Šavasana. Atsipalaidavimo technikos jogoje
Mūsų amžiuje žmonės veikiami visų įmanomų stresų ir rūpesčių, netgi sapne jiems pavyksta atsipalaiduoti tik su didelėmis pastangomis.
Iš pirmo žvilgsnio, atsipalaidavimas atrodo paprastas dalykas – žmogus viso labo uždaro akis ir miega. Tačiau iš tiesų, pasiekti atsipalaidavimo – gilaus atsipalaidavimo – daugumai žmonių yra labai sunku. Poilsio metu jų protas būna sąmyšio būsenoje, kūnas pastoviai juda ir vartosi, raumenys trūkčioja. Pati didžiausia kliūtis, kurią būtina įveikti, yra tame, kad priversti save daryti aktyvius žingsnius atsipalaidavimui pasiekti, išmokti ir naudoti įvairius esamus metodus.
32-antroje pirmos dalies „Hatha Joga Pradipika“ eilutėje pasakyta: „Gulėti ant nugaros, išsitempus visu ūgiu ant žemės, kaip lavonui – tai vadinasi Šavasana. Tai nuima nuovargį, iššaukiantį kitų asanų ir atneša ramybę protui“.
11-toje antros dalies „Gheranda Samhita“ eilutėje duotas toks aprašymas Mritasanos: „Gulėti paslikam ant žemės (ant nugaros), kaip lavonui – tai vadinasi Mritasana. Ji žudo nuovargį ir ramina proto jaudulį“. „Protas – indrijų valdovas (juslinių organų), Prana (gyvybės kvėpavimas) – proto valdovas. „Kai protas susiurbtas (sugertas/поглощен), tai vadinasi Mokša (galutinis sielos išsilaisvinimas). Kai susiurbti (sugerti/ поглощены) Prana ir Manas (protas), atsiranda beribis džiaugsmas.“ (Hatha Joga Pradipika, IV skyrius, 29-30 eilutė). Pranos pavaldumas priklauso nuo nervų. Lygus, pastovus, lengvas ir gilus kvėpavimas be staigių kūno judesių ramina nervus ir protą.
Bihar Jogos Mokykla ir Šivananda jogos kryptis atliko tyrimus apie atsipalaidavimo įtaką žmogui.
Įtampos problema ir nesugebėjimas atsipalaiduoti. Pirmapradė priežastis yra baimėse ir konfliktuose pasąmoniniame prote, apie kurį mes neturime nei menkiausio supratimo. Mes tik jaučiame jų išorinius pasireiškimus kaip įtampą ir nerimą. Egzistuoja tik vienas būdas išsilaisvinti nuo šių pasąmoninių įspūdžių (sanskrite vadinamų samskaromis), kurios daro mūsų gyvenimą apgailėtiną ir nelaimingą. Šis metodas – proto pažinimas. Tai tik įrankis tikslo pasiekimui – pastovesnės atsipalaidavimo būsenos kasdieniame gyvenime tam, kad pradėti tirti proto gelmes ir šalinti įtampos priežastis. Metodas ant tiek paprastas, kad daugelis žmonių negali suvokti jo reikšmingumo. Jo esmė tame, kad palaipsniui gesinti neigiamas mintis, kuriančias įtampą ir keisti jas mintimis, vedančiomis į atsipalaidavimą ir harmoningą buvimą.
Proto persiorientavimas yra tame, kad ištirti, veidas į veidą susiduriant su tuo, kas yra jo viduje ir išlaisvinti protą nuo šiukšlių. Tačiau prieš tai, būtina sukurti pamatą, įnešant atsipalaidavimą, kuris leidžia sąmonei eiti gilyn į vidų.
Joga-nidroje mes sukuriame asmeninį sapną, vizualizuojant plačius įvairius simbolius, kurie turi galingą ir universalią reikšmę. Šie „greiti vaizdai“ iššaukia kitus, visumoje nesusijusius prisiminimus iš pasąmonės gelmių ir kiekvienas prisiminimas pripildytas emocionalaus svorio. Tokiu būdu, daugybė įtampų išeina ir protas išsilaisvina nuo jam nereikalingos informacijos.
Joga-nidrą lygina su hipnoze, tačiau jie tarpusavyje turi mažai ką bendro. Hipnozėje kiekvienas tampa ypatingai jausmingas išoriniams patarimams terapiniais arba kitais tikslais, joga-nidra – tai paaukštinto sąmoningumo sąmonės būdas atsekti asmeninius psichinius pabudimus. Kai jūsų kūnas pilnai atpalaiduotas, protas tampa taip pat atsipalaidavęs, tačiau jūs turite palaikyti jo aktyvumą, pervedant dėmesį į visas jūsų kūno dalis, sekant kvėpavimą, pergyvenant skirtingus pojūčius, sukuriant mentalinius vaizdinius. Joga-nidroje jūs iš tiesu nemiegate, jūs privalote išlikti sąmoningi visos praktikos metu, stengiantis sekti visas instrukcijas be vertinimo.
