Hatha Joga. Jogos pagrindai.

Pakeisk save ir pasaulis aplinkui pasikeis

Joga, meditacija ir paskaitos įvairiuose Lietuvos miestuose birželio 1 - 30 dienomis

Meditacijos technikos. Kokią išsirinkti?

Sveikas gyvenimo būdas. Nuo ko pradėti?

Kodėl žmonės tampa vegetarais?

Jogos filosofija

Jogos mokytojų kursai 2021 metais

Kaip teisingai rinktis vaisius

Stebint laukinę gamtą galima pastebėti, kad nei viena gyva būtybė termiškai neapdirba produktų. Viskas, ką gyvūnai daro prieš vartodami maistą – plauna ir skaido jį į dalis. Galima padaryti išvadas, kad augalinė mityba yra natūraliausias maistas. Taip pat gamtoje egzistuoja ir plėšrūnai, tačiau dėl įvairių požymių galima pasakyti, kad žmogus jiems nepriklauso: dantų sandara, kaukolė, nagai kalba apie tai, kad žmogus iš prigimties yra valgantis grūdus ir vaisius. Pačios gamtos buvo sugalvota, kad mes jais maitintumėmes.

Jau seniai išsklaidytas mitas apie baltymo būtinumą žmogaus organizmui. Nepaisant viską apimančio maisto korporacijų melo, žmogui reikalingos aminorūgštys, iš kurių sintetinamas baltymas ir visas aminorūgščių sąrašas yra augalinėje mityboje. Todėl klausimas “Kur gauti baltymo?” iššaukia tik šypseną. Įdomu, kur ima baltymą, pavyzdžiui, drambliai, kurie šiai dienai yra vieni iš didžiausių gyvūnų besimaitinantys išskirtinai augaline mityba? O daugelio tarptautinio lygio sportininkų varžybų rezultatai rodo, kad tie sportininkai, kurių racione vyravo švieži augalinė mityba, ypač tie, kurie maitinasi išskirtinai ja, rodo puikiausius rezultatus. Visa tai jeigu ir neduoda šimtaprocentinio patikimumo, kad galima maitintis vienais vaisiais, tačiau bent minimaliai verčia susimąstyti, kad tai įmanoma, o bendrai priimti maisto stereotipai – nieko daugiau, nei primestas melas.

Dažnai galima girdėti kontrargumentus apie tai, kad neva su vaisiais taip pat ne viskas gerai: jie auginami su chemija, raunami nesunokę, saugojimo proceso metu taip pat yra apdirbami. Su tuo sunku ginčytis, tačiau čia galioja mažesnio blogio principas. Nejau jūs galvojate, kad gyvulinės kilmės maistas ekologiškai švarus? Net jeigu naiviai galvoti, kad gyvūnų nebado hormonais ir antibiotikais, jie maitinami tuo pačiu augaliniu maistu su chemikalais, o tai reiškia, kad jų kūne chemijos dešimtimis kartų daugiau. Turint mintyje, kad gyvulinės kilmės maistas nėra skirtas žmogui, tai nauda akivaizdi renkantis daržoves ir vaisius.

Vaisiai: teisingas pasirinkimas

Teisybės dėlei verta paminėti, kad su vaisių pasirinkimu iš tiesų ne viskas taip paprasta – tarp jų iš tiesų labai daug apdirbtų chemija, neprinokusių, nekokybiškų, dirbtinių ir taip toliau. Kaip padaryti tinkamą pasirinkimą, kad neatnešti sau žalos?

Reikia paminėti, kad dauguma daktarų-natūropatų ir žaliavalgystės šalininkų prisilaiko idėjos, kad reikia vartoti vaisius ir daržoves, kurie atitinka sezonus gyvenamame regione. Tai ne kažkokia dogma ar teorija, kurios verta laikytis. Jeigu perkamas vaisius atitinka dabartinį sezoną to, kur gyvenate, tai yra šansas, kad jie apdirbti gerokai mažiau, o net jeigu ir apdirbti chemija, tai šio apdirbimo kiekis ženkliai mažesnis. Sutikite, braškės ir trešnės sausį – tai, švelniai tariant, keista. Tokius vaisius arba veža iš kažkur toli (kas jau numato papildomą apdirbimą) arba augina su tokiu kiekiu chemijos, kad nuo jos natūralumo ten pasilieka vienas pavadinimas. Čia tai, kas liečia sezonus.

