Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Meditacijos pagrindai. Ką pageidautina žinoti

Kas yra klasikinė joga

Kaip prisiminti praėjusius gyvenimus

Kaip teisingai kvėpuoti. Kvėpavimo technikos

Produktai organizmo valymui

Kodėl verta atlikti perverstas asanas?

Kam atlikinėti perverstas asanas?

Ši medžiaga skirta susipažinimui ir nėra praktinė instrukcija asanų įsisavinimui. Atkreipiame jūsų dėmesį į tai, kad asanas įsisavinti pageidaujama su patyrusiu jogos mokytoju.

Perverstų asanų svarbumas pažymimas daugybėje tekstų ir jogos praktikų. Viparita karani mudrą vadina viena iš svarbiausių Hatha-jogos pozų, Širšasana skaitosi „asanų karalienė“, Sarvangasana daro ant tiek dėkingą įtaką visam kūnui, kad ją rekomenduoja įdėti į bet kokį asanų praktikos kompleksą. Išsiaiškinkime, kuo pagrįstas šių pozų efektyvumas.

Perverstomis asanomis vadinamos tos, kuriose dubuo randasi virš galvos: tai viparita-karani mudra, sarvangasana, širšasana, halasana, setu bandhasana ir kitos. Šios asanos daro įtaką organizmui dvejuose lygiuose: fiziniame ir subtiliame (praniniame).

Pažiūrėkime fizinį lygį.

  1. Perverstos asanos gerina kraujo aprūpinimą smegenims.
    Jeigu atsižvelgti į tai, kad visas smegenų darbas priklauso, pirmiausiai, nuo jo adekvataus kraujo aprūpinimo, tai darosi aišku, ant kiek svarbios perverstos asanos. Perverstose padėtyse įvyksta gausus kraujo patekimas į smegenis, praplovimas smegenų ląstelių ir jų atsinaujinimas. Smegenyse esantys centrai, atsakantys už visų likusių organų ir kūno sistemos darbą, pradeda geriau sąveikauti vieni su kitais ir efektyviau ir harmoningiau atlieka savo darbą: pavyzdžiui, hipofizė atsako už mūsų hormoninę sistemą, už augimą, protinius gebėjimus, lytinių liaukų darbo reguliaciją ir medžiagų apykaitą bendrai, todėl kraujo ir kitų būtinų elementų trūkumas gali privesti prie viso organizmo darbo sutrikimų. Tokiu būdu, sąžininga tvirtinti, kad ilga ir teisinga praktika, įtraukianti perverstas asanas, sulėtina kūno senėjimo procesus.
  2. Perverstos asanos padeda kūnui atlikti svarbią kraujo atnaujinimo funkciją. Esant fizinio aktyvumo trūkumui kraujas, kuriame susikaupia gyvybinio funkcionavimo atliekos ir kuriam laikas grįžti atgal į širdį dėl naujos deguonies ir maitinimo medžiagų porcijos, turi tendenciją užsistovėti, ypatingai, žemesnėse kūno dalyse, provokuojant varikozinė venų išsiplėtimą ir problemas ginekologinėje srityje. Taip pat kraujo užsistovėjimui turi polinkį ir virškinimo sistemos organai, per kuriuos įvyksta naudingų maisto medžiagų įsisavinimas, o nenaudingų (netinkamų, kenksmingų) – šalinimas.
  3. Perverstos asanos kai kuriais atvejais daro įtaką klausos ir regos gerinimui, o taip pat natūraliu būdu gerina išorinės veido odos ir plaukų būseną.
  4. Be viso to, nurodytos asanos sukoncentruotai veikia kaklo srities stuburo dalies jėgą ir lankstumą.

Gilesniame (subtilesniame) lygyje perverstos asanos:

– harmonizuoja pranos tekėjimą kūne, kas turi pasekmes visai žmogaus sveikatai, nes praninis apvalkalas (kūnas) kontroliuoja fizinio kūno funkcionavimą;
– ramina protą ir didina koncentraciją;
– geba transformuoti psichologinę ir dvasinę sferą;
– daro gilesnį poveikį žmogaus asmenybei ir jo meditatyvinei praktikai (kai kurias perverstas asanas taip pat galima panaudoti kaip savarankiškas meditatyvines technikas).