Vaizdo įrašas. Šavasana ir joga nidra. Ekaterina Androsova (rusų kalba)
Joga nidros metu priimami sprendimai arba kitais žodžiais realizuojasi (осуществляется) sankalpa. Sankalpa – ketinimas, vidinis įsitikinimas, įėjęs giliai į pasąmonę, kuris reguliariai kartojasi taip, kad tampa realybe. Tai turi būti kažkas labai svarbu jums. Pakartokite tai mintimis 3 kartus su gilaus įsitikinimo jausmu. Geriausia, jeigu jūs sankalpa turėtų dvasinį tikslą, tačiau jūs taip pat galite priimti sprendimą, susijusį su noru atsikratyti nuo kažkokio įpročio arba pagerinti kažkokius savo asmenybės aspektus. Joga-nidroje sprendimai, kuriuos mes realizuojame ir mintys, kurias mes kuriame, tampa potencialiai labai stiprios. Jos įeina giliai į pasąmonę ir, su laiku, jos tikrai tampa realybe.
Žmogaus smegenyse pastoviai vyksta audringa veikla, kurios mes praktiškai nesuvokiame, išskyrus tą nedidelę jos dalį, kurią pasiekia sąmoningas suvokimas. Per suvokimo organus pastoviai teka srautas duomenų iš išorinio pasaulio ir nuo asmeninio kūno, visa ta informacija arba pritaikoma ir iššaukia veiksmus arba išsisaugo, arba yra ignoruojama. Galimybė nesuvokti šios automatinės proto veiklos yra labai vertinga, nes ji leidžia sąmonei dirbti siauresniame ir aktualesniame interesų lauke. Viskas, kas buvo atskirta pasilieka pasąmoninėse proto sferose. Jeigu jūs sutikote kažką, kam jaučiate antipatiją, tai jūs suvoksite labiausiai tik tą informaciją, kuri patvirtina jau susidėjusius santykius. Pasaulio suvokimas reikšmingu mastu sąlygojamas mūsų išankstinėmis nuostatomis, (prietarais/предрассудками) arba mūsų ego. Būtent tai sudaro visus mūsų asmenybės charakterio aspektus. Mes valdome mūsų proto procesus.
Pasekmės chroniškos raumenų įtampos. Pakilęs energetinis poreikis didina įtampą visai organizmo sistemai – kvėpavimo, širdies-kraujagyslių, virškinimo. Visi organai priversti dirbti intensyviau ir ilgiau laiko, kas finale gali atvesti prie jų išsiderinimo ir ligų.
Padidėjęs adrenalino lygis. Adrenalinas iššaukia raumenų įtampą, kraujagyslių susiaurėjimą, padidina širdies dūžių dažnumą ir pagreitina mąstymo procesus. Jo pastovus buvimas kraujo sistemoje palaiko fizinę ir protinę įtampą.
Susilpnintas įtampomis kūnas tampa mažiau stabilus infekciniams susirgimams, imuninė sistema negali susitvarkyti su ligas sukeliančiais organizmais ir užkirsti kelią ligoms.
Vaizdo įrašas. Vedinės istorijos (rusų kalba)
Stebinantys pokyčiai įvyksta su žmonėmis jogos užsiėmimuose. Daugelis pradeda užsiiminėti pilni įtampos, kas atsispindi ir jų žodžiuose, ir veido bruožuose, jie pripildyti agresijos, nepasitenkinimo, nerimo. Tačiau kai jie pradeda praktikuoti, netgi nesudėtingą, stresas ir emocionali betvarkė pradingsta. Žmogus pats gali nepastebėti to, tačiau pokyčiai atsispindi ir veide ir tampa pastebimi iš šalies. Užsiėmimo pabaigoje įvykstantys pokyčiai tampa akivaizdūs ir pačiam praktikuojančiam, kai nuoširdi šypsena spindi jo veide, atsiranda lengvumo, laisvės, pasitikėjimo savimi pojūtis. Ir tai ne išimtis, tačiau pagrįstas rezultatas naudojamos atpalaidavimo technikos – visumoje keičiasi santykis su pačiu savimi ir aplinkiniams žmonėmis. Tai pradinis taškas, nuo kurio prasideda fizinės ir mentalinės relaksacijos įsisavinimas, kuri palaipsniui tampa neatskiriama gyvenimo dalis ir veda jus pastoviai įprastoje kasdieninėje veikloje, o ne tik jogos praktikos metu.