Jeigu kalbėti apie vaisius, kurie atvežami iš toli, su jais taip pat nėra viskas gerai. Visų pirma, juos rauna neprinokusius (kad jie galėtų išlaikyti pervežimą), visų antra, taip pat papildomai apdirba. Pavyzdžiui, tuos pačius bananus transportuoja į mūsų regioną keletą mėnesių. Galite sau įsivaizduoti, ką reikia padaryti su greitai gendančiu produktu, kad jis galėtų išlaikyti keletą transportavimo mėnesių? Taip pat atkreipkite dėmesį: netgi žali bananai, nupirkti parduotuvėje, pradeda gesti jau po dviejų – trijų dienų įprastose namų sąlygose. Kaip jie išlaiko keletą transportavimo mėnesių? Atsakymas paprastas: chemija ir dirbtinai žema saugojimo temperatūra, kuri vaisiuose “žudo” viską, kas naudinga.

Vaisiai: pasirinkimo kriterijus

Naudingiausi bus vaisiai, kurie atitinka dabartinį sezoną ir regioną, kuriame gyvenama: pagal elementariausią logiką, jie tiesiog neturi poreikio būti apdirbami. Tačiau, kad pasirinktas vaisius (nesvarbu, vietinis ar iš užjūrio) atneštų maksimalią naudą, jį reikia mokėti teisingai išsirinkti. Pradžiai panagrinėsime vietinius vaisius.

Obuoliai. Populiariausias vietinis vaisius. Verta pasakyti, kad būna ir atvežtinės obuolių rūšys, tai dažniausiai atsispindi kainoje – tokie vaisiai brangesni. Verta rinktis tas veisles, kurios auga jūsų regione dėl aukščiau aprašytų priežasčių. Renkantis šiuos produktus, kaip keistai tai beskambėtų, geriau rinktis akiai mažiau gražius vaisius – su formos defektais arba netgi kirminais. Kodėl taip? Dalykas tame, kad idealios formos, spalvos ir be pažeidimų obuoliai ryškiai apdirbti chemijos. Gamtoje tokių vaisių tiesiog nebūna. Jeigu obuolio netgi kirminai nevalgo, tai reiškia, kad žmogui tokio vaisiaus geriau nevalgyti. Taip pat verta atkreipti dėmesį į vaisiaus žievę: pagal taktilinius pojūčius galima nustatyti vaško padengimą, kuriuo kartais padengia obuolius, kad jie ilgiau būtų išsaugoti. Geriau vengti tokių obuolių pirkimo. Iš principo, jeigu kruopščiai išplauti vaisių, dangalas nusiplauna arba išskirtiniu atveju galima nuvalyti žievę, tačiau tai nerekomenduojama, nes joje yra daugybė vitaminų.

Kriaušės. Pasirinkimo kriterijai panašiai tokie patys, kaip ir su obuoliais. Geriausia rinktis vietines veisles, su “netobula” išorine išvaizda. Vaisiai neturi būti per daug kieti (liečiant) – tai ženklas, kad jie nesubrendę, tačiau liečiant taip pat neturi virsti į košę – tai jau kitas kraštutinumas.

Pomidorai. Formaliai juos priskiria daržovėms, tačiau iš botaninio požiūrio taško, jie priskiriami vaisiams. Pagrindinis kriterijus – pirkti pomidorus geriausia jų natūralaus sezono augimo metu. Priklausomai nuo jūsų gyvenamo regiono tai gali būti vasaros pradžia, vidurys arba pabaiga. Pagrindinis kriterijus renkantis – jo viduje esantis minkštimas, todėl idealu, jeigu bus galimybė pažiūrėti į vaisių iš vidaus, tačiau tai įmanoma, turbūt, tik perkant turguje. Žalias vaisiaus minkštimas rodo, kad jį auginant buvo naudojami chemikalai ir tokio produkto geriau vengti.

Agurkai. Taip pat pagal botaninį požiūrio tašką priskiriamas vaisiui, nes sudarytas iš minkštimo, kurią sudaro sėklos. Dalis agurkų atsiranda parduotuvėse labai anksti. Tačiau neverta pasiduoti pagundai ir pirkti tokius agurkus – tai šiltnamių vaisiai, kurie vietoj saulės matė tik lempos apšvietimą ir buvo gausiai laistomi chemikalais. Tuo atveju, kai agurkai jau atitinka sezoną, verta atkreipti dėmesį į jų elastingumą. Per daug minkštų pirkti neverta – greičiausiai, jie ilgą laiką gulėjo ir, galimai, žemoje temperatūroje.

Braškės. Taip pat populiarus produktas, uoga. Čia pagrindinis pasirinkimo kriterijus, kad atitiktų sezoną. Taip pat verta atkreipti dėmesį į dydį. Nenatūraliai didelės išvaizdos uogos, greičiausiai, išaugintos naudojant “gudrybes”, paprasčiau kalbant, apdirbtos chemija.

Vyšnios, trešnės. Uoga. Jos ypatumas tame, kad ji kaip egzotika gali atsirasti parduotuvių lentynose kažkur žiemos viduryje, pabaigoje, tačiau su milžiniška kaina. Suprantama, tai arba atvežta uoga, arba užauginta kažkokiu visiškai nenatūraliu būdu. Net jeigu jūs rizikuojate tokią nupirkti, jūsų laukia nusivylimas dėl plastmasės skonio. Kas liečia sezonines vyšnias ir trešnes – jokių ypatingų pasirinkimo kriterijų nėra. Beje, natūralūs kirminai taip pat bus privalumas – tai natūralumo požymis.

Arbūzai. Iš botaninio požiūrio taško, tai uoga. Egzistuoja daugelis įvairių mitų apie tai, kaip teisingai rinktis šį produktą. Kažkas dunksi pirštais per žievę, kažkas žiūri į uodegėlę. Dažniausiai produkto natūralumui ir prinokimui tai turi mažą įtaką. Jo prinokimą ir natūralumą galima nustatyti tik perpjovus produktą. Iš šio požiūrio taško geriau pirkti arbūzus turguje, kur yra galimybė pamatyti produkto kokybę iš vidaus. Šiuo atveju verta atkreipti dėmesį į ryškiai raudoną minkštimo spalvą. Tai rodo, kad produktas yra prinokęs. Jeigu minkštimas turi balsvą atspalvį – greičiausiai auginimo metu produktas buvo apdirbtas. Taip pat turi reikšmę skonis: per daug ryškus rūgštus skonis taip pat kelia nerimą. Verta susilaikyti nuo arbūzų pirkimo, kurie atsiranda lentynose vasaros pradžioje ir netgi vasaros viduryje. Daugeliu atveju natūralūs arbūzai bus tik rugpjūčio viduryje – pabaigoje. Kitų augimas buvo stimuliuojamas chemikalais.

Moliūgai. Šio vaisiaus prinokimą galima pamatyti matant jį iš vidaus. Todėl verta rinktis turgų, kur yra galimybė pilnavertiškai jį pamatyti.

Slyvos, abrikosai ir kiti vaisiai. Retai atsiranda lentynose ne savo sezono metu ir retai būna atvežami dėl savo greitos prekinės išvaizdos praradimo. Renkantis panašius vaisius verta atkreipti dėmesį į tai, kad nevalgyti neprinokusių arba pernokusių vaisių. Juos lengva nustatyti pagal išvaizdą ir vaisiaus minkštumą.

Tai pagrindiniai vaisiai, kurie populiariausi vasaros, rudens metu. Verta paminėti, kad egzistuoja žieminės obuolių ir kriaušių veislės, todėl jeigu rinktis vaisius žiemą, geriau rinktis žiemines veisles, nei atvežtines, dėl aukščiau aprašytų priežasčių. Taip pat panagrinėkime vaisius, atvežtus iš už vandenyno.

Bananai. Populiariausi vaisiai. Iš botaninio požiūrio taško, yra uogos. Bananas tapo populiarus mūsų šalyje, kad jau nebeskaitomas kaip atvežtinis. Tačiau verta suvokti, kad šį produktą veža iš toli, o tai reiškia, kad jį rauna žalią, šaldo labai žema temperatūra ir apdirba cheminiu būdu. Žali bananai sunoksta prieš realizavimo laiką specialiomis dujomis arba po lempomis. Todėl tų medžiagų, kurios turi atsirasti vaisiuje natūralaus sunokimo metu ženkliai mažiau. Renkantis bananus verta rinktis geltonus vaisius su dėmėmis, nes šie vaisiai yra sunokę, nors ir nenatūraliomis sąlygomis. Kas liečia žalių vaisių vartojimą – jie gali atnešti organizmui papildomą žalą.

Ananasai. Produkto sunokimą, kaip bebūtų keista, nustatyti labai lengva – reikia pasukti ananaso “uodegą”. Jeigu ji lengvai sukasi aplinkui savo ašį, tai reiškia produktas prinokęs. Kito pasirinkimo kriterijaus nėra. Kažkokio papildomo apdirbimo produktui nėra, nes gerai išsisaugo ir lėtai genda. Ananaso pavojingumas tame, kad jo minkštumas gali agresyviai veikti dantų emalį, todėl piktnaudžiauti nevertėtų.

Apelsinai, citrinos ir kiti citrusiniai. Retai būna šaldomi arba apdirbami, nes gerai išsisaugo. Pagrindinis kriterijus – tamsių dėmių nebuvimas ir produkto minkštumas. Ypač tai liečia citrinas: tamsios dėmės ir vaisiaus “minkštumas” gali liudyti apie tai, kad produktas nėra šviežias.

Kokosai. Iš botaninio požiūrio taško ne vaisius ir netgi ne riešutas, o sėkla. Kokosai – tai palmės sėklos. Daugelis, turbūt, matė reklamoje, kaip kokose parodomas baltas pienas. Tačiau perkant kokosą parduotuvėje jūsų laukia nedidelis nusivylimas: visas baltas skystis įgavo kietą konsistenciją (palyginimui, kaip morkos ar burokėliai) ir tik viduryje pasiliko nedidelis kiekis permatomo skysčio. Priežastis tame, kad pienas tokiu būdu, kaip jis parodomas reklamoje ir paveikslėliuose yra tik šviežiuose kokosuose. O mūsų regionai kokoso riešutus pasiekia per kelis mėnesius ir visas pienas pavirsta nuosėdomis, kurios sutvirtėja viduje ir į saldų vandenį, su kokoso prieskoniu. Apie produkto šviežumą kalbėti netenka.

Vienintelis dalykas, ką galima parekomenduoti – pakratyti kokosą ir paklausyti kaip vanduo teliuškuoja viduje: kuo daugiau skysčio, sprendžiant iš garso, tuo šviežesnis produktas. Tačiau svarbu suvokti, kad kokosas, kuriame pienas jau išsidėliojo, nėra šviežias. Taip pat yra pavojus, kad skystis gali užrūgti. Tokio kokoso valgyti negalima, nes ten atsiranda alkoholis – pavojingas nuodas. Deja, nustatyti ar skystis surūgęs ar ne galima tik nusipirkus ir atvėrus kokosą. Aštrus kvapas leidžia suvokti, kad kokosas sugedęs. Nei minkštimo, nei skysčio, tokiu atveju vartoti negalima – kokosą reikia išmesti. Deja, apie 30-50 % kokoso riešutų parduotuvėse jau surūgę.

Avokadas. Dar vienas egzotiškas vaisius. Žinomas tuo, kad turi didelį procentą riebalų. Bėda tame, kad jis greitai genda, todėl vaisius šaldo žemose temperatūrose, kas naikiną didelę naudingų medžiagų dalį. Taip pat didelė vaisių dalis nuraunama neprinokusi ir parduodama neprinokusi. Sunokusio avokado konsistencija tiek minkšta, kad jį galima tepti ant duonos, o tas variantas, kaip parduodama dauguma vaisių, labiau primena obuolį arba kriaušę – tokie vaisiai nėra prinokę. Prinokusių avokadų pardavime praktiškai nebūna. Galima rizikuoti ir nusipirkti neprinokusį tikintis, kad jis prinoks jau namuose, tačiau čia egzistuoja didelė rizika. Vaisius gali sunokti namų sąlygomis, o gali ir pradėti pūti.

Tai pagrindinis vaisių sąrašas, kurie pristatomi iš užjūrio. Kaip paminėta aukščiau, šių vaisių natūralumas, naudingumas ir sunokimas kelia didelių klausimų. Kuo ilgiau veža produktą ir kuo ilgiau jis saugomas, tuo rimtesnės priemonės taikomos, kad išsaugoti jį nuo sugedimo: šaldymas, apdirbimas chemikalais ir taip toliau. Todėl rinktis vaisius verta sąmoningai, kad sveika, švieži augaline mityba iš tiesų būtu sveika ir nesuteiktų žalos.

Straipsnis išverstas iš tinklapio oum.ru

Originalus straipsnis rusų kalba