Tai įvyksta dėl energijos pakilimo nuo žemesnių centrų į aukštesnius, tuo pačiu pakeliant žmogaus sąmoningumo lygį.

Dabar panagrinėsime detaliau kai kurių asanų įtakos ypatumus.

Sarvangasana

Sarvangasana (<<stovėsena ant pečių>>, <<berželis>>). Iš sanskrito žodis sarva reiškia <<pilnas, visas>>, o žodis anga – <<galūnė, dalis>> arba <<nariai, dalys>>. Sarvangasana gavo tokį pavadinimą, nes ji daro įtaką visam kūnui ir jo funkcijoms. Toks efektas pasiekiamas dėl endokrininės sistemos harmonizacijos, o ypatingai – skydliaukės.

Skydliaukė gamina hormoną tiroksiną (o taip pat trijodtironiną), kurio ypatinga funkcija: vartojamų maitinamųjų medžiagų ir deguonies įsisavinimo greičio reguliacija skirtingiems kūno audiniams. Šių procesų visuma vadinasi medžiagų apykaita. Ši liauka daro svarbią įtaką fiziniam, emocionaliam ir protiniam vystymuisi. Pas sveiką žmogų tiroksino pagaminama tiek, kiek reikia jo poreikiams, su nedidele energijos sankaupa tam, kad jis galėtų atlikti savo norimą veiklą pasitenkindamas. Jeigu skydliaukė išbalansuota, tai ji gali išskirti per mažai arba labai daug tiroksino. Tuo atveju, jei šio hormono trūksta, žmogus tampa vangus, jo galimybės atbunka, jis gali kentėti nutukimu, dujų sankaupomis ir apatija. Kai per daug pagaminama tiroksino, visos funkcijos pagreitėja, žmogus išreiškia didžiulį fizinį ir protinį aktyvumą ir negeba atsipalaiduoti, pagreitina kvėpavimą, praranda svorį ir darosi ypatingai nervingas ir dirglus.

Kodėl skydliaukė gali išeiti iš pusiausvyros?

  1. Jodo trūkumas maisto produktuose (gali papildyti biopapildais arba tokiais produktais, kaip pienas, sviestas, grūdinė kultūra (javai), daržovės – česnakas, špinatai, baklažanai, rūgštynės, burokėliai, pomidorai ir kiti).
  2. Vangus kraujo pratekėjimas ir nepakankamas fizinis aktyvumas. Ir čia sarvangasana geba pakelti skydliaukės aktyvumą. Pervesta kūno padėtis stiprina kraujo pritekėjimą į skydliaukę dėl svorio jėgos, o kaklo išlinkimas galinėje padėtyje apriboja normalų kraujo srauto patekimą į smegenis per išorines miego arterijas. Šis srautas perskirstomas į skydliaukę. Tokiu būdu, asanos atlikimo metu įvyksta skydliaukės maitinimas ir praplovimas papildomu kraujo kiekiu, kas padeda pagerinti jos funkcionavimą.
  3. Emocionalus stresas. Skydliaukę valdo hipofizė – centrinis endokrininės sistemos reguliatorius. Todėl psichologinis stresas ir nepasitenkinimas veda į hipofizės disbalansą, iššaukiantis bendrą visos hormoninės sistemos išsiderinimą, tuo pačiu ir skydliaukės. Būtent čia joga padeda atstatyti normalų skydliaukės darbą ir visos endokrininės sistemos, dėl pasiekimo laikinų arba pastovių gilaus atsipalaidavimo būsenų.

Verta pasakyti keletą žodžių apie sarvangasanos įtaką stuburo kaklo sričiai, ko rezultate nuimami galvos skausmai ir skausmai nugaroje. Sarvangasanoje, dėl smakro spaudimo į krūtinę, tampa neįmanoma kvėpuoti krūtine ir paleidžiamas kvėpavimo pilvu procesas. Toks kvėpavimas gerina oro įsisavinimą ir aprūpina pilvo srities organus jiems būtinu pastoviu masažu. Pagerintas kvėpavimas daro didelę pagalbą gydant bronhitą ir astmą.

Pabaigiant galima pasakyti, kad sarvangasanai būdingi visi perverstų asanų efektai: virškinimo, reprodukcinių organų sveikatinimas, proto nuraminimas ir energijos transformacija iš grubios (žemos), į gerokai subtilesnę (aukštesnę).

Širšasana

Stovėjimas ant galvos – širšasana – tai, turbūt, pati žinomiausia asana. Apie ją girdėjo netgi tie žmonės, kurie niekaip nesusidūrę su jogos praktikomis ir tikslais.

Nors su širšasana susiję daugelis pagražinimų, vis tiek tai yra nuostabi asana. Teisingame jos atlikime, ji gali atnešti daug naudos. Tačiau jeigu ją daryti neteisingai, arba būti jai nepasiruošus, galima gauti daugiau žalos, nei naudos.

Žodis širša sanskrite reiškia <<galva>>. Todėl šios asanos pavadinimas verčiamas kaip <<stovėsena ant galvos>>. Kad ir kaip pasirodytų keista, tačiau širšasanos paminėjimo arba jos aprašymo nėra nei viename iš plačiai žinomų jogos tekstų. Atsižvelgiant į naudą, kurią ji atneša, tai, iš pirmo žvilgsnio, atrodo kiek netikėta. Kita vertus, greičiausiai, ši asana buvo perduodama iš mokytojo mokiniui žodžiu ir asmeninio mokymo keliu. Tokiu būdu sumažėjo galimybės neteisingam širšasanos praktikos atlikimui ir, tuo pačiu, žalos padarymui. Tik nesenais laikais širšasana buvo pilnai aprašyta knygose ir įgavo platų populiarumą tarp žmonių.

Moksliniai eksperimentai

Tam, kad išmatuoti pokyčius, vykstančius organizme širšasanos praktikos metu, buvo pravesti įvairūs eksperimentai. Jie tarnauja moksliniams patvirtinimams to, ką mes patyrėme asmeninėje patirtyje.

Rentgeno nuotraukos, padarytos širšasanos praktikos metu, parodė ženklų diafragmos poslinkį, išilginį ir skersinį širdies dydžio pokytį, plaučių arterijų, vedų išsiplėtimą, ypatingai viršutinėse plaučių dalyse. Tai reiškia, kad per plaučius praeina daugiau kraujo ir jis (kraujas) geriau pripildytas deguonies. Plaučių viršūnės, kurios įprastinio kvėpavimo metu ne taip gerai gauna deguonies, išsilaisvina nuo užsistovėjusio kraujo.

Testai aiškiai parodo, kad deguonies kiekis, pereinantis plaučius per vieną minutę (minutės plaučių tūris), atliekant širšasaną, ženkliai mažėja. Kvėpavimo dažnis (įkvėpimų kiekis per minutę) sumažėja. Deguonies įsisavinimas audiniams padidėja, o jo sudėtis iškvėpiamame ore sumažėja, kas reiškia reikšmingą deguonies pernešimo į kraują padidėjimą.

Pažymimas padidėjimas baltųjų kraujo kūnelių (leukocitų), kas sako apie padidėjusį organizmo atsparumą infekcijoms, nes leukocitai atsakingi už bakterijų ir kitų svetimkūnių naikinimą kūne.

Šie duomenys yra reikšmingi ir patikimi, jeigu žmogus praktikos metu pilnai atsipalaiduoja. Esant įtampai, atliekant širšasaną, galima gauti priešingus rezultatus.

Iš šių eksperimentų galima padaryti išvadą, kad širšasana sukuria dideles veikimo galimybes mechanizmams veikti, pritaikant galimybes kraujo apytakai ir kvėpavimui.

Širšasana: nauda ir įtaka žmogaus organizmui

Reguliari širšasanos praktika gali atnešti labai daug naudos. Štai tik trumpas sąrašas jos teigiamų savybių.