Negalima neįvertinti atsipalaidavimo pozos svarbumo. Jos turi būti atliekamos prieš asanų praktiką ir bet kuriuo metu, kai jaučiate nuovargį. Šios grupės asanos atrodo labai lengvos, tačiau atlikti jas teisingai pakankamai sunku, nes visi kūno raumenys turi būti atpalaiduoti su sąmonės pagalba. Dažnai žmogus galvoja, kad jis pilnai atsipalaidavo, kita vertus iš tiesų jo kūne yra įtampa.
Žmogus, įvaldęs atsipalaidavimą, geba atstatyti protines ir fizines jėgas ir panaudoti jas reikiama kryptimi. Vystosi gebėjimas nukreipti visą savo būtį į tikslo pasiekimą, nenukrypstant į pašalinius dalykus. Įtampa veda į energijos ir dėmesio iššvaistymą.
Atpalaiduojanti poza (padėtis) – tai pati lengviausia asana atlikimui, tačiau pati sunkiausia jos įsisavinimui ir tobulinimui. Jeigu kitose asanose iš jūsų reikalaujama laikyti pusiausvyrą, jėgą arba būti lankstiems, tai čia būtinas pilnas kūno ir sąmonės atsipalaidavimas, o tai viena iš pačių sudėtingiausių užduočių.
Šavasanos atlikimo technika
Šavasanos atlikimo metu stenkitės visiškai nejudėti.
Atsigulkite ant grindų, ant nugaros, ištieskite kojas. Rankas padėkite šalia kūno, padarykite gilų įkvėpimą ir įtempkite viso kūno raumenis. Iškvėpkite neatsipalaiduodami, atlikite keletą pilnų įkvėpimų, užmerkite akis ir atsipalaiduokite. Leiskite plaštakoms laisvai atsigulti delnais į viršų, tam tikru atstumu nuo klubų, praplėskite kojas atstumu pusantro karto plačiau nei pečių ilgis, įdėmiai sekite visų kūno dalių raumenų būseną tokiame eiliškume:
– kojas nuo pirštų galiukų iki dubens,
– rankų nuo pirštų galiukų iki pečių,
– liemens nuo tarpkojo iki kaklo,
– kaklo iki kaukolės pagrindo.
Pereikite dėmesiu per pagrindinius sąnarius ir nuimkite įtampos pojūtį juose. Kvėpuokite giliai, lėtai ir ritmingai. Palaipsniui padarykite kvėpavimą natūralų, kažkurį laiką būkite asanoje. Tolygiai išeikite iš asanos, pradėdami lėtai ir neskubant judinti visas kūno dalis.
Kai kurie žmonės niekaip negali pasiekti pilno atsipalaidavimo šavasanoje dėl primesto noro duoti kūnui maksimaliai simetrišką formą. Dėl to jų regimasis suvokimas apie simetriją skiriasi su kinestetiniais kūno pojūčiais. Kitais žodžiais, ne viskas, kas atrodo simetrišką, taip pat ir jaučiasi. Kadangi pas visus žmones yra įgimta asimetrija, būtina tiesiog priimti tą faktą ir pasistengti įeiti į gilaus emocionalaus ir fizinio atsipalaidavimo būseną. Jeigu jūs norite pilnai atsipalaiduoti, tai reikia priimti savo kūną tokį, koks jis yra, o ne tokiu, kokiu mums norėtųsi, kad jis būtų.
Mes privalome sekti asmeninį protą ir veidas į veidu susitikti su šiais pasąmoningais įspūdžiais. Tai reikalauja laiko ir pastangų. Daugybė žmonių negeba netgi pagalvoti apie savo proto tyrinėjimą ir pažinimą, nes tam pradžiai reikalingas fizinis ir protinis atsipalaidavimas. Tai būtina tam, kad mes galėtume nukreipti savo dėmesį nuo išorinių ir mažai svarbių problemų, nukreipti dėmesį į vidų. O pas daugumą žmonių tiek daug problemų, kad jų sąmoningumas pilnai užimtas rūpesčiais ir išoriniais blaškančiais dalykais. Tai būdas atnešti į žmogaus gyvenimą kiek daugiau pastovaus atsipalaidavimo, kad jis, su laiku, galėtų pradėti tirti vidines proto sritis ir pašalinti realius įtampos šaltinius. Praktikuojant praktiką šavasaną arba joga nidrą įvyksta „gilus atsipalaidavimas“. Toje būsenoje naudojamas labai mažas kiekis gyvybinės energijos (pranos), pakankamos tik procesų palaikymui, kurie gyvybiškai svarbūs medžiagų apykaitai. Likusi energija kaupiasi. Kažkuria prasme, tai tvirto pamato sukūrimas meditatyvioms praktikoms.
Šaltiniai:
1) Bihar Jogos mokykla, pirmas tomas.
2) Svami Šivananda. Jogaterapija.
3) Jogos enciklopedija oum.ru
Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru