pasukti galvos. Specialūs aptempiantys matadorų kamzoliai, kurie uždedami padedant keliems žmonėms, apskaičiuoti tam, kad jaučio ragai, nuslysdami negalėtų užkabinti žmogaus.

Daugelis jaučių, naudojami arenose, ant tiek sužaloti ligų, kad būtų nubrokuoti, jeigu juos paimtų į įprastą mūšį. Jie kartais vos gali stovėti ant kojų, kai išeidavo į kovą.

Kaip vyksta tipinė kova?

Nelygi dvikova

Standartinėje koridos programoje, sudarytoje iš 6 kovų, 6 jaučius nužudo. 15 minučių bėgyje, kurias trunka kiekviena kova, jautis atakuojamas šešiais vyrais, kurie būna ginkluoti ietimis, žeberklais, špagomis ir kinžalais. Matadoro asistentai naudodami raudonus audeklus siutina jautį, verčiant jį susipainioti, švaistyti jėgas veltui. Kol jie erzina jį, kiti ilsisi. O iškankintam ir apsunkusiam nuo vandens jaučiui nei minutei neduoda pailsėti. Jautis puldamas užmerkia akis. Tai žinodamas žmogus atšoka į šoną neiššvaistydamas jėgų. Jaučio kaklas persmeigiamas daugybe banderilių – špagų su plonais antgaliais, kurie giliai įsminga į jaučio kūną ir pasilieka visos kovos metu.

Kraujui tekant iš gyvūno žaizdų, jis tampa vis silpnesnis ir silpnesnis, jis baubia iš skausmo, kai jo kaklas sudraskytas ir susmaigstytas badančiomis špagomis. Dažnai sužalotas jautis uoliai bando ištrūkti iš kovos lauko, rasti išėjimą iš arenos ir pabėgi nuo savo pasekėjų, nežinodamas, kad jis pasmerktas tapti eiline auka, kuri prablaško pramogaujančią minią.

Sužeistas jautis labai retai nužudomas vieninteliu špagos smūgiu į širdį. Įprastai matadoras daro 3 arba 4 bandymus, persmeigdamas kiekvieną kartą vis giliau ir giliau. Viename iš liūdnų dvikovų jautis buvo persmeigtas 34 kartus prieš tai, kai jis numirė! Mirtis įvyksta dėl vidinės kraujotakos, kuri gali trukti 6 minutes, kol jautis numirs, užsisrėbdamas asmeniniu krauju.

Pabaigus kovą daugelis matadorų, kaip trofėjaus atminčiai nusipjauna nugalėto, dar gyvo jaučio, ausis!

Veterinarai paneigė paplitusią nuomonę apie tai, kad ieties smegimas į jaučio širdį lygiavertė uodo įkandimui. Iš tiesų, jautis patiria stipriausią skausmą, kokią patirtų ir žmogus, jeigu į jo kūną įsmeigtų išgaląstą iešmenį.

Neretai pikadorų žirgai taip pat tampa koridos aukomis, patekdami ant įniršusio jaučio ragų.

Vieną dieną mes sudrebėsime nuo šių nusikaltimų ir piktadarysčių!

Mūsų nesulaikomas noras mėgautis svetimomis kančiomis ir skausmu taps juoda dėme žmonijos istorijoje ir bus gėda mūsų palikuonims.

Dabartiniu laiku visuomenė ateina prie koridos ir kitų žiaurių pramogų amoralaus suvokimo, kurie net pas save gimtinėje kiekvienais metais praranda savo populiarumą. Ispanijos kultūros ministerija paskaičiavo balsus, kas parodė, jog virš 50 % ispanų yra prieš koridą.

Prancūzijoje šis skaičius pasiekia 83 %. Tačiau ši pramoga toliau egzistuoja dėl turistų, kurie nežiūrint į akivaizdų žiaurumą, vis dar lanko jaučių kovų ringus iš smalsumo.

Nestebina, kad dauguma žmonių jaučia pasibjaurėjimą tam, ką jie mato. Ir vis tik, pinigai, gauti nuo kiekvieno smalsaus lankytojo – yra būtent tai, kas suteikia galimybę toliau tęsti koridą.

Koridos pasekėjai, nenorėdami užleisti pozicijos, užkariauja sau vis naujas ir naujas šalis, galvodami apie atsilikusį suvokimą ir visuomenės žiaurumą, kurie gebėtų įvertinti šį “gerovinį” reginį.