Visiškai sveikos smegenų ląstelės leidžiam dirbti efektyviai pilnu pajėgumu. Mąstymo procesai tampa gyvesni. Širšasana nukreipia į smegenų ląsteles šviežią kraują, pripildytą deguonimi. Kraujas teka lengvai pakilusiu spaudimu veikiami sunkio jėgos. Kraujagyslės labai elastiškos ir gali išsiplėsti arba atitinkamai susitraukti su kraujo spaudimu sistemoje.  Todėl aukštesnis kraujo spaudimas į smegenis atveda prie kraujagyslių išsiplėtimo ir tų (kraujagyslių) atvėrimo, kurios buvo dėl kažkokios priežasties perspaustos arba užterštos. Tai reiškia, kad visas milijardas smegenų ląstelių gauna daugiau deguonies ir maitinimo medžiagų. Atitinkamai, visos ląstelės atstato savo jėgas ir todėl dirba efektyviau. Negana to, papildomas kraujo pritekėjimas su lengvu paaukštintu spaudimu išplauna iš smegenų ląstelių susikaupusius toksinus ir gyvybinės veiklos atliekas. Analogija, kai iš užteršto vamzdžio pašalinamas susikaupęs purvas su stiprios vandens srovės pagalba.

Skaitoma, kad tokios negandos, kaip galvos skausmai ir migrena, iš dalies sąlygoti tam tikrų kraujagyslių smegenyse perspaudimu. Širšasana padeda atpalaiduoti ir sustiprinti šias kraujagysles ir tuo pačiu užkirsti kelią tokių būsenų atsiradimui. Tačiau žinokite, kad širšasanos nevertėtų daryti galvos skausmo arba migrenos metu. Be to, šios negandos surištos su protine įtampa ir todėl širšasana padeda jas sustabdyti, nuraminant protą.

Tuo metu, kai viršutinė kūno dalis gauna papildomą kraujo pripildymą, žemutinėse dalykas įvyksta jos sumažėjimas. Tai daro teigiamą įtaką, nes kraujas turi įprotį užsistovėti kojose, dubens ir pilvo srityje. Šis kraujo sumažėjimas geba pašalinti užterštą ir užsistovėjusį kraują, nes po širšasanos atlikimo ją gali pakeisti šviežias kraujas, pripildytas deguonimi.

Širšasana turi labai daug teigiamų savybių – per daug, kad išvardinti juos visus. Be to, gydant įvairius susirgimus jos įtaka būna subtilesnė arba netiesioginė; todėl rezultatą sunku atitinkamai prirašyti širšasanai. Praktika gerina pusiausvyros jausmą ir padeda gydyti neurasteniją (nuolatinis nuovargis, silpnumas, išsekimo jausmas, kurį iššaukia tam tikrų nervinių centrų išsiderinimas smegenyse). Atmintis, koncentracija, intelektas ir panašūs – tai proto funkcijos, tačiau visos jos išreiškiamos per smegenis.

Halasana (plūgo poza)

Žodis hala sanskrite reiškia <<plūgas>>. Halasana taip pavadinta todėl, nes jos galinė padėtis primena plūgą; ne šiuolaikinį mechaninį plūgą, o medinį plūgą, kuriame įkinkyti buivolai arba jaučiai; tokiu plūgus naudodavo Indijoje iš neatmenamų laikų ir naudoja iki šių laikų. Panašumas labai artimas. Nenuostabu, kad šios asanos pavadinimą kitos kalbos išverčia kaip <<plūgo poza>>.

Teigiamas poveiks

Halasana turi daugelį tų pačių teigiamų savybių, kaip ir sarvangasana. Kita vertus, jos tiesioginė įtaka smegenims gerokai mažesnė, o tuo metu didesnis akcentas daromas nugarai, pilvui ir dubeniui. Halasana turi savyje teigiamas perverstų asanų savybes ir asanų su pasilenkimu į priekį. Asana atrodo beveik kaip perversta pasčimotanasanos forma, nors yra skirtumai tarp teigiamų savybių, kurias jos daro. Pasčimotanasana veikia, pagrinde, juosmenį ir ištempia nugarą; o halasana veikia, pagrinde, viršutinę nugaros dalį ir kaklo sritį. Šios dvi asanos papildo viena kitą.

Halasana daro visą stuburą elastingesniu, ištempia raumenis, atveria slankstelius ir tonizuoja nervus, praeinančius viduje ir iš išorės stuburo tiesės. Tai veda į visų kūno organų efektyvesnį darbą.

Padidėja skydliaukės efektyvumas. Išsitempia pilvo raumenys ir daromas pilvo organų masažas. Tai padeda pašalinti vidurių užkietėjimą, nevirškinimą, diabetą ir skirtingus kitus virškinimo sistemos susirgimus. Halasana geba pašalinti užsistovėjimą kepenyse, blužnyje, inkstuose, kasoje, antinksčiuose, kituose ir suteikia naujų jėgų visiems šiems organams. Be to, asana padeda atsikratyti nuo galvos skausmų, skausmo kakle ir nugaroje.

Be šio fizinio teigiamo poveikio, halasana atliekama su dėmesiu, gali iššaukti pratjaharos būseną (atsitraukimą nuo juslinių įspūdžių), kaip pasiruošimą meditatyvinėms technikoms.

Nežiūrint į didelius perverstų asanų privalumus, verta nepamiršti apie rimtas kontraindikacijas.

– Perverstas asanas būtina atlikti pagal savo pasiruošimo lygį. Čia verta ypatingai pažymėti Širšasaną, stovėseną ant galvos, kurią verta atlikti tik tada, kai bus pakankamai stiprios rankos, pečiai ir kaklas, ir išvystyta pusiausvyra. Silpni riešai, dilbis ir kaklas gali privesti prie traumų dėl neužtikrintos ir neteisingos galvos padėties perverstose asanose.

– Perverstas asanas rekomenduojama daryti tuščiu skrandžiu – pageidautina ne anksčiau, nei 3 valandos po pavalgymo ir ne anksčiau, nei pusė valandos iki sekančio valgymo.

– Ilgesnis buvimas asanoje, iš pradžių, turi būti ne ilgesnis trijų minučių. Svarbu didinti asanų buvimo laiką palaipsniui: pradėti nuo kelių kvėpavimo ciklų pradedantiems ir judėti į priekį palaipsniui, dėmesingai klausantis pojūčių.

– Po visų perverstų pozų praktikuojama trumpa (1-2 minutės) Šavasana – iki pilno kvėpavimo atstatymo ir širdies ritmo nuraminimo. Tada atliekama priešinga padėtis (Halasana, Matsiasana, Mardžariasana arba kita, žiūrint pagal pagrindinę pozą) – ir jeigu tai užsiėmimo pabaiga – tai paskui ir ilgoji Šavasana. Šios taisyklės nesilaikymas kartais gali atvesti praktiką į tai, kad sutrūkinės akių kraujagyslės (<<raudonos akys>>) ir bendrai, tai nedėkinga kraujagyslių sistemai. Ši taisyklė ypatingai svarbi ilgesniam pozų išlaikymui (ilgesniam, nei kelios minutės).

– Sveikatos kontraindikacijos: nėštumas, menstruacijos, širdies ligos, labai aukštas spaudimas, nugaros išvaržos, neseniai atliktos operacijos, antibiotikų vartojimas, glaukoma ir stiprūs akių pažeidimai.

– Perverstos asanos yra meditatyvinės, o ne jėgos ir jas reikia praktikuoti ramioje proto būsenoje, lygiu, kiek sulėtintu kvėpavimu. Dėmesingos bemintės būsenos pasiekimui (Čita Vriti Nirodha) jose galima praktikuoti įkvėpimų skaičiavimą (mintimis) arba mantros kartojimą.

Straipsnis sudarytas pagal knygos:
Bihar jogos mokykla. Senovinės tantrinės technikos Jogos ir krijų (trijuose tomuose) (rusų kalba)

